DĖL „PUSIAUKELĖS NAMŲ“ PROJEKTO KAUNO MIESTE

17 PARAŠAI

Kategorija:

Kreipiamės daugumos Kauno miesto Šančių rajono gyventojų vardu.
Atviruose informacijos šaltiniuose apstu informacijos apie šiais metais planuojamą įgyvendinti Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos kuruojamą projektą ,,Pusiaukelės namai‘‘, kurio išdavoje Lietuvoje atvers duris keturi , taip vadinami ,,Pusiaukelės namai‘‘-vietos, kur gyventų nuteistieji.
Vieną iš tokių namų planuojama įkurti Kauno mieste Drobės g. Žemųjų Šančių mikrorajone. Šančių mikrorajonas yra vienas iš tankiausiai apgyvendintų rajonų Kauno mieste. „ Pusiaukelės namai „ (atviras kalėjimas) ruošiamas įkurti viduryje miesto - miegamajame miesto rajone, netoli mokymo įstaigų, poliklinikos,i ligoninės bei bažnyčios.
Daugiabučių namų kvartale gyvena daug šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, taip iškils itin didelė grėsmė jų saugumui. Pusiaukelės namuose gyvenantys asmenys, teisti už įvairaus pobūdžio nusikaltimus, vaikus galės stebėti, galimai panaudoti prieš juos fizinį ar psichologinį smurtą. Be to, tokios įstaigos buvimas šalia namų gali traumuoti ir vaikų psichiką. Manoma, kad šiame regione gali išaugti ir nusikalstamumo mastas. Įgiję gyventojai gyvenamąją vietą daugiabučių namų teritorijoje, ten įsikūrę, turėjo teisėtus lūkesčius, jog šioje vietoje nebus talpinami nusikalstamas veikas padarę asmenys. Tai pažeistų gyventojų teisę į nuosavybę, tiek teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principus.
„Pusiaukelės namų “ įkūrimas pažeistų visų Šančių mikrorajono gyventojų bei dirbančiųjų , besimokančiųjų šiame rajone teises į saugų ir ramų gyvenimą, bei privatumą.
Mes, Kauno m. gyventojai ir įstaigų vadovai, išreiškiame susirūpinimą dėl to, kad tokie projektai kaip ,,Pusiaukelės namai ‚‘ , vykdomi paslapčia, be gyventojų sutikimo, jų apklausos ir gyventojų saugumo sąskaita. Manome, kad tai yra grubus mūsų teisių pažeidimas, ir viso to ką mums garantuoja LR Konstitucija.

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.