Nepritariame naujai rengiamam Tarybos sprendimui dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plano 2014-2015 metams patvirtinimo

Vilniaus miesto taryba, likus metams iki Vilniaus mokyklų tinklo pertvarkos pabaigos, vėl rengia, svarsto ir ruošiasi tvirtinti naują bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planą 2014-2015 metams. Tai daroma neatlikus ankstesnių planų įvertinimo, o tai yra numatyta Tarybos sprendimuose ( https://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30206365), neatsiklausus visų bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių nuomonės apie būtinybę rengti naują tinklo pertvarkos planą.

Naujame plane, nepaisant iki šiol pertvarkytų mokyklų bendruomenių, kurios vykdo valstybinę švietimo politiką nuomonės, vėl kaitaliojamas bendrojo ugdymo mokyklų tipų išdėstymas Vilniaus mieste. Siekis optimizuoti mokyklas tampa niekinis, nes sudaromos prielaidos vienas mokyklas laikyti pustuštes, o kitas perpildytas.

Darbo grupėje, kuri rengė plano projektą, nebuvo mokyklų bendruomenių atstovų: nei mokinių, nei tėvų, nei mokytojų, nei direktorių ( https://www.vilnius.lt/index.php?1243390490 ).

Susidaro nuomonė, kad valstybinę švietimo politiką laiku įgyvendinusios mokyklos apsikvailino prieš tas, kurios šiai politikai priešinosi ir tebesipriešina. Skaudžiausia yra tai, kad šių mokyklų bendruomenėms bloginamos mokyklų komplektavimo sąlygos, nesudaromos lygios galimybės visiems vaikams mokytis normaliose patalpose. Taip pat kyla pagrįstas klausimas, kodėl nebuvo paklausta mokyklų bendruomenių dėl naujai dėliojamo mokyklų tinklo ir iki šiol pertvarkoje nedalyvavusių mokyklų tipų nustatymo. Nesilaikant nuoseklumo formuojant Vilniaus bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, leidžiant rastis neegzistuojantiems (ilgosioms gimnazijoms mieste) mokyklų tipams, nesudaromos prielaidos lygiaverčiai persiskirstyti mokinių skaičiui tarp mokyklų, kai kurioms mokykloms sudaromos išskirtinės sąlygos.

Likus metams iki tinklo pertvarkos, rengiamas naujas Vilniaus miesto mokyklų tinklo pertvarkos planas negali būti tvirtinamas, nes neatitinka viso miesto švietimo bendruomenės interesų, nes blogina visų miesto vaikų ugdymo sąlygas, o tai prieštarauja plano iškeltiems tikslams ir uždaviniams.

Mes taip pat manome, kad privalo būti užbaigtas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo reforma iki 2015 m. bei nebeturėtų būti kaitaliojami su tai susiję teisės aktai (LRV nutarimas dėl tinklo taisyklių kūrimo, Švietimo įstatymo pakeitimas dėl mokyklų tipo ir pan.). Mokyklų tinklo pertvarkos pabaiga jau buvo nukelta iš 2012 į 2015 metus. Aktų kaitaliojimas žlugdo švietimo bendruomenės pasitikėjimą švietimo sėkme, supriešina mokyklų bendruomenes ir neleidžia susikoncentruoti ties sėkmingu vaikų ugdymu.

SPRENDIMO PROJEKTAS, KURIAM NEPRITARIAME:
[url=https://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30237060]https://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30237060[/url]

# Vardas Komentaras
1 D.Vaiksnoriene
Nepritariu naujai rengiamam Tarybos sprendimui dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plano 2014-2015 metams patvirtinimo
2 Danguolė
Kaune tokia pati situacija, kas nepaklūsta įstatymams, tas laimi. Absurdas teisinėje valstybėje.
3 Regina
Jau greit lietuviškų mokyklų vaikai mokysis gatvėj
4 J.Petkevičienė
būtina sustabdyti naujus utopinius kliedesius ir pagaliau dirbti be naujų "žemės drebinimų",nežinia kokiems veikėjams, nė dienos nedirbusiems mokykloje, o gal net ir neturintiems supratimo apie vaiką
5 J.Telyčėnienė
Nepritariame naujai rengiamam Tarybos sprendimui dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plano 2014-2015 metams patvirtinimo
6 Romas
Mūsų mokykla jau persiorganizvo. Su skausmu atleido dalį mokytojų, atlyginimai krito, nes neliko vyresnių klasių mokinių. Mokinių skaičius toliau mažėja. Vėl gresia atleidimai ir nežinomybė.
7 Aušra
Niekas iki šiol neatsakė į klausimą, kodėl negali likti vidurinės mokyklos?

PRIEŠ NAUJO POLIGONO STEIGIMĄ VAKARŲ LIETUVOJE (507)

Jurgita. Adresuota: Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR seimas,

Brangūs Lietuvos žmonės, kraštiečiai, VIENYKIMĖS ! Greit visa Lietuva taps vienu dideliu poligonu ! LR Krašto apsaugos ministerija Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrajame plane (Lietuva 2030m.) numatė galimybes steigti naują poligoną Vakarų Lietuvoje : Akmenės r., Telšių r., Mažeikių r. ir Šiaulių r. teritorijose. Pasak viceministro E. Misiūno „Geopolitinė situacija mūsų regione išlieka nepakitusi, yra stiprinama mūsų kariuomenė, į pratybas atvyksta NATO sąjungininkai, todėl tinkamam karių rengimui reikalingos papildomos teritorijos treniruotėms“. Mūsų manymu, jau pakanka esamų poligonų Lietuvoje ! Planuose numatomos kelios galimos teritorijos poligono steigimui. Valstybės poreikiams bus nusavinami ūkininkų dirbamų žemių plotai, privačia nuosavybe valdomų miškų plotai, kurie bus ir kertami, gyvenami namai, kurie bus griaunami. Neatmetama galimybė, kad ateityje poligoną gali plėsti. Mes prieštaraujame tokiam galimam poligono steigimui mūsų krašte ! Todėl mes ginsime savo teises, savo protėvių žemes, atsiminimus, mes norime gyventi savo žemėse, jas dirbti, kurti, auginti vaikus ir čia mirti. Mes norime būti saugūs ir ramūs savo namuose! Mes čia gyvename, čia mūsų namai !

