Už laisvą Lietuvą ir veikiančią demokratiją

Jūsų Ekscelencija!
Daugybę metų Jus pažįstame kaip tikrą lietuvį ir krikščionį, Dvasininką iš didžiosios raidės. Jūsų drąsa ir meilė tiesai sovietų okupacijos metais daugeliui mūsų tapo įkvėpimo šaltiniu. Dėl to glumina kai kurie pastarųjų dešimtmečių žingsniai, tarsi iškrentantys iš Jūsų biografijos konteksto.

Katalikų Bažnyčios pozicijos moralės, šeimos, socialinio teisingumo klausimais sunkiai atskiriamos nuo politikos. Vis dėlto viešas vienos politinės partijos arba stovyklos palaikymas sunkiai dera tiek su demokratine santvarka, tiek su Bažnyčios misija šioje žemėje. Ypač kai ta stovykla iš esmės griauna vertybes, kurioms Bažnyčia pakviesta atstovauti.

Lietuvai svarstant stojimą į Europos Sąjungą, iš katalikų hierarchų girdėjome kvietimus stoti. Nors Jums geriau, nei daugumai paprastų piliečių, žinoma – kas ten laukė. Agresyvūs išpuoliai prieš dorovę, šeimą, juvenalinėmis justicijomis dangstomas šeimų ardymas, vaikų grobimas ir prekyba jais, lytinio ištvirkimo ir iškrypimų propagavimas, karingas sekuliarizmas jau tada buvo žinomos Europos Sąjungos charakteristikos. Vis dėlto daugelis mūsų tikėjome, kad Europos Sąjunga dar gali būti kitokia – tokia, kokią ją norėjo matyti dalis jos kūrėjų: krikščioniškos kultūros, demokratijos, asmens ir tautų teises gerbianti, laisvų valstybių draugija. Pasitikėjome Jūsų žodžiais. Deja, tos vilties – vis mažiau.

Dabartiniame kontekste pagrindinė atsakomybė už tautą ir pilietinę visuomenę tenka suvereniai, demokratinei ir nacionalinei valstybei – plačiausia šių žodžių prasme. Norvegijos pavyzdys rodo, kad galima smukti žemyn ir nesant Europos Sąjungoje, Vengrijos pavyzdys – kad galima kilti aukštyn ir esant joje. Dėl to nacionalinių valstybių galių grąžinimas, saugojimas ir stiprinimas Europos Sąjungoje – svarbiausias laidas visuomenei kurti atskaitingą politinę struktūrą, pagrįstą aiškiomis tos visuomenės vertybėmis. Antras laidas – pačios visuomenės teisė spręsti svarbiausius savo gyvenimo klausimus.

Jūsų viešas pareiškimas prieš piliečių organizuojamą referendumą, kuriuo siekiama grąžinti Lietuvos valstybei jos nacionalines galias, o pačioje valstybėje – visuomenės galias spręsti savo likimą, ne tik žemina tautos ir valstybės orumą. Jis pavojingas pačiai Bažnyčiai, kadangi sudaro viduramžišką jos įvaizdį, primindamas laikus, už kuriuos jau ne vienas Šventasis Tėvas pagrįstai skelbė atgailą. Jis leidžia manyti, jog Bažnyčia susijungia su vyraujančia politine konjunktūra, iškeisdama vertybes į galią. Bažnyčios priešai įvairiose stovyklose mielai pasinaudos tokiu įvaizdžiu, griaudami Bažnyčios autoritetą.

Net aklam regima, jog šiandien Katalikų Bažnyčia Lietuvoje išgyvena sunkų laikotarpį. Motyvuojant dvasininkų stoka, į šias atsakingas pareigas skiriami arba jose laikomi asmenys, susitepę godumo, piktybės, ištvirkimo nuodėmėmis, o vienas jų net garsėja pornografiniais tekstais ir aktyviu dalyvavimu antikrikščioniškame „Naujosios kairės“ judėjime. Žinomas faktas, jog jis priklauso Jūsų vadovaujamai vyskupijai, užuot jį atleidus, apsiribojama kilnojimu iš vienos parapijos į kitą. Bažnyčios vadovams ir asmeniškai Jums linkime susirūpinti Bažnyčios autoritetu, liekant virš visuomenę skaldančių jėgų.
Pagarbiai
Lietuvos katalikai ir kiti patriotai

# Vardas Komentaras
1 Alfonsas
Prašau atšaukti mano parašą po šią peticiją : Už laisvą Lietuvą ir veikiančią demokratiją. Tiap kaip aptikau neatitikimų.
2 Marius
as pries ES, JAV ir bet kokia kitu tautu valdymo forma, kuri grindzia tik savo verslo interesus beribeje tautu minioje, skleisdama propoganda.
3 Ona
Po tokiu arkivysk.pareiskimu vysk.M.Valancius, prel.M.Krupavicius karstuose vartosi-ar jie galejo pagalvoti, kad Baznycios hierarchai isduos LIETUVA... Tik pabaigoje be žodžių pagarbiai
4 angelė
Gėriuosi arkivyskupo tvirta laikysena už Lietuvą
5 Marius
http://www.ekspertai.eu/ne-baznycios-uzduotis-spresti-apie-referendumus-ir-valiutos-rusys/
6 Ligija
Po tokiu arkivysk.pareiskimu vysk.M.Valancius, prel.M.Krupavicius karstuose vartosi-ar jie galejo pagalvoti, kad Baznycios hierarchai isduos LIETUVA...
7 Darius
Atvirai pasakius, nebemanau, kad p. S.Tamkevičius atstovauja krikščioniškas vertybes
8 Janina
Skurdi dvasinė pelkė netampa šaltiniu prie kurio renkasi ištroškę.
9 Tomas
pasirašau su išlyga: teksto apačioj išbraukiu žodį 'pagarbiai'
10 Andrius
Dvasininkai turi skelbti Evangeliją, sekti pimiausiai patiems Jėzaus mokymu. Ar ne Jėzus yra pasakęs, - kad aklas, aklą vedantis, pats į dubę įpuola ir kitą įtraukia.
11 Darius
Niekas nepasikeitė nuo viduramžių. Bažnyčia tai puikus valdovo ar valdžios sąjungininkas savo pusėn lenkiant žemiausius ir viduriniuosius visuomenės sluoksnius.
12 Drąsutė
Kunigai - už iškrypėlių Europos sąjungą , už "eurovertybes" ir prieš lietuvybę?

Laikas baigti karantiną (460)

Lietuvos. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į kintančią situaciją dėl koronaviruso, visuotinį karantino režimą turi nedelsdama atšaukti. Todėl, kad: (1) Susirgimų skaičius Lietuvoje palaipsniui mažėja, situacija taisosi, taigi pagrindo laikyti visą šalį šiame ypatingame režime nėra. (2) Visuotinius karantinus viena po kitos atšaukinėja ir kaimyninės šalys – taip siekiama kuo greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. (3) Karantino metu Vyriausybė atvirai leidžia diskriminuoti senjorus ir vyresnio amžiaus žmones – jų laisvalaikis bei profesinė veikla yra ribojamos. (4) Vis daugiau požymių, kad teisinis visuotinio karantino režimas valdantiesiems reikalingas ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl artėjančių rinkimų ir didesnės valdžios – taip galima greičiau priimti ne visada būtinus ir reikalingus sprendimus, galią sutelkti nedidelės žmonių grupelės rankose. (5) Kelis kartus per dieną skelbiami vis nauji nurodymai ar rekomendacijos vargina ir sekina visuomenę, augina psichologinę įtampą, rodo apklausos. Visa tai nėra suderinama su atviros visuomenės principais. Priešingai, žmonių sąmoningumą reikia skatinti. (6) Reaguoti į viruso protrūkius, jei tokie būtų, galima kitais būdais – pavyzdžiui, skelbti tikslinius karantinus konkrečioje vietovėje ir panašiai. (7) Lietuvoje ir toliau reikia vykdyti aktyvią testavimų strategiją – tai leidžia matyti realią viruso cirkuliavimo visuomenėje situaciją ir, reikalui esant, ją suvaldyti.

BENDRUOMENĖS NESUTIKIMAS - DĖL SALANTŲ LOPŠELIO-DARŽELIO „RASA“ PERKĖLIMO Į SALANTŲ GIMNAZIJOS PATALPAS (156)

Vaida. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

BENDRUOMENĖS NESUTIKIMAS - DĖL SALANTŲ LOPŠELIO-DARŽELIO „RASA“ PERKĖLIMO PRIE SALANTŲ GIMNAZIJOS Miesto valdžia nusprendė, kad Kretingos rajono Salantų gimnazijoje būtų įkurtos naujos Salantų lopšelio-darželio „Rasa“ grupės, perkelta Salantų menų mokykla. Valdžios apskaičiavimu, Salantų gimnazijos patalpose galėtų įsikurti net 5-ios naujos lopšelio-darželio grupės. Tuomet pradinukai išsikeltų į pagrindinį mokyklos pastatą. Salantų gyventojai, vaikų tėvai aršiai priešinasi tokiam sprendimui. Nes manome, kad gimnazijos, muzikos mokyklos triukšmas trukdys mažyliams ugdymo ir poilsio procese. Projekte nesuderinama žaidimų aplinka lauke, taip pat fizinė, kultūrinė veikla įstaigoje. Taip pat pradinukams didelę įtaką darytų, nesaugi vyresniųjų mokinių aplinka. Juk tokio mažiaus vaikams būtina užtikrinti saugią aplinką, kad jaustųsi psichologiškai ir fiziškai saugus, nesutrikdyta jo sveikata ar normali raida. Darželį šiuo metu lanko 108 vaikai, bet darželis netalpina visų norinčių patekti vaikų. Lopšelis-darželis renovuotas, sutvarkyta darželio aplinka, įstaiga turi puikias sąlygas visapusiškam vaikų ugdymui ir darbuotojų darbui. Salantų lopšelio-darželio "Rasa" ir Salantų miestelio bendruomenės išreiškia savo poziciją jog, perkelti darželio į mokyklos patalpas nereikia, kadangi lieka labai daug neatsakytų klausimų, nepaskaičiuotos/nepamatuotos pasekmės. Manome, jog jungimas pablogins mūsų vaikų ugdymo sąlygas, todėl mes reikalaujame, kad mūsų nuomonė būtų neįgnoruojama, bei į ją atsižvelgiama.