Už Rusnės estakadą

1 131 PARAŠAI

Adresuota: LR Prezidentė
Kategorija:

1980 m. buvo atliktas kelio Šilutė-Rusnė 400 metrų atkarpos (prieš Rusnės tiltą) kelio pakėlimas. Darbai kainavo 900 tūkst. rublių. 1981 m. pavasarinis potvynis per vieną naktį nuplovė visą atkarpą. Praėjo 35 metai.
2000 m. saloje gyveno 2000 žmonių , 2015 m. – 1650 žmonių.
Prieš dešimtmetį potvyniai buvo tik pavasariniai. Dabar, vykstant klimato atšilimui bei neskiriant lėšų upių vagų atkūrimui dažnėja žiemos potvynių. Jų trukmė priklauso nuo žiemos temperatūros.
Lentelėje pateikiamas dienų skaičius, kai potvynio metu buvo keliama specialiomis transporto priemonėmis – tralais.
METAI MĖNUO DIENŲ SKAIČIUS (keliama tralais) IŠ VISO
2013 m. Sausis 25 dienos Iš viso: 58 dienos
Vasaris 20 dienų
Balandis 13 dienų
2011 m. Sausis 11 dienų Iš viso: 30 dienų
Vasaris 11 dienų
Kovas 6 dienos
Balandis 2 dienos
2010 m. Kovas 4 dienos Iš viso: 23 dienos
Balandis 19 dienų

Pastaba: automobiliai keliami, kai vandens lygis pasiekia 20 cm. Nepaskaičiuota, kiek dienų važiuota savo transportu.
Traktoriaus valandos kaina – 60 litų (17,37 Eur) , priekabos kaina –10 litų (2,89 Eur). Vienas tralas per parą dirba 16 valandų, apytiksliai valstybei tai kainuoja 1120 litų (324,37 Eur). Kiekvieną dieną dirba 4 tralai. Vadinasi, diena kainuoja 1296 Eur. 2013 metais buvo keliama 58 dienas, reiškia, buvo išleista apie 75 000 Eur. O kiek per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį? Už jau išleistus pinigus būtų buvę galima pastatyti ne vieną estakadą ar suformuoti pralaidas.
Tralų kėlimo grafikas yra nuo 6 valandos ryto iki 22 valandos vakaro. Ryte nuo 7 valandos ir vakare nuo 17 valandos susidaro automobilių eilės, kai žmonės važiuoja į darbą arba grįžta namo. Eilėse reikia laukti 1-2 valandas. Automobiliuose būna šeimos su mažais vaikais, ligoniais. Kai kurie automobiliai yra „žemi“, todėl užvažiuodami ant tralų apgadinami. Automobiliai važiuodami per apsemtą kelio ruožą (20 cm), taip pat ir tralai teršia tepalais tekantį vandenį. Per žiemos potvynį, pravažiavus apsemtą kelio ruožą, užšąla stabdžių kaladėlės, dažnai po potvynio automobilių savininkams reikia remontuoti visą važiuoklę.
2000 m. savivaldybė įsigijo 200 tūkst. Litų (57924,00 Eur) kainuojantį automobilį „MAN”, pagamintą 1978 metais, skirtą vežti žmonėms potvynio metu. Šis automobilis yra techniškai pasenęs, jo išlaikymas ir remontas reikalauja daug išlaidų.
Vandens lygiui virš kelio pakilus 120 cm bet koks susisiekimas yra nutraukiamas. Saloje nėra ligoninės, todėl nakties metu, kai reikia išsikviesti greitąją pagalbą ir tralą, prarandamas brangus laikas, kuris gali kainuoti žmogaus gyvybę. Paskelbus ekstremalią situaciją, saloje budi priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos komanda, kuri yra atšaukiama iš kurios nors šalia esančios Šilutės rajono seniūnijos.
Žiemos potvynių metu, esant -10, -15 laipsnių šalčiui, apsemtu kelio ruožu važiuoti darosi nesaugu, nes kasnakt kelio ruožas užšąla. Tada salos gyventojai nužymi ledo kelią per šalia esančias apsemtas pievas, kai ledo storis būna daugiau kaip 20 cm. Šis ledo kelias laikinai išvaduoja nuo nepatogumų įveikiant apsemtą kelio atkarpą, tačiau dėl to vietinių valdininkų būname grasinami baudomis. Reportažas apie ledo kelią čia: https://www.youtube.com/watch?x-yt-cl=85114404&v=ZievVmoHJh0&x-yt-ts=1422579428
Dėl kasmetinių potvynių iš salos grėsmingai traukiasi privatus kapitalas, negalima vystyti pavasarinio turizmo, planuoti investicijų. Jaunos šeimos nenori įsigyti būsto, nes potvynis trukdo pasiekti darbo vietas Šilutėje ar Klaipėdoje. Jau daug metų ruošiami kelio pakėlimo projektai, atliekami potvynio poveikio aplinkai tyrimai, tačiau galutinių rezultatų nėra.

# Vardas Komentaras
1 Eimantas
Kiek galima apgaudinti zmones ir ingnuoruoti ju patirtus nuostolius
2 V.Rekašius
Ne tik estakados, bet aplamai daugiau investicijų į turizmo infrastruktūrą Rusnėje reikia
3 Saulis
Norėtūsi tikėt projekto sėkme ,bet valdininkai pinigų ras tik "pelningiems" projektams
4 Petras
Šaunuoliai kas sugalvojo šitokia peticija. Prie šitos peticijos taipogi reikėtų sukurti rėmimo fondą į kurį kiekvienas norintis galėtų paaukoti lėšų tokiam projektui.
5 Nijole
sostines gyventojams tiltai kas keli metrai ,o salieciai rusniskiai be normalaus susisiekimo
6 Ramunas
turime klientu, ir uzliejimo metu negalime ju greitai pasiekti, ir pasalinti gedimus
7 Jovita
estakada labaireikalinga tiek vietiniams , tiek sveciams
8 Valdas
Visiškai sutinku su peticija, estakada reikalinga vienareikšmiškai
9 Vytautas
estakada "statoma" pries kiekvienus rinkimus po rinkimu užmirštama....a
10 Algirdas
labai taisiklingai isdestyti apskaiciavimai, reikalingas veiksmas
11 Audrone
Jeigu valdzios vyrai skaiciuotu kiek isleidziama kelimu organizavimui ir ju veikla neapsiribotu paskraidymu lektuvu, posedziu organizavimu..., tai estakada seniai butu pastatyta.Geda...
12 Eimuntas
Labai keistas vyriausybes poziuris i keliu tukstanciu Lietuvos gyventoju vargus. Kai tuo
13 Tatjana
Paskaičiuokite kiek pinigų jau iššvaityta pavėjui.
14 Julius
Kaskime tunelį, estakadų jau per tiek metų daug "pastatyta". :)
15 Kestas
Rusniskiai buvo duxai ir bus, bet estakados tai butinai reikia
16 Iveta
mes ten gyvename ir kasdien vaziuojame su vaikais i darbus ir mokyklas, nes ginmazijos saloje ir gi nera. Atsistojus pries valanda i perkelimo eile,, laiku mokyklos pasiekti negalime.
17 E.
Nuo kalbų prie darbų -----gyvenu daugiau kaip penkiasdešimt metų šiame krašte ir kasmet apie tai pakalbama, kai ateina potvyniai.....Kiek dar metų švaistysis tos transporto perkėlimo išlaidos.....
18 andrius
man teko vaziot per vandeni..po to sugedo masina.o kai nakti gryzau nebuvo kam perkelti.
19 Rasa
Rinkimai vyksta periodiskai, potvinis taip pat, tik dazniau.
20 Renata
Laikas palengvinti susisiekima rusnes gyventojams potvynio metu. Tiesiog absurdiska, kad per tiek metu problema dar neisspresta
21 Laura
Nebe akmens amzius, kad zmones potvynio metu savo namu pasiekti nebegali. Nusibodo, tik pazadai.. Imkites veiksmo.
22 Arūnas
Pats daug metu gyvenau saloje ir niekaip nesuprasdavau kodel neapsimoka pastatyti estakados.Ir dabar nesuprantu,na nebent pagal samokslo teorija-kazkam yra naudinga,kad tos estakados nebutu!!!!
23 Artūras
tokia garsi ta mūsu Rusnė,o davažiuot normaliai neina.Būtinai reikia estakados!!!!!!!!!!!!!!!!!!
24 Simas
Pasirašau peticiją vardan Rusnės salos gyventojų
25 Zilvinas
Reikia butinai kiek galima kaip vargsai kokie atskirti nuo lietuvos
26 Tomas
Unikalus Lietuvos kampelis, kuriame galim plėtoti išskirtinį ir neįprastą turizmą. Pritraukti investicijų sulaukti lankytojų iš užsienio...
27 Izidorius
Jeigu peticija nepadės, rusniskiai metames pinigus ir patys statome :)
28 M.
AR ILGAI DAR KAZKAS PINIGUS KARTU SU POTVYNIU PLAUS?
29 Rolandas
ne daznai reikia remontuoti automobili o pavaziavus per 20 cm apsemtu keliu remontas yra butinas.milziniskos asmenines islaidos kuriu paskaiciuot ar ivertinti nera galimybes.
30 Giedre
Protu nesuvokiama kodel tiek laiko nera logisko atsakymo kodel tokia problema nera sprendziama!

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (1085)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (439)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (126)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.

Dėl Juodkrantės oficialaus nudistų paplūdimio įteisinimo (72)

Lietuvos. Adresuota: Neringos miesto savivaldybei

Neringos miesto savivaldybės prašome įteisinti Juodkrantės nudistų paplūdimį, nes: 1. Atižvelgiant į Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detalųjį planą (patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. Vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-48 „Dėl Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“) nudistų paplūdimys nurodomas konkrečioje vietoje (pietinėje Juodkrantės paplūdimio dalyje), 200 m. Ilgio. Atkreipiame dėmesį, kad iš viso Juodkrantė turi net 2470 m. ilgio paplūdimio zoną; 2. Vasarą Juodkrantėje nudistai poilsiauja Naglių gamtos rezervato teritorijoje, tai tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Poilsiautojai įsikuria už apsauginio kopagūbrio esančiame paplūdimyje, taip šiurkščiai pažeidinėja rezervato režimą (https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/rezervata-neringoje-uzpludo-nuogaliai-1641035/). Įteisinus Juodkrantės nudistų paplūdimį, nudistai nebesilankytų Naglių gamtos rezervato teritorijoje ir taip būtų apsaugotas rezervatas nuo poilsiautojų; 3. Norint išvengti nesusipratimų dėl saugomų teritorijų pažeidinėjimų, būtina įrengti oficialų Juodkrantės nudistų papludimį, nes žmonėms to reikia ir ne kartą buvo jau išreišktas poreikis; 4. Juodkrantės, kai kurie gyventojai ir turistai, nesant įteisinto nudistų paplūdimio ir neinantys į rezervato teritoriją, važiuoja į Nidos nudistų paplūdimį, pirmyn ir atgal, nuvažiuodami 64 km ir taip transportu teršdami Kuršių Neriją; 5. 2020 m. Neringos lankytojų apklausos rezultatais patraukliausi paplūdimiai yra Nidos nudistų paplūdimys ir Juodkrantės nudistų paplūdimys. Saugiausi paplūdimiai yra Juodkrantės nudistų paplūdimys ir Juodkrantės centrinis paplūdimys. Juodkrantės nudistų paplūdimys tapo patraukliausias ir saugiausias Neringos paplūdimys, tačiau jis nėra įteisintas; 6. Lietuvoje nudistų vis daugėja, tai įrodo ir Vilniuje 2020 m. birželio 1 d. oficialiai atidarytas Valakampių nudistų paplūdimys, kuriame vasarą ilsėjosi daugybė žmonių.