Teisė būti renkamiems į savivaldybių tarybas – nuo 18 metų

62 PARAŠAI

Kategorija:

Mes siūlome suvienodinti aktyvią bei pasyvią rinkimų teises ir į savivaldybių tarybas leisti kandidatuoti nuo 18 metų.

Šiuo metu egzistuoja tokia tvarka, kai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje rinkimų teisė numatyta nuo 18 metų, o pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų. Esamas įstatyminis reguliavimas varžo 18 – 19 m. asmenų pasyviąsias teises būti renkamiems ir įsitraukti į vietos savivaldos politiką.

Gyvename informacijos amžiuje, kai jauno žmogaus galimybės tobulėti – neribotos, jiems reikia daug mažiau laiko perprasti įvairius dalykus, nei anksčiau. Amžius tikrai nebėra faktorius, apibrėžiantis turimas kompetencijas, todėl įstatyminis reguliavimas neturėtų atsilikti nuo esamos realybės.

Suteikdami teisę jauniems žmonėms būti renkamais savivaldybės tarybos nariais nuo 18 metų leistume jaunimui prisiimti didesnę atsakomybę už savo gyvenamąją vietą ir aktyviau įsitraukti į bendruomenės politinį gyvenimą. Tai būtų paskata domėtis ir įsitraukti į politiką, įgyti naudingos patirties dalyvaujant rinkimų kampanijose, didintų pilietiškumą.

Identiška praktika, kai tiek aktyvia, tiek pasyvia rinkimų teise gali naudotis asmenys nuo 18 metų, šiuo metu taikoma ne vienoje Europos Sąjungos šalyje, įskaitant ir keletą Lietuvos kaimynių, pavyzdžiui, – Airijoje, Bulgarijoje, Čekijos Respublikoje, Danijoje, Estijoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Švedijoje bei kitose šalyse.

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 ingaį š... laikas leisti ir jaunimui pasireiksti ir paroditi ka mes sugebame ir galime padaryti mūsų labui

Įspėjamieji ženklai prieš trikojus

A.Maceina. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, žymimi kelio ženklu „Automatinė greičio kontrolė“. Policija naudoja kilnojamus greičio matuoklius apie kuriuos nėra jokių įspėjamūjų ženklų, visoje europos sąjungoje apie tokius "radarus" įspėja ženklai. Taigi iškyla toks klausimas: - Jei jau esame europos sąjungoje ar neturėtų ir įstatymai buti vienodi? Pvz.: iš kur kitų ES šalių gyventojams žinoti apie tokią tvarką Lietuvoje? Ir kas atsakys jei koks kitos ES šalies pilietis važiuojantis tamsiuoju paros metu bus apakintas blykstės ir padarys auto įvykį? Jis nebus įspėtas apie jokius greičio matuoklius. Taigi nestatydami įspėjamūjų ženklų jūs netik nesilaikot KET (nes trikojus jūs taippat įrenginėjat trumpalaikiui naudojimui, sujungiat viską, sutveriat, nebūna juk taip,kad išimat iš bagažines patstatot ir veikia) bet ir keliat avaringas situacijas tamsiuoju paros metu.

KABLYS-KULTŪRAI

Pilietis. Adresuota: UAB Žibosa, Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė

Prašome, kad Vilniuje, Kauno g. 5, esančių Kultūros rūmų paskirtis nebūtų keičiama iš kultūrinės į administracinę. Prašome, kad pastato bei žemės ant kurios jis stovi paskirčių nesutapimas būtų sprendžiamas kitu būdu, nes akivaizdu, kad pakeitus paskirtį tik laiko klausimas kada bus renovuota pagal naująjį projektą, o tai reikštų, kad miestas neteks dar vienos unikalios, kultūrai skirtos, erdvės. Mes to nenorim! KABLYS - KULTŪRAI!