Griežtinti bausmes už vairavimą apsvaigus alkoholiu

17 PARAŠAI

Kategorija:

Mes, žemiau pasirasę, reikalaujame griežčiau bausti už vairavimą apsvaigus viena iš pavojingiausių narkotinių medžiagų visuomenei – alkoholiu. jei jo kraujyje aptinkama daugiau nei 0,2 promilių, be jokiu išimčių ir nepaisant vairavimo stažo.
Statistika: Remiantis statistikos duomenimis, 2011 metais Lietuvoje dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 304 eismo įvykiai. Juose žuvo 33 ir buvo sužeisti 439 žmonės. Iš 29 neblaivių vairuotojų, pražudžiusių gyvybes – 9 buvo sulaikyti pakartotinai, sėdę už vairo neblaivūs. Jie pražudė 9 žmones.
Pastebima, kad kitais, 2012, metais žuvusių žmonių skaičius dėl pakartotino neblaivumo tik augo. Buvo užfiksuota 320 eismo įvykių, kuriuose 40 žmonių žuvo, 422 buvo sužeisti. Taip pat buvo sulaikyti 17 vairuotojų, vairavusių transporto priemonę neblaivūs, o 15 iš jų – po vieną ir daugiau kartų. Šie jau bausti „kelių ereliai“ gyvybes atėmė 15 žmonių.

Todėl siūloma didinti baudas už vairavimą išgėrus:
--Už žiauriausius alkoholiu apsvaigusių vairuotojų nusikaltimus – atėmus vienam ar daugiau žmonių gyvybęs skirti griežčiausias bausmes, sunkiais atvejais kalėjimą iki gyvos galvos ar net mirties bausmes.
-Girtiems vairuotojams skirti didesnes pinigines baudas, o taip pat 6-12 mėnesių atimti teisę vairuoti transporto priemonę.
-Jau kartą baustus vairuotojus už šį nusižengimą atimti vairuotojo pažymėjimą 3-5 metams ir dar labiau didinti bausmes.
Už saugumą keliuose ir girtavimo prie vairo prevenciją!

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Gediminas M... uz sunku ir vidutini - grieztinti, uz girtuma iki 0.4 (ar kitos nustatytos ribos) - nebausti.

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.