Rinkliavos dydis už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą turi tiesiogiai priklausyti nuo surinktų atliekų kiekio

1 PARAŠAI

Kategorija:


LR rinkliavų įstatymas (2000-06-13 Nr.VII-1725) suteikia teisę savivaldybių taryboms nustatyti įstatymo 11 str. išvardintas rinkliavas, tarp kurių yra ir rinkliavos už „komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“.

Atkreiptinas dėmesys, jog ĮSTATYMAS aiškiai nurodo, iš kur atliekos gali būti surenkamos. Tai – iš atliekų turėtojų – fizinių asmenų, kurie turi nepanaudotų komunalinių atliekų. Todėl akivaizdu, kad atliekų turėtoju negali būti atliekų turėtojui (subjektui) priklausantys objektai (žemė, keliai, pastatai, aikštelės ir kt.)

Švenčionių raj. Savivaldybės taryba neaiškiais tikslais savaip interpretavo LR rinkliavų įstatymo 11 str. nuostatas dėl rinkliavų už „komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ nustatymo ir tokiu būdu rinkliavos objektus „perkvalifikavo“ rinkliavos subjektais ir apmokestino ne atliekų turėtojus, bet pastatus ir statinius.

Kadangi pagal savo esmę pastatai ir statiniai negali būti rinkliavų subjektais ir negali mokėti mokesčių, buvo faktiškai apmokestintas Nekilnojamasis turtas. Tačiau Nekilnojamojo turto mokestį nustato SEIMAS, o savivaldybių taryboms nekilnojamojo turto mokesčių įvedimas yra neleidžiamas. Todėl, mustačiusi mokestį (rinkliavą) už pastatus ir statinius, savivaldybės taryba viršijo savo įgaliojimus.

Reikia pažymėti, jog rinkliavos ar mokesčio pavadinimo pakeitimas (nekilnojamojo turto mokestis pavadintas rinkliava) nepakeičia mokesčio ar rinkliavos turinio. LR mokesčių administravimo įstatyme yra įteisintas „turinio viršenybės virš formos“ principas. Laikantis šio principo negalima apmokestinti tų objektų, kurie pagal ĮSTATYMĄ nėra to mokesčio ar rinkliavos objektai. Vien tiktai pavadinus mokestį rinkliava (pav., už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų), negalima įvesti mokesčių (rinkliavų) už nekilnojamąjį turtą, kelius, pajamas ir kitus mokesčių objektus, kurių apmokestinimo klausimai nepriskirti savivaldybių tarybų kompetencijai.

Nesilaikydama „turinio viršenybės virš formos“ principo, Švenčionių savivaldybės taryba priėmė sprendimą apmokestinti pastatus bei statinius, formaliai (pagal formą) pavadinusi šį mokestį rinkliava už „komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“.

Tokie savivaldybės tarybos sprendimai sukėlė gyventojų nepasitenkinimą. Buvo pažeisti socialinio teisingumo, ekonominio pagrįstumo principai (daug atvejų, pensininkams ar vienišiems asmenims nustatytos didesnės rinkliavų sumos, nei 3-6 asmenų šeimoms, neatsižvelgiant į komunalinių atliekų apimtis), taip pat kiti savivaldos principai, nurodyti LR savivaldos įstatyme (atsakingumo savivaldybės bendruomenei; bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo; viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę; savivaldybių ir valstybės interesų derinimo).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, REIKALAUJAME:
1. Pripažinti negaliojančiais: Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. T-17 ,,Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų sutvarkymą Švenčