Už leidimą šypsotis asmens dokumentų nuotraukuose!

0 PARAŠAI

Kategorija:

Užsienio svečių pastabos, kad lietuviai mažai šypsosi, jau tapo įprastos. Psichologai pastebi, kad optimizmą reikia skiepyti ir ugdyti nuo mažumės, o Lietuvoje tam kliudo net ir toks iš pažiūros nereikšmingas dalykas kaip draudimas šypsotis dokumentų nuotraukose.
Lietuviški pasai yra tarsi priešprieša amerikietiškiems, iš kurių žvelgia besišypsantys veidai. Priešingai negu JAV ir daugelyje Europos šalių, šypsotis dokumentų nuotraukose lietuviai negali – esą tokia tvarka. Psichologai perspėja, kad ši tarsi nereikšminga smulkmena prisideda prie visuomenės pesimizmo.
„Manyčiau, jog šitas klausimas – yra šypsena pase ar ne – tikrai nėra toks jau svarbus, bet už jo slypi svarbesni klausimai. Už jo slypi, kaip mes išvis suprantame save šitoje valstybėje – ar mes galime su šypsena bendrauti tarpusavyje, ar valdininkas į mus žvelgia draugiškai, ar visgi mes dar esame totalitarinėje sistemoje, kur rūstus griežtas ponas kažką leidžia, kažką draudžia, kažką atima, kažką suteikia“, – sako M. Romerio universiteto profesorius psichologas Gediminas Navaitis.
Pasaulio lietuvių organizacija „Globalios Lietuvos lyderiai“ dar prieš pusmetį išsikėlė tikslą pasiekti, kad lietuviai dokumentų nuotraukose šypsotųsi, tačiau entuziastų ir instrukcijas papunkčiui vykdančių pareigūnų nuomonės dėl reikalavimų dokumentų nuotraukoms smarkiai skiriasi.
„Kai pradėjom nagrinėti, ką galima daryti ir ko negalima daryti, išaiškėjo, kad šypsotis niekas nedraudžia – leidžia elgtis natūraliai. Įstatymo formuluotė yra pakankamai draugiška ir lengva, aptaki. Tačiau šypsenų pasuose neatsiranda“, – teigia „Globalios Lietuvos lyderių“ projektų vadovė Lina Dusevičienė.
„Yra patvirtinti reikalavimai dokumentų nuotraukoms. Asmens veido išraiška turi būti natūrali – jis negali nei šypsotis, nei juoktis, nei verkti, nei būti išsižiojęs, nei dėvėti kažkokius apdangalus. Pavyzdžiui, asmuo negali būti su uniforma, jis turi dėvėti civilius drabužius, turi sėdėti tiesiai priešais objektyvą, negali būti pasisukęs. Kažkokios išimtys yra numatytos tik vaikams ir ligoniams“, – aiškina Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis.
Reikalavimai asmens dokumentų nuotraukoms surašyti prieš 8 metus pasirašytame tuomečio vidaus reikalų ministro įsakyme. Dokumente teigiama, kad netinkamomis laikomos nuotraukos, kuriose asmuo nufotografuotas dirbtine veido išraiška, susiraukęs, išsižiojęs, besijuokiantis arba darantis grimasas. Prie pastarųjų, matyt, priskirta ir šypsena, nors konkrečiai ji įsakyme nepaminėta.
„Daugumoje šalių yra tam tikri reikalavimai. Galbūt jie kažkiek skiriasi, bet pagrindiniai yra visur vienodi – asmens dokumentuose nuotrauka turi būti tvarkinga. [...] Labai sunku pasakyti, kodėl taip sugalvota, bet pagrindinė mintis turbūt yra ta, kad žmogus būtų panašus į save, nesivaipytų, nesityčiotų, nes tai yra rimtas dokumentas“, – mano R. Matonis.
Už teisę į šypseną asmens dokumentuose kovojantys visuomenininkai ir psichologai stebisi, kad ministro įsakymo interpretacijos, kai natūralia veido išraiška laikomas tik griežtas, rimtas veidas, nė negalvojama švelninti. Jų teigimu, net ir dabar galiojantį įsakymą būtų galima vykdyti ne paraidžiui, nes priešingu atveju šalyje ir toliau vyraus paniurę veidai, o žmonės liks pasyvūs nurodymų vykdytojai, bet ne drąsūs, iniciatyvūs ir laimingi kūrėjai.
„Tai yra tarsi simbolis tos buvusios tvarkos, mums primestos tvarkos, kad reikia labai nuolankiai ir rimtai priimti viršininkų nurodymus. Manyčiau, kad laisvoje visuomenėje tokie draudimai turėtų tik šypseną kelti“, – teigia G. Navaitis.
„Reikia eiti į pačius Migracijos poskyrius ir ten sukurti tokią atmosferą, kad žmonės atsipalaiduotų ir tai nebūtų tokia formali ir gąsdinanti procedūra, dėl kurios žmonės susikausto ir nesišypso. Žinoma, daugumai vyresnės kartos žmonių net nėra natūralu šypsotis, bet auga jaunimas – jis turėtų atsipalaiduoti ir jau rodyti dokumentuose savo linksmą, draugišką išraišką. Manome, kad tam yra visos sąlygos, tiesiog reikia rasti grandį, kur užstringa lietuvių šypsenos“, – sako L. Dusevičienė.
Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai aiškina, kad Lietuvoje galiojantys reikalavimai dokumentų nuotraukoms parengti vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautiniais dokumentais, o panašus reglamentas galioja visoms šalims. Tiesa, pasidomėjus, kodėl šypsena pasų poskyriuose vertinama kaip grimasa, nors ministro įsakyme ji tarp draudžiamų išraiškų nepaminėta, pareigūnai atsako lakoniškai – esą tokia tradicija.

LRT

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prieš 5G tinklo įrengimą Lietuvoje, dėl galimai itin pavojingų žmogaus organizmui mikro (mili) bangų

Vilius Krivickas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

5G ryšiui naudojamos aukšto dažnio elektromagnetinės bangos, kuriomis iš ryšio antenos į išmanųjį telefoną ar kitą įrenginį yra perduodama informacija. Tokiu pat būdu, tačiau žemesnėmis bangomis veikia ir 4G ryšys. 5G privalumas – kone iki 20 kartų didesnis informacijos perdavimo greitis. Tačiau kuo aukštesnis bangų dažnis, tuo joms sunkiau sklisti miestuose. Aukšto dažnio bangoms sudėtinga įveikti kliūtis, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų sienas, todėl nenutrūkstamam ryšiui užtikrinti reikalingas didesnis antenų skaičius, nei eksploatuojama šiuo metu. 5 G šalutiniai efektai : padidėjusi vėžio rizika, ląstelinis stresas, ląstelių struktūriniai ir funkciniai pakitimai, reprodukcinės sistemos sutrikimai, mokymosi ir atminties deficitas, neurologiniai nukrypimai, kenkia viskam, kas gyva : tiek augmenijai, tiek gyvūnijai, tiek žmonėms. Tam tikros signalo charakteristikos sukelia biologinius ir sveikatos nukrypimus. (pulsacija, poliarizacija). Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinė tyrimų agentūra tyrinėjanti vėžinius susirgimus klasifikuoja tai kaip galimybę kancerogeniniams atsiliepimams žmogaus organizmui. Praeitais metais, 30 milijonų dolerių Amerikos nacionalinės toksikologijos programų studija rado aiškius įrodymus, kad per du metus naudojant telefoną pakyla vėžinių ląstelių skaičius laboratorinėse pelėse ir žiurkėse. Naujausia 5G technologija skleis milimetrines bangas, kurioms reikės siųstuvų kas 100-200 metrų, tokiu būdu patalpins žmones į milimetrinių bangų radiaciją. Tokios bangos anksčiau buvo naudojamos suvaldyti ir kontroliuoti minias. Milimetrinės bangos yra labiausiai sugeriamos per kelių milimetrų žmogaus odą. (Vaikų oda dar plonesnė ir juos bangos paveiks dar labiau). Trumpas tokių bangų naudojimas gali atsiliepti psichologinei žmogaus būsenai, pakenkti periferinei nervų sistemai (to įtakoje išsivysto melonoma (vėžys)), taip pat kenkia akims- akių melonoma. Kenkia vaisingumui. Kadangi 5G yra nauja technologija, jos tyrimai yra visiškai nauji, tačiau jau ištriti 2G ir 3G ryšiai, kurie daro žalą žmogaus organizmui. Ir tai yra įrodyta. 4G ryšio šalutinis poveikis taip pat nėra galutinai ištirtas. 5G ryšys artimoje ateityje nepakeis 4 G ryšio. Jis jį papildys, tačiau rizika žmogaus sveikatai padidėja daugybę kartų. Nepamirškim, kad 5G antenos stovės ten kur mes gyvename, dirbame ir kur žaidžia mūsų vaikai. Reziumuojant, negalime nepritarti 250 mokslininkų, medicinos daktarų ir jų rekomendacijoms, kurie pasirašė prieš 5G tinklą. Nes tai padidins elektromagnetinių radiobangų kiekį, kuris yra žalingas žmonėms ir aplinkai. Ir tai yra įrodyta. Nebūkime kvaili, ir neleiskime, kad su mumis darytų eksperimentus. Tai pažeidžia ir sveikatos ir žmogaus teises. Lietuva galimai pasirinkta kaip pilotinė šalis 5G ryšiui bandyti, kadangi kitos šalys niekur neskuba ir galimai supranta 5G ryšio žalą žmogaus organizmui. Daugiau informacijos anglų kalba: http://www.5gappeal.eu/

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.