Nepritariame naujai rengiamam Tarybos sprendimui dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plano 2014-2015 metams patvirtinimo

Vilniaus miesto taryba, likus metams iki Vilniaus mokyklų tinklo pertvarkos pabaigos, vėl rengia, svarsto ir ruošiasi tvirtinti naują bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planą 2014-2015 metams. Tai daroma neatlikus ankstesnių planų įvertinimo, o tai yra numatyta Tarybos sprendimuose ( https://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30206365), neatsiklausus visų bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių nuomonės apie būtinybę rengti naują tinklo pertvarkos planą.

Naujame plane, nepaisant iki šiol pertvarkytų mokyklų bendruomenių, kurios vykdo valstybinę švietimo politiką nuomonės, vėl kaitaliojamas bendrojo ugdymo mokyklų tipų išdėstymas Vilniaus mieste. Siekis optimizuoti mokyklas tampa niekinis, nes sudaromos prielaidos vienas mokyklas laikyti pustuštes, o kitas perpildytas.

Darbo grupėje, kuri rengė plano projektą, nebuvo mokyklų bendruomenių atstovų: nei mokinių, nei tėvų, nei mokytojų, nei direktorių ( https://www.vilnius.lt/index.php?1243390490 ).

Susidaro nuomonė, kad valstybinę švietimo politiką laiku įgyvendinusios mokyklos apsikvailino prieš tas, kurios šiai politikai priešinosi ir tebesipriešina. Skaudžiausia yra tai, kad šių mokyklų bendruomenėms bloginamos mokyklų komplektavimo sąlygos, nesudaromos lygios galimybės visiems vaikams mokytis normaliose patalpose. Taip pat kyla pagrįstas klausimas, kodėl nebuvo paklausta mokyklų bendruomenių dėl naujai dėliojamo mokyklų tinklo ir iki šiol pertvarkoje nedalyvavusių mokyklų tipų nustatymo. Nesilaikant nuoseklumo formuojant Vilniaus bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, leidžiant rastis neegzistuojantiems (ilgosioms gimnazijoms mieste) mokyklų tipams, nesudaromos prielaidos lygiaverčiai persiskirstyti mokinių skaičiui tarp mokyklų, kai kurioms mokykloms sudaromos išskirtinės sąlygos.

Likus metams iki tinklo pertvarkos, rengiamas naujas Vilniaus miesto mokyklų tinklo pertvarkos planas negali būti tvirtinamas, nes neatitinka viso miesto švietimo bendruomenės interesų, nes blogina visų miesto vaikų ugdymo sąlygas, o tai prieštarauja plano iškeltiems tikslams ir uždaviniams.

Mes taip pat manome, kad privalo būti užbaigtas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo reforma iki 2015 m. bei nebeturėtų būti kaitaliojami su tai susiję teisės aktai (LRV nutarimas dėl tinklo taisyklių kūrimo, Švietimo įstatymo pakeitimas dėl mokyklų tipo ir pan.). Mokyklų tinklo pertvarkos pabaiga jau buvo nukelta iš 2012 į 2015 metus. Aktų kaitaliojimas žlugdo švietimo bendruomenės pasitikėjimą švietimo sėkme, supriešina mokyklų bendruomenes ir neleidžia susikoncentruoti ties sėkmingu vaikų ugdymu.

SPRENDIMO PROJEKTAS, KURIAM NEPRITARIAME:
[url=https://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30237060]https://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30237060[/url]

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 D.Vaiksnoriene ... Nepritariu naujai rengiamam Tarybos sprendimui dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plano 2014-2015 metams patvirtinimo
2 Danguolė M... Kaune tokia pati situacija, kas nepaklūsta įstatymams, tas laimi. Absurdas teisinėje valstybėje.
3 Regina S... Jau greit lietuviškų mokyklų vaikai mokysis gatvėj
4 J.Petkevičienė ... būtina sustabdyti naujus utopinius kliedesius ir pagaliau dirbti be naujų "žemės drebinimų",nežinia kokiems veikėjams, nė dienos nedirbusiems mokykloje, o gal net ir neturintiems supratimo apie vaiką
5 J.Telyčėnienė ... Nepritariame naujai rengiamam Tarybos sprendimui dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plano 2014-2015 metams patvirtinimo
6 Romas D... Mūsų mokykla jau persiorganizvo. Su skausmu atleido dalį mokytojų, atlyginimai krito, nes neliko vyresnių klasių mokinių. Mokinių skaičius toliau mažėja. Vėl gresia atleidimai ir nežinomybė.
7 Aušra V... Niekas iki šiol neatsakė į klausimą, kodėl negali likti vidurinės mokyklos?

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.