Už leidimą šypsotis asmens dokumentų nuotraukuose!

0 PARAŠAI

Kategorija:

Užsienio svečių pastabos, kad lietuviai mažai šypsosi, jau tapo įprastos. Psichologai pastebi, kad optimizmą reikia skiepyti ir ugdyti nuo mažumės, o Lietuvoje tam kliudo net ir toks iš pažiūros nereikšmingas dalykas kaip draudimas šypsotis dokumentų nuotraukose.
Lietuviški pasai yra tarsi priešprieša amerikietiškiems, iš kurių žvelgia besišypsantys veidai. Priešingai negu JAV ir daugelyje Europos šalių, šypsotis dokumentų nuotraukose lietuviai negali – esą tokia tvarka. Psichologai perspėja, kad ši tarsi nereikšminga smulkmena prisideda prie visuomenės pesimizmo.
„Manyčiau, jog šitas klausimas – yra šypsena pase ar ne – tikrai nėra toks jau svarbus, bet už jo slypi svarbesni klausimai. Už jo slypi, kaip mes išvis suprantame save šitoje valstybėje – ar mes galime su šypsena bendrauti tarpusavyje, ar valdininkas į mus žvelgia draugiškai, ar visgi mes dar esame totalitarinėje sistemoje, kur rūstus griežtas ponas kažką leidžia, kažką draudžia, kažką atima, kažką suteikia“, – sako M. Romerio universiteto profesorius psichologas Gediminas Navaitis.
Pasaulio lietuvių organizacija „Globalios Lietuvos lyderiai“ dar prieš pusmetį išsikėlė tikslą pasiekti, kad lietuviai dokumentų nuotraukose šypsotųsi, tačiau entuziastų ir instrukcijas papunkčiui vykdančių pareigūnų nuomonės dėl reikalavimų dokumentų nuotraukoms smarkiai skiriasi.
„Kai pradėjom nagrinėti, ką galima daryti ir ko negalima daryti, išaiškėjo, kad šypsotis niekas nedraudžia – leidžia elgtis natūraliai. Įstatymo formuluotė yra pakankamai draugiška ir lengva, aptaki. Tačiau šypsenų pasuose neatsiranda“, – teigia „Globalios Lietuvos lyderių“ projektų vadovė Lina Dusevičienė.
„Yra patvirtinti reikalavimai dokumentų nuotraukoms. Asmens veido išraiška turi būti natūrali – jis negali nei šypsotis, nei juoktis, nei verkti, nei būti išsižiojęs, nei dėvėti kažkokius apdangalus. Pavyzdžiui, asmuo negali būti su uniforma, jis turi dėvėti civilius drabužius, turi sėdėti tiesiai priešais objektyvą, negali būti pasisukęs. Kažkokios išimtys yra numatytos tik vaikams ir ligoniams“, – aiškina Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis.
Reikalavimai asmens dokumentų nuotraukoms surašyti prieš 8 metus pasirašytame tuomečio vidaus reikalų ministro įsakyme. Dokumente teigiama, kad netinkamomis laikomos nuotraukos, kuriose asmuo nufotografuotas dirbtine veido išraiška, susiraukęs, išsižiojęs, besijuokiantis arba darantis grimasas. Prie pastarųjų, matyt, priskirta ir šypsena, nors konkrečiai ji įsakyme nepaminėta.
„Daugumoje šalių yra tam tikri reikalavimai. Galbūt jie kažkiek skiriasi, bet pagrindiniai yra visur vienodi – asmens dokumentuose nuotrauka turi būti tvarkinga. [...] Labai sunku pasakyti, kodėl taip sugalvota, bet pagrindinė mintis turbūt yra ta, kad žmogus būtų panašus į save, nesivaipytų, nesityčiotų, nes tai yra rimtas dokumentas“, – mano R. Matonis.
Už teisę į šypseną asmens dokumentuose kovojantys visuomenininkai ir psichologai stebisi, kad ministro įsakymo interpretacijos, kai natūralia veido išraiška laikomas tik griežtas, rimtas veidas, nė negalvojama švelninti. Jų teigimu, net ir dabar galiojantį įsakymą būtų galima vykdyti ne paraidžiui, nes priešingu atveju šalyje ir toliau vyraus paniurę veidai, o žmonės liks pasyvūs nurodymų vykdytojai, bet ne drąsūs, iniciatyvūs ir laimingi kūrėjai.
„Tai yra tarsi simbolis tos buvusios tvarkos, mums primestos tvarkos, kad reikia labai nuolankiai ir rimtai priimti viršininkų nurodymus. Manyčiau, kad laisvoje visuomenėje tokie draudimai turėtų tik šypseną kelti“, – teigia G. Navaitis.
„Reikia eiti į pačius Migracijos poskyrius ir ten sukurti tokią atmosferą, kad žmonės atsipalaiduotų ir tai nebūtų tokia formali ir gąsdinanti procedūra, dėl kurios žmonės susikausto ir nesišypso. Žinoma, daugumai vyresnės kartos žmonių net nėra natūralu šypsotis, bet auga jaunimas – jis turėtų atsipalaiduoti ir jau rodyti dokumentuose savo linksmą, draugišką išraišką. Manome, kad tam yra visos sąlygos, tiesiog reikia rasti grandį, kur užstringa lietuvių šypsenos“, – sako L. Dusevičienė.
Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai aiškina, kad Lietuvoje galiojantys reikalavimai dokumentų nuotraukoms parengti vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautiniais dokumentais, o panašus reglamentas galioja visoms šalims. Tiesa, pasidomėjus, kodėl šypsena pasų poskyriuose vertinama kaip grimasa, nors ministro įsakyme ji tarp draudžiamų išraiškų nepaminėta, pareigūnai atsako lakoniškai – esą tokia tradicija.

LRT

Atšaukti privalomą saviizoliaciją jūreiviams po reiso (615)

Pavardenis. Adresuota: Sveikatos apsaugos ministerija

Jūreiviai, grįžę iš reiso, kur išbuvo neturėdami kontaktų virš 2 savaičių neturėtų būti verčiami saviizoliuotis grįžę namo! Jūreivių gyvenimas sustojo kovo mėnesį, nes nuo tada vienas šeimos narys visuomet turi arba dirbti arba izoliuotis nuo šeimos, nuo kitų žmonių. Daugelyje ES šalių jūreiviai iš darbdavio gauna pažymą apie darbą laive, ir jiems neprivaloma saviizoliuotis. Prašome peržiūrėti saviizoliacijos tvarką jūreiviams, grįžusiems iš reiso.

Prieš Plungės rajono ligoninės, vaikų skyriaus uždarymą. (377)

Viktorija. Adresuota: Plunges rajono savivaldybes merui Audriui Klišoniui

Plungės savivaldybė uždaro Plungės rajono ligoninės, vaikų skyrių. Plungės rajone yra daug vaikų, todėl norime turėti savo rajono ligoninėje vaikų skyrių, kad nereiktu važiuoti į kitų miestų ligonines.

Sprendimo paversti bendrabutį socialiniu būstu Bukiškio k. stabdymas (127)

Artūras. Adresuota: Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos seimas, Finansų Ministerija, LR Vyriausybė, Vyriausioji Tarnybinės Etikos komisija

Turto bankas nemokamai perduoda Bukiškio bendrabutį, unikalus Nr. 4198-5068-1012, 1N5/p, bendras plotas 2370,31 kv. m), esantį Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Bukiškio k., Mokyklos g. 6. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai. Dabar jame planuojama įrengti 38 socialinius būstus. Žmonių, kurie patiria socialines problemas, negalima segreguoti sukišant į vieną daugiabutį. Problema yra ne soc. būsto atsiradime, bet būstų koncentracijoje. Vilniuje yra ne vienas rajonas (pvz. Pilaitė), kuriame akivaizdu, kad didelė koncentracija žmonių, kurie turi tam tikrų socialinių problemų, nesprendžia problemų, netgi atvirkščiai - jas didina bei sukelia socialinę atskirtį. Tai yra pagrindinis integracijos trūkumas. Prašome, kad VRSA (Vilniaus rajono savivaldybės administracija) nedelsiant stabdytų sprendimo priėmimą ir inicijuotų viešą klausimo svarstymą. Taip pat prieš priimant sprendimus šiuo klausimu - jų detales derintų su Bukiškio bendruomene. Šis pastatas reikalingas bendruomenės veikloms, apie jo likimą nebuvo diskutuojama su bendruomene ar bent jau kaimynais. Mes jaučiamės nesaugūs, kai neturime jokios informacijos apie tai, kas vyksta aplink.

NE ORO UOSTUI LR Bendrajame Plane (119)

Vaida. Adresuota: LR Vyriausybė, LR Seimas, LR Aplinkos ministerija

Pasirašau šią peticiją ir reikalauju panaikinti Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrojo plano sprendinius, įteisinančius nacionalinio oro uosto statybas. Nacionalinis oro uostas įtrauktas į LR Bendrojo Plano sprendinius 2030 m., tačiau aviacijos ekspertai išsako rimtas abejones. Simonas Bartkus teigia, kad šiuo metu itin sudėtinga prognozuoti, kada aviacija atsigaus po krizės, o Arūnas Stankevičius aviacijos krizę apibūdina žodžiu „koma“, reiškiančiu kritinę būseną. Susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič teigia, kad naujas oro uostas kainuotų apie 1,5 milijardo, o esamieji oro uostai būtų uždaryti. Kadangi valstybės pagalba šiuo atveju yra draudžiama, o ES parama taip pat negalima, projekto finansavimo šaltiniai lieka neaiškūs. Bendrojo Plano rengėjai nėra atlikę galimybių studijų ir neturi pagrįstų argumentų, kad esami oro uostai artimiausiu metu viršys maksimalius krūvius. Šiemet esami oro uostai yra gavę 85 milijonų finansavimą plėtrai. Vilnius pajėgumai padidės dvigubai (nuo 3,5 mln iki 7,8 mln). Numatoma vieta - tarp Vilniaus ir Kauno (Kaišiadorių rajone). Mes, aktyvūs Lietuvos piliečiai, reikalaujame pašalinti nacionalinio oro uosto sprendinius iš LR Bendrojo Plano, nes toks projektas pasaulinės pandemijos akivaizdoje yra neracionalus ir žalingas Lietuvai. 2018 m. Lietuvos oro uostai samdė Nyderlandų bendrovę „InterVistas Consulting“, kuri nagrinėjo naujo oro uosto statybos galimybes bei analizavo oro uostų koncesijos modelį už didesnę nei 2 milijonai eurų sumą, tačiau studijos išvados nėra viešai paskelbtos. Taip pat nėra skelbiama, kad vieni iš „InterVistas Consulting“ partnerių turi akivaizdžių sąsajų su viena iš Lietuvos verslo lobistų organizacijų. Siūlome, nepriimti sprendinių dėl naujojo oro uosto kol: • nėra atliktos nepriklausomos ir aktualios būsimų keleivių srautų prognozės; • neatlikta nepriklausoma naujojo oro uosto naudos ir kaštų analizė; • nuo visuomenės slepiamos už viešuosius finansus užsakytos studijos; • viešai nebus išnagrinėtos esamos studijos autorių sąsajas su verslo lobistinėmis organizacijomis.