Reikalaujame, kad laidojimo namai būtų reglamentuota atstumais arba sutikimais

207 PARAŠAI

Kategorija:

Laidojimo namus- šiandien galima įrengti bet kur, jei patalpos šiai veiklai neviršija 50% pagrindinės pastato paskirties ir turi atskirą įėjimą.,,Tokiu atveju pastatas netampa laidojimo namais " ir nereikalingas joks kaimynų sutikimas.
Šių metų gegužės 27 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta higienos norma dėl žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos reikalavimų. Joje reglamentuota tik kaip turi būti įrengtos žmogaus palaikų laikymo, paruošimo šarvoti ir šarvojimo patalpos, tačiau šiame teisės akte nereglamentuojamas laidojimo biurų ir ritualinių paslaugų patalpų sanitarinės apsaugos dydis. Jo paprasčiausiai nebeliko.
Šių metų rugsėjo pradžioje UAB ,,Amžina ramybė" įsigijo 2 aukštų ir apie 720 kv.m pastatą Kęstučio g.17, kuriuose ketina atidaryti laidojimo namus, kurie , žinia, nebus laidojimo namai. Šis pastatas labai arti aplinkinių gyvenamųjų namų pastatų- 3m,6,5m, 10m, 25m atstumu aplink-privatūs namai ir 40m atstumu -visais langais atsisukęs į pagrindinį įėjimą ir išvažiavimą iš šio pastato-42 butų 5 ir 6 aukštų gyvenamas namas-Kęstučio 16a, kurio laiptinė išeina tiesiai į tą pačią 6m pločio Kęstučio gatvę, kuria numatomas laidojimo procesijų judėjimas.
Birutės ir Kęstučio gatvių bendruomenė kreipėmės į rajono merą, administraciją prašydami neleisti įsisteigti laidojimo namams šioje vietoje.Kreipėmės į rajono merą ir tarybą prašydami inicijuoti atitinkamų įstatymų pataisas.
Tačiau greičiausiai ką galime padaryti -tai pirmiausiai savo kieme-Jonavoje-reikalauti mūsų išrinktųjų rajono tarybos narių ir rajono administracijos, pasinaudoti savarankiškosiomis ir priskirtomis savivaldos funkcijomis ir nustatyti TAISYKLES -kur, kokiu atstumu gali būti steigiami laidojimo namai Jonavos mieste.Taip kaip ir kitiems visuomenei svarbiems pastatams-garažams,degalinėms,taip ir laidojimo namams numatyti tinkamas vietas ir įtraukti į Jonavos bendrąjį planą.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Viktorija Tri... nesamoniu nesamone su tais laidojimu namais tokiose vietose... jonava
2 Danutė Ast... Net ir tokie atstumai nuo gyvenamųjų namų yra per maži,laidojimo namai gyvenamųjų namų rajone - nemalonus kaimynas, mažinantis nekilnojamojo turto vertę. Ir kapinių plotai Lietuvoje per dideli. Jonava
3 Giedrė Pet... Pagarba reiklainga ne tik mirusiems, bet ir gyviesiems Vilnius
4 A. Sed... Manau laidojimo namų steigimas tikrai turėtu būti suderintas su gyventojų interesais, taip pat manau laidojimo namams turėtu būti skirta ypatinga vieta, o ne gyvenamasis rajonas. Artūras Vilnius
5 Egidijus Mar... As puikiai suprantu, kad zmones mirsta, bet kasdien tai matyti nebutina. Gal tada ir kapines galima daryti visur. Tikiuosiu, kad savivaldybe yra protinga ir turi teisiu. Kaunas

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo: Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai. Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras. P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai? Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai! Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.