NE- nau­joms Alytaus miesto savivaldybės "Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą mies­to lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se" taisyklėms

332 PARAŠAI

Kategorija:

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba pri­ėmė nau­jas Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą mies­to lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se nu­sta­ty­mo tai­syk­les,įsigaliojusias 2014m. ko­vo 3-iąją. Jo­se nu­ma­to­mos mo­kes­čių leng­va­tos mi­nė­tas įstai­gas lan­kan­tiems vai­kams, ko­kiais at­ve­jais mo­kes­čiai ne­mo­ka­mi.

Pa­kei­tus tai­syk­les mies­to biu­dže­te per me­tus bus su­tau­po­ma apie 200 tūkst. li­tų.

Da­bar mė­ne­si­nis mo­kes­tis už vie­ną vai­ką lop­še­lio gru­pė­je yra 160 li­tų, dar­že­lio gru­pė­je – 176 li­tai. Tiek ten­ka mo­kė­ti, jei vai­kas lan­ko vi­sas mė­ne­sio die­nas. Mo­kes­tis ski­ria­mas mi­ty­bos ir ūki­nėms iš­lai­doms pa­deng­ti.


Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą mies­to lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se nu­sta­ty­mo tai­syk­lė­se nu­ma­to­mos leng­va­tos ug­dy­ti­niams šio­se įstai­go­se:

Pa­gal anks­tes­nes tai­syk­les mo­kes­tis už ne­lan­ky­tas die­nas bu­vo ne­skai­čiuo­ja­mas ir ne­mo­ka­mas dėl vai­ko li­gos ir sa­vai­tę po jos, dėl gy­dy­mo­si sa­na­to­ri­jo­je, tė­vų mo­ka­mų ir ne­mo­ka­mų, bro­lių ar se­se­rų atos­to­gų, vie­no iš tė­vų li­gos me­tu, žie­mos lai­ko­tar­piu, jei oro tem­pe­ra­tū­ra že­mes­nė nei 20 laips­nių šal­čio ir vai­kai mi­nė­tų įstai­gų ne­lan­ko, kai vie­nas iš tė­vų iš­vy­kęs į ne­aki­vaiz­di­nio mo­ky­mo­si se­si­ją, kai tė­vai ne­ve­da vai­ko į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gą dėl as­me­ni­nių prie­žas­čių ne dau­giau kaip pen­kias die­nas, jei vie­nam iš tė­vų nu­sta­ty­tas ne­įga­lu­mas ar­ba au­gi­na­mas ne­įga­lu­mą tu­rin­tis vai­kas.

Nuo mo­kes­čio įstai­gų di­rek­to­riai at­lei­džia vai­kus iš so­cia­li­nę pa­šal­pą gau­nan­čių, so­cia­li­nės ri­zi­kos, be­dar­bių šei­mų. Prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo gru­pių vai­kus įstai­gų va­do­vai nuo mo­kes­čio at­lei­džia, jei­gu jiems pa­skir­tas ne­mo­ka­mas mai­ti­ni­mas ar įstai­gas lan­kan­tiems vai­kams nu­sta­ty­tas ne­įga­lu­mas.

Va­do­vau­jan­tis anks­tes­nė­mis tai­syk­lė­mis, mo­kes­tis 50 proc. ma­ži­na­mas šei­moms, iš­sky­rus at­ve­jus, kai šei­mos už glo­bo­ja­mus vai­kus gau­na pa­šal­pas, jei vai­kas tu­ri vie­ną iš tė­vų, vie­nam vai­kui, jei lop­še­lį-dar­že­lį ar mo­kyk­lą-dar­že­lį lan­ko du vai­kai iš tos pa­čios šei­mos, šei­ma au­gi­na tris ir dau­giau vai­kų, kai vie­nas iš tė­vų yra be­dar­bis ir ne­gau­na be­dar­bio pa­šal­pos, jei vai­kas au­ga moks­lei­vių ar stu­den­tų šei­mo­je, ku­rio­je vie­nas iš tė­vų mo­ko­si die­ni­nia­me sky­riu­je ir jei tė­vas ar mo­ti­na at­lie­ka tik­rą­ją ka­ro tar­ny­bą.


Mies­to ta­ry­bai pa­kei­tus Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se nu­sta­ty­mo tai­syk­les, leng­va­tos ne­be­bus tai­ko­mos vai­kams, kai vie­nas iš tė­vų iš­vy­kęs į ne­aki­vaiz­di­nio mo­ky­mo­si se­si­ją, tė­vų ne­mo­ka­mų, bro­lių ar se­se­rų atos­to­gų, vie­no iš tė­vų li­gos me­tu, kai vie­nas iš tė­vų tu­ri ne­įga­lu­mą ar au­gi­na vai­ką in­va­li­dą ar kai tė­vai ne­ve­da vai­ko į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gą dėl as­me­ni­nių prie­žas­čių ne dau­giau kaip pen­kias die­nas. Taip pat mo­kes­čio leng­va­tų ne­be­ga­li­ma ti­kė­tis sa­vai­tei po vai­ko li­gos ar jo gy­dy­mo­si sa­na­to­ri­jo­je lai­ko­tar­piu. Vi­sais šiais iš­var­dy­tais at­ve­jais tė­vams teks mo­kė­ti už lop­še­li­nu­kus ir dar­že­li­nu­kus.

50 proc. mo­kes­čio leng­va­tą pra­ra­do vai­kai iš šei­mų, ku­rio­se yra vie­nas iš tė­vų, kai vie­nas iš tė­vų yra be­dar­bis ir ne­gau­na be­dar­bio pa­šal­pos. Taip pat vai­kai iš moks­lei­vių ar stu­den­tų šei­mų, ku­rio­se vie­nas iš tė­vų mo­ko­si die­ni­nia­me sky­riu­je. Mi­nė­ta leng­va­ta taip pat ne­tai­ko­ma ir kai tė­vas ar mo­ti­na at­lie­ka tik­rą­ją ka­ro tar­ny­bą.

Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą mies­to lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se nu­sta­ty­mo tai­syk­lė­se nu­ma­ty­tos leng­va­tos iki šiol sa­vi­val­dy­bei per me­tus kai­na­vo apie 1 mln. 300 tūkst. li­tų. Su­siau­ri­nus leng­va­tų ga­vė­jų ra­tą ma­žų­jų aly­tiš­kių są­skai­ta mies­to biu­dže­tas per me­tus su­tau­pys maž­daug 200 tūkst. li­tų.

REIKALAUJAME sugrąžinti iki 2014.03.03 galiojusias Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą mies­to lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se nu­sta­ty­mo tai­syk­les, biudžeto "skyles" lopyti ne vaikų sąskaita, o sprendžiant bedarbystės mažinimo klausimus.

# Vardas Komentaras
1 A.
Nesuprantu taupymo pačių silpniausių sąskaita, o apie šeimos politiką Lietuvoje, apskritai baisu mąstyti.
2 JOLETA
BENT JAU PENKIOS DIENOS PO LIGOS TURETU LIKTI NEMOKAMOS,KAD VAIKUCIAI TURETU GALIMYBE ISSISVEIKTI.
3 IGORIS
Man atrodo,kad tiems valdininkėliams reikia padaryt antrą Sausio 13-ają.
4 Neringa
Gal jau pakaks taupyti vaiku saskaita gerbiami valdininkai.
5 J.Kieravičienė
Labiausiai nuvylė tai, jog buvo panaikintos 5 dienos, pateisinamos be priežąsties. Įstatymo yra numatyti mamadieniai, tėvadieniai,o vaikams nepaliko nei vienos dienos,kurią galėtį praleisti su tėvais.
6 Rūta
Labiausiai papiktino dviejų lengvatų panaikinimas: jei vienas iš tėvų studijuoja buvo 50proc lengvata. Ir dėl tų kelių dienelių po ligos...

PRIEŠ NAUJO POLIGONO STEIGIMĄ VAKARŲ LIETUVOJE (507)

Jurgita. Adresuota: Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR seimas,

Brangūs Lietuvos žmonės, kraštiečiai, VIENYKIMĖS ! Greit visa Lietuva taps vienu dideliu poligonu ! LR Krašto apsaugos ministerija Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrajame plane (Lietuva 2030m.) numatė galimybes steigti naują poligoną Vakarų Lietuvoje : Akmenės r., Telšių r., Mažeikių r. ir Šiaulių r. teritorijose. Pasak viceministro E. Misiūno „Geopolitinė situacija mūsų regione išlieka nepakitusi, yra stiprinama mūsų kariuomenė, į pratybas atvyksta NATO sąjungininkai, todėl tinkamam karių rengimui reikalingos papildomos teritorijos treniruotėms“. Mūsų manymu, jau pakanka esamų poligonų Lietuvoje ! Planuose numatomos kelios galimos teritorijos poligono steigimui. Valstybės poreikiams bus nusavinami ūkininkų dirbamų žemių plotai, privačia nuosavybe valdomų miškų plotai, kurie bus ir kertami, gyvenami namai, kurie bus griaunami. Neatmetama galimybė, kad ateityje poligoną gali plėsti. Mes prieštaraujame tokiam galimam poligono steigimui mūsų krašte ! Todėl mes ginsime savo teises, savo protėvių žemes, atsiminimus, mes norime gyventi savo žemėse, jas dirbti, kurti, auginti vaikus ir čia mirti. Mes norime būti saugūs ir ramūs savo namuose! Mes čia gyvename, čia mūsų namai !

Vienai žemaičių tautai - viena vėliava! (413)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos heraldikos komisija ir Žemaičių kultūros draugija

Vienai žemaičių tautai – viena vėliava! Nuo senų senovės žemaičių tauta pasižymėjo užsispyrimu, karingumu bei vienybe. Šimtus metų trukę nuolatiniai kryžiuočių puldinėjimai nualino Žemaitiją. Per žudymus, kankinimus, apgaules ir išdavinėjimus 1413 metais Žemaitija buvo pakrikštyta. Einant laikui, vienybė iš mūsų buvo atimta, mūsų tauta susiskaldė. Konkretus to pavyzdys - daugybė įvairių Žemaitijos vėliavų rūšių. Esame viena tauta, o turime bent septynias skirtingas vėliavas. Pats žodis vėliava reiškia - vėlių valia. Nešdami vėliavą žemaičiai suprasdavo, kad protėvių vėlės eina kartu ir jausdavo jų palaikymą. O šiandien pasižiūrėjus į įvairias naudojamas vėliavas su svetimomis simbolikomis, kažin ar protėviai palaikytų. Stengdamiesi susigrąžinti atimtą vienybę, nusprendėme, kad laikas žemaičių tautai išsirinkti vieną vėliavą, kurią naudotų visa Žemaitija ir visi pasaulio žemaičiai. 1999 m. liepos 22 d. Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva vėliava buvo atnaujinta. Deja, šis naujadaras sukėlė dar didesnį susiskaldymą tarp žemaičių, netgi pasipiktinimą, kad Žemaitijos vėliavoje yra lotyniškas užrašas „Patria Una“, taip pat uždėta svetima karūna, o vienas iš skydo laikytojų - tikrai ne žemaičių karys. Pasirašydami šią peticiją reikalaujame, kad žemaičių tauta turėtų vieną bendrą vėliavą, kurią išsirinks visa tauta, padedama nepriklausomų istorikų ir heraldikos žinovų. Vėliavos rinkimai bus skelbiami vėliau. Taip pat pasirašydami šią peticiją, mes reikalaujame, kad 1999 metais Žemaičių kultūros draugijos (ŽKD) sukurta vėliava būtų pakeista į visos žemaičių tautos išrinktą vėliavą arba nuo ŽKD vėliavos būtų nuimta svetimų kultūrų simbolika (Lotyniškas užrašas "Patria Una", skydo laikytojai, karūna ir meškos apykaklė). Vėinā žemaitiu tautā – vėina vieliava! Nu senū senuovės žemaitiu tauta pasižimiėjė užsėspirėmu, karingomu ėr vėinībė. Šīmtus mētu trokė nolatėnē križiuočiu puldiniejėmā išsekėna Žemaitėjė. Per apgaulės, ėšdaviniejėmus, žudīmus, konkėnėmus 1413 metās Žemaitėjė bova pakrėkštīta. Enont laikou, vėinībė ėš mūsa bova atīmta, mūsa tauta susėskāldė. Konkretus tuo pavizdīs – daugybė ivairių Žemaitėjės vieliavu rušiū. Esām vėina tauta, o torēm bėnt septīnės skėrtīngas vieliavas. Pats žuodis vieliava reišk - vieliū valia. Nešdamė vieliava žemaitē suprāsdava, ka pruotieviu vielės ēn kartu ėr jausdava palaikīma. O šindėina pažiuriejus i Žemaitėjuo nauduojamas ivairės vieliavas su svetėmuom simbuolikuom, kažėn a pruotėvē palaikītu. Stėngamies susėgražīntė atīmta vėinībė, tudiel nusprėndiem, ka laiks žemaitēms ėšsėrīnktė vėina vieliava, katron nauduos vėsa Žemaitėjė ėr vėsė pasaulė žemaitē. 1999 m. lėipas 22 d. Žemaitiu kultūras draugėjės iniciatīva, vieliava bova atnaujīnta. Gaila, bet šėts naujadārs sukielė dar dėdēsni susėskaldīma tarp žemaitiu, net pasipėktėnėma, ka Žemaitėjės vieliavuo īr lotīnėšks ūžrašus „Patria Una“, tēp pat uždieta svetėma karūna, o vėins ėš skīda laikītuoju - tėkrā ne žemaitiu karīs. Pasėrašīdamė šīn peticijė reikalaujēm, ka žemaitiu tauta turietu tik vėina bėndra vieliava, katron ėšrīnks vėsa žemaitiu tauta, padedama nepriklausuomu ėstuoriku ėr herāldikas žėnuovu. Vieliavas rinkėmā būs skēlbamis vėliau. Pasėrašīdamė šīn peticijė, mes reikalaujēm, ka 1999 m. Žemaitiu kultūras draugėjės (ŽKD) sukorta vieliava būtu pakeista i vieliava katron išrīnks žemaitiu tauta arba nu ŽKD vieliavas būtu nuīmta svetėmū kultūru simbuolika (Lotīnėšks ūžrašus "Patria Una", skīda laikītojē, karūna ėr meškuos apīkaklė).