1980 m. buvo atliktas kelio Šilutė-Rusnė 400 metrų atkarpos (prieš Rusnės tiltą) kelio pakėlimas. Darbai kainavo 900 tūkst. rublių. 1981 m. pavasarinis potvynis per vieną naktį nuplovė visą atkarpą. Praėjo 35 metai.
2000 m. saloje gyveno 2000 žmonių , 2015 m. – 1650 žmonių.
Prieš dešimtmetį potvyniai buvo tik pavasariniai. Dabar, vykstant klimato atšilimui bei neskiriant lėšų upių vagų atkūrimui dažnėja žiemos potvynių. Jų trukmė priklauso nuo žiemos temperatūros.
Lentelėje pateikiamas dienų skaičius, kai potvynio metu buvo keliama specialiomis transporto priemonėmis – tralais.
METAI MĖNUO DIENŲ SKAIČIUS (keliama tralais) IŠ VISO
2013 m. Sausis 25 dienos Iš viso: 58 dienos
Vasaris 20 dienų
Balandis 13 dienų
2011 m. Sausis 11 dienų Iš viso: 30 dienų
Vasaris 11 dienų
Kovas 6 dienos
Balandis 2 dienos
2010 m. Kovas 4 dienos Iš viso: 23 dienos
Balandis 19 dienų

Pastaba: automobiliai keliami, kai vandens lygis pasiekia 20 cm. Nepaskaičiuota, kiek dienų važiuota savo transportu.
Traktoriaus valandos kaina – 60 litų (17,37 Eur) , priekabos kaina –10 litų (2,89 Eur). Vienas tralas per parą dirba 16 valandų, apytiksliai valstybei tai kainuoja 1120 litų (324,37 Eur). Kiekvieną dieną dirba 4 tralai. Vadinasi, diena kainuoja 1296 Eur. 2013 metais buvo keliama 58 dienas, reiškia, buvo išleista apie 75 000 Eur. O kiek per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį? Už jau išleistus pinigus būtų buvę galima pastatyti ne vieną estakadą ar suformuoti pralaidas.
Tralų kėlimo grafikas yra nuo 6 valandos ryto iki 22 valandos vakaro. Ryte nuo 7 valandos ir vakare nuo 17 valandos susidaro automobilių eilės, kai žmonės važiuoja į darbą arba grįžta namo. Eilėse reikia laukti 1-2 valandas. Automobiliuose būna šeimos su mažais vaikais, ligoniais. Kai kurie automobiliai yra „žemi“, todėl užvažiuodami ant tralų apgadinami. Automobiliai važiuodami per apsemtą kelio ruožą (20 cm), taip pat ir tralai teršia tepalais tekantį vandenį. Per žiemos potvynį, pravažiavus apsemtą kelio ruožą, užšąla stabdžių kaladėlės, dažnai po potvynio automobilių savininkams reikia remontuoti visą važiuoklę.
2000 m. savivaldybė įsigijo 200 tūkst. Litų (57924,00 Eur) kainuojantį automobilį „MAN”, pagamintą 1978 metais, skirtą vežti žmonėms potvynio metu. Šis automobilis yra techniškai pasenęs, jo išlaikymas ir remontas reikalauja daug išlaidų.
Vandens lygiui virš kelio pakilus 120 cm bet koks susisiekimas yra nutraukiamas. Saloje nėra ligoninės, todėl nakties metu, kai reikia išsikviesti greitąją pagalbą ir tralą, prarandamas brangus laikas, kuris gali kainuoti žmogaus gyvybę. Paskelbus ekstremalią situaciją, saloje budi priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos komanda, kuri yra atšaukiama iš kurios nors šalia esančios Šilutės rajono seniūnijos.
Žiemos potvynių metu, esant -10, -15 laipsnių šalčiui, apsemtu kelio ruožu važiuoti darosi nesaugu, nes kasnakt kelio ruožas užšąla. Tada salos gyventojai nužymi ledo kelią per šalia esančias apsemtas pievas, kai ledo storis būna daugiau kaip 20 cm. Šis ledo kelias laikinai išvaduoja nuo nepatogumų įveikiant apsemtą kelio atkarpą, tačiau dėl to vietinių valdininkų būname grasinami baudomis. Reportažas apie ledo kelią čia: https://www.youtube.com/watch?x-yt-cl=85114404&v=ZievVmoHJh0&x-yt-ts=1422579428
Dėl kasmetinių potvynių iš salos grėsmingai traukiasi privatus kapitalas, negalima vystyti pavasarinio turizmo, planuoti investicijų. Jaunos šeimos nenori įsigyti būsto, nes potvynis trukdo pasiekti darbo vietas Šilutėje ar Klaipėdoje. Jau daug metų ruošiami kelio pakėlimo projektai, atliekami potvynio poveikio aplinkai tyrimai, tačiau galutinių rezultatų nėra.

• 0
• 0
• 17K
• Parašai
• Komen. (214)
• Žemėlapis
• Kopijuoti nuorodą

• Visi peticijos komentarai (214)
• Parašų žemėlapis (1 131)