Jūsų Ekscelencija!
Daugybę metų Jus pažįstame kaip tikrą lietuvį ir krikščionį, Dvasininką iš didžiosios raidės. Jūsų drąsa ir meilė tiesai sovietų okupacijos metais daugeliui mūsų tapo įkvėpimo šaltiniu. Dėl to glumina kai kurie pastarųjų dešimtmečių žingsniai, tarsi iškrentantys iš Jūsų biografijos konteksto.

Katalikų Bažnyčios pozicijos moralės, šeimos, socialinio teisingumo klausimais sunkiai atskiriamos nuo politikos. Vis dėlto viešas vienos politinės partijos arba stovyklos palaikymas sunkiai dera tiek su demokratine santvarka, tiek su Bažnyčios misija šioje žemėje. Ypač kai ta stovykla iš esmės griauna vertybes, kurioms Bažnyčia pakviesta atstovauti.

Lietuvai svarstant stojimą į Europos Sąjungą, iš katalikų hierarchų girdėjome kvietimus stoti. Nors Jums geriau, nei daugumai paprastų piliečių, žinoma – kas ten laukė. Agresyvūs išpuoliai prieš dorovę, šeimą, juvenalinėmis justicijomis dangstomas šeimų ardymas, vaikų grobimas ir prekyba jais, lytinio ištvirkimo ir iškrypimų propagavimas, karingas sekuliarizmas jau tada buvo žinomos Europos Sąjungos charakteristikos. Vis dėlto daugelis mūsų tikėjome, kad Europos Sąjunga dar gali būti kitokia – tokia, kokią ją norėjo matyti dalis jos kūrėjų: krikščioniškos kultūros, demokratijos, asmens ir tautų teises gerbianti, laisvų valstybių draugija. Pasitikėjome Jūsų žodžiais. Deja, tos vilties – vis mažiau.

Dabartiniame kontekste pagrindinė atsakomybė už tautą ir pilietinę visuomenę tenka suvereniai, demokratinei ir nacionalinei valstybei – plačiausia šių žodžių prasme. Norvegijos pavyzdys rodo, kad galima smukti žemyn ir nesant Europos Sąjungoje, Vengrijos pavyzdys – kad galima kilti aukštyn ir esant joje. Dėl to nacionalinių valstybių galių grąžinimas, saugojimas ir stiprinimas Europos Sąjungoje – svarbiausias laidas visuomenei kurti atskaitingą politinę struktūrą, pagrįstą aiškiomis tos visuomenės vertybėmis. Antras laidas – pačios visuomenės teisė spręsti svarbiausius savo gyvenimo klausimus.

Jūsų viešas pareiškimas prieš piliečių organizuojamą referendumą, kuriuo siekiama grąžinti Lietuvos valstybei jos nacionalines galias, o pačioje valstybėje – visuomenės galias spręsti savo likimą, ne tik žemina tautos ir valstybės orumą. Jis pavojingas pačiai Bažnyčiai, kadangi sudaro viduramžišką jos įvaizdį, primindamas laikus, už kuriuos jau ne vienas Šventasis Tėvas pagrįstai skelbė atgailą. Jis leidžia manyti, jog Bažnyčia susijungia su vyraujančia politine konjunktūra, iškeisdama vertybes į galią. Bažnyčios priešai įvairiose stovyklose mielai pasinaudos tokiu įvaizdžiu, griaudami Bažnyčios autoritetą.

Net aklam regima, jog šiandien Katalikų Bažnyčia Lietuvoje išgyvena sunkų laikotarpį. Motyvuojant dvasininkų stoka, į šias atsakingas pareigas skiriami arba jose laikomi asmenys, susitepę godumo, piktybės, ištvirkimo nuodėmėmis, o vienas jų net garsėja pornografiniais tekstais ir aktyviu dalyvavimu antikrikščioniškame „Naujosios kairės“ judėjime. Žinomas faktas, jog jis priklauso Jūsų vadovaujamai vyskupijai, užuot jį atleidus, apsiribojama kilnojimu iš vienos parapijos į kitą. Bažnyčios vadovams ir asmeniškai Jums linkime susirūpinti Bažnyčios autoritetu, liekant virš visuomenę skaldančių jėgų.
Pagarbiai
Lietuvos katalikai ir kiti patriotai

• 0
• 0
• 3K
• Parašai
• Komen. (31)
• Žemėlapis
• Kopijuoti nuorodą

• Visi peticijos komentarai (31)
• Parašų žemėlapis (80)