Vienai žemaičių tautai - viena vėliava! (413)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos heraldikos komisija ir Žemaičių kultūros draugija

Vienai žemaičių tautai – viena vėliava! Nuo senų senovės žemaičių tauta pasižymėjo užsispyrimu, karingumu bei vienybe. Šimtus metų trukę nuolatiniai kryžiuočių puldinėjimai nualino Žemaitiją. Per žudymus, kankinimus, apgaules ir išdavinėjimus 1413 metais Žemaitija buvo pakrikštyta. Einant laikui, vienybė iš mūsų buvo atimta, mūsų tauta susiskaldė. Konkretus to pavyzdys - daugybė įvairių Žemaitijos vėliavų rūšių. Esame viena tauta, o turime bent septynias skirtingas vėliavas. Pats žodis vėliava reiškia - vėlių valia. Nešdami vėliavą žemaičiai suprasdavo, kad protėvių vėlės eina kartu ir jausdavo jų palaikymą. O šiandien pasižiūrėjus į įvairias naudojamas vėliavas su svetimomis simbolikomis, kažin ar protėviai palaikytų. Stengdamiesi susigrąžinti atimtą vienybę, nusprendėme, kad laikas žemaičių tautai išsirinkti vieną vėliavą, kurią naudotų visa Žemaitija ir visi pasaulio žemaičiai. 1999 m. liepos 22 d. Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva vėliava buvo atnaujinta. Deja, šis naujadaras sukėlė dar didesnį susiskaldymą tarp žemaičių, netgi pasipiktinimą, kad Žemaitijos vėliavoje yra lotyniškas užrašas „Patria Una“, taip pat uždėta svetima karūna, o vienas iš skydo laikytojų - tikrai ne žemaičių karys. Pasirašydami šią peticiją reikalaujame, kad žemaičių tauta turėtų vieną bendrą vėliavą, kurią išsirinks visa tauta, padedama nepriklausomų istorikų ir heraldikos žinovų. Vėliavos rinkimai bus skelbiami vėliau. Taip pat pasirašydami šią peticiją, mes reikalaujame, kad 1999 metais Žemaičių kultūros draugijos (ŽKD) sukurta vėliava būtų pakeista į visos žemaičių tautos išrinktą vėliavą arba nuo ŽKD vėliavos būtų nuimta svetimų kultūrų simbolika (Lotyniškas užrašas "Patria Una", skydo laikytojai, karūna ir meškos apykaklė). Vėinā žemaitiu tautā – vėina vieliava! Nu senū senuovės žemaitiu tauta pasižimiėjė užsėspirėmu, karingomu ėr vėinībė. Šīmtus mētu trokė nolatėnē križiuočiu puldiniejėmā išsekėna Žemaitėjė. Per apgaulės, ėšdaviniejėmus, žudīmus, konkėnėmus 1413 metās Žemaitėjė bova pakrėkštīta. Enont laikou, vėinībė ėš mūsa bova atīmta, mūsa tauta susėskāldė. Konkretus tuo pavizdīs – daugybė ivairių Žemaitėjės vieliavu rušiū. Esām vėina tauta, o torēm bėnt septīnės skėrtīngas vieliavas. Pats žuodis vieliava reišk - vieliū valia. Nešdamė vieliava žemaitē suprāsdava, ka pruotieviu vielės ēn kartu ėr jausdava palaikīma. O šindėina pažiuriejus i Žemaitėjuo nauduojamas ivairės vieliavas su svetėmuom simbuolikuom, kažėn a pruotėvē palaikītu. Stėngamies susėgražīntė atīmta vėinībė, tudiel nusprėndiem, ka laiks žemaitēms ėšsėrīnktė vėina vieliava, katron nauduos vėsa Žemaitėjė ėr vėsė pasaulė žemaitē. 1999 m. lėipas 22 d. Žemaitiu kultūras draugėjės iniciatīva, vieliava bova atnaujīnta. Gaila, bet šėts naujadārs sukielė dar dėdēsni susėskaldīma tarp žemaitiu, net pasipėktėnėma, ka Žemaitėjės vieliavuo īr lotīnėšks ūžrašus „Patria Una“, tēp pat uždieta svetėma karūna, o vėins ėš skīda laikītuoju - tėkrā ne žemaitiu karīs. Pasėrašīdamė šīn peticijė reikalaujēm, ka žemaitiu tauta turietu tik vėina bėndra vieliava, katron ėšrīnks vėsa žemaitiu tauta, padedama nepriklausuomu ėstuoriku ėr herāldikas žėnuovu. Vieliavas rinkėmā būs skēlbamis vėliau. Pasėrašīdamė šīn peticijė, mes reikalaujēm, ka 1999 m. Žemaitiu kultūras draugėjės (ŽKD) sukorta vieliava būtu pakeista i vieliava katron išrīnks žemaitiu tauta arba nu ŽKD vieliavas būtu nuīmta svetėmū kultūru simbuolika (Lotīnėšks ūžrašus "Patria Una", skīda laikītojē, karūna ėr meškuos apīkaklė).