Rinkliavos dydis už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą turi tiesiogiai priklausyti nuo surinktų atliekų kiekio

1 PARAŠAI

Kategorija:


LR rinkliavų įstatymas (2000-06-13 Nr.VII-1725) suteikia teisę savivaldybių taryboms nustatyti įstatymo 11 str. išvardintas rinkliavas, tarp kurių yra ir rinkliavos už „komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“.

Atkreiptinas dėmesys, jog ĮSTATYMAS aiškiai nurodo, iš kur atliekos gali būti surenkamos. Tai – iš atliekų turėtojų – fizinių asmenų, kurie turi nepanaudotų komunalinių atliekų. Todėl akivaizdu, kad atliekų turėtoju negali būti atliekų turėtojui (subjektui) priklausantys objektai (žemė, keliai, pastatai, aikštelės ir kt.)

Švenčionių raj. Savivaldybės taryba neaiškiais tikslais savaip interpretavo LR rinkliavų įstatymo 11 str. nuostatas dėl rinkliavų už „komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ nustatymo ir tokiu būdu rinkliavos objektus „perkvalifikavo“ rinkliavos subjektais ir apmokestino ne atliekų turėtojus, bet pastatus ir statinius.

Kadangi pagal savo esmę pastatai ir statiniai negali būti rinkliavų subjektais ir negali mokėti mokesčių, buvo faktiškai apmokestintas Nekilnojamasis turtas. Tačiau Nekilnojamojo turto mokestį nustato SEIMAS, o savivaldybių taryboms nekilnojamojo turto mokesčių įvedimas yra neleidžiamas. Todėl, mustačiusi mokestį (rinkliavą) už pastatus ir statinius, savivaldybės taryba viršijo savo įgaliojimus.

Reikia pažymėti, jog rinkliavos ar mokesčio pavadinimo pakeitimas (nekilnojamojo turto mokestis pavadintas rinkliava) nepakeičia mokesčio ar rinkliavos turinio. LR mokesčių administravimo įstatyme yra įteisintas „turinio viršenybės virš formos“ principas. Laikantis šio principo negalima apmokestinti tų objektų, kurie pagal ĮSTATYMĄ nėra to mokesčio ar rinkliavos objektai. Vien tiktai pavadinus mokestį rinkliava (pav., už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų), negalima įvesti mokesčių (rinkliavų) už nekilnojamąjį turtą, kelius, pajamas ir kitus mokesčių objektus, kurių apmokestinimo klausimai nepriskirti savivaldybių tarybų kompetencijai.

Nesilaikydama „turinio viršenybės virš formos“ principo, Švenčionių savivaldybės taryba priėmė sprendimą apmokestinti pastatus bei statinius, formaliai (pagal formą) pavadinusi šį mokestį rinkliava už „komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“.

Tokie savivaldybės tarybos sprendimai sukėlė gyventojų nepasitenkinimą. Buvo pažeisti socialinio teisingumo, ekonominio pagrįstumo principai (daug atvejų, pensininkams ar vienišiems asmenims nustatytos didesnės rinkliavų sumos, nei 3-6 asmenų šeimoms, neatsižvelgiant į komunalinių atliekų apimtis), taip pat kiti savivaldos principai, nurodyti LR savivaldos įstatyme (atsakingumo savivaldybės bendruomenei; bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo; viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę; savivaldybių ir valstybės interesų derinimo).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, REIKALAUJAME:
1. Pripažinti negaliojančiais: Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. T-17 ,,Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų sutvarkymą Švenčionių rajono savivaldybėje nustatymo”.; Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d.sprendimą Nr. T-221 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“; Kitus Švenčionių rajono savivaldybės tarybos ir administracijos priimtus teisės aktus, susijusius su rinkliavų nustatymu už „komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“.
2. Nustatyti, kad rinkliavos už „komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ gali būti renkamos tiktai iš realių atliekų turėtojų – faktiškai savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių.
3. Nustatyti, kad rinkliavos už „komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ dydis turi tiesiogiai priklausyti nuo surenkamų atliekų kiekio, intensyvumo bei minimalių išlaidų šiai paslaugai teikti.
4. Nustatyti, kad realūs atliekų turėtojai rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtų tiesiogiai paslaugos tiekėjui pagal sudarytas dvišales paslaugų tiekimo sutartis. Tokiose sutartyse turi būti numatyta galimybė atsisakyti paslaugos ir nemokėti numatytų sumų, jeigu paslauga vykdoma nekokybiškai, nesilaikant grafiko bei kitų sutarties punktų, taip pat dėl to, kad paslaugos kaina yra nepagrįstai didelė, o jos nustatymo metodai yra neaiškųs, neskaidrūs, ekonomiškai nepagrįsti arba nenaudingi paslaugos gavėjams (gyventojams-atliekų turėtojams).
5. Sudaryti sąlygas gyventojams – atliekų turėtojams pasirinkti paslaugos (atliekų surinkimo) tiekėją iš 2-3 juridinių ar fizinių asmenų, galinčių teikti buitinių atliekų surinkimo paslaugas žemiausia kaina bei gyventojams palankiausiomis kainomis.
6. Rajono savivaldybės el. svetainėje skelbti atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikiančių juridinių ar fizinių asmenų veiklos duomenis (savininkus, jų interesų deklaracijas, paslaugų savikainos kalkuliacijas, pirktas paslaugas, pelningumą, pelno paskirstymą, investicijas ir kt.).
7. Priimti reikiamus Švenčionių rajono tarybos bei administracijos teisės aktus (nutarimus, sprendimus, potvarkius, įsakymus, nuostatus, aprašus ir kt.), kad būtų vykdomi 1-6 p. išdėstyti reikalavimai.

# Vardas Komentaras
1 j.Kvietkauskas
siulau įvsti faktinį mokesti visoje Lietuvoje neti Švenčinyse

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (1148)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (439)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (126)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.

Dėl Juodkrantės oficialaus nudistų paplūdimio įteisinimo (72)

Lietuvos. Adresuota: Neringos miesto savivaldybei

Neringos miesto savivaldybės prašome įteisinti Juodkrantės nudistų paplūdimį, nes: 1. Atižvelgiant į Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detalųjį planą (patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. Vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-48 „Dėl Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“) nudistų paplūdimys nurodomas konkrečioje vietoje (pietinėje Juodkrantės paplūdimio dalyje), 200 m. Ilgio. Atkreipiame dėmesį, kad iš viso Juodkrantė turi net 2470 m. ilgio paplūdimio zoną; 2. Vasarą Juodkrantėje nudistai poilsiauja Naglių gamtos rezervato teritorijoje, tai tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Poilsiautojai įsikuria už apsauginio kopagūbrio esančiame paplūdimyje, taip šiurkščiai pažeidinėja rezervato režimą (https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/rezervata-neringoje-uzpludo-nuogaliai-1641035/). Įteisinus Juodkrantės nudistų paplūdimį, nudistai nebesilankytų Naglių gamtos rezervato teritorijoje ir taip būtų apsaugotas rezervatas nuo poilsiautojų; 3. Norint išvengti nesusipratimų dėl saugomų teritorijų pažeidinėjimų, būtina įrengti oficialų Juodkrantės nudistų papludimį, nes žmonėms to reikia ir ne kartą buvo jau išreišktas poreikis; 4. Juodkrantės, kai kurie gyventojai ir turistai, nesant įteisinto nudistų paplūdimio ir neinantys į rezervato teritoriją, važiuoja į Nidos nudistų paplūdimį, pirmyn ir atgal, nuvažiuodami 64 km ir taip transportu teršdami Kuršių Neriją; 5. 2020 m. Neringos lankytojų apklausos rezultatais patraukliausi paplūdimiai yra Nidos nudistų paplūdimys ir Juodkrantės nudistų paplūdimys. Saugiausi paplūdimiai yra Juodkrantės nudistų paplūdimys ir Juodkrantės centrinis paplūdimys. Juodkrantės nudistų paplūdimys tapo patraukliausias ir saugiausias Neringos paplūdimys, tačiau jis nėra įteisintas; 6. Lietuvoje nudistų vis daugėja, tai įrodo ir Vilniuje 2020 m. birželio 1 d. oficialiai atidarytas Valakampių nudistų paplūdimys, kuriame vasarą ilsėjosi daugybė žmonių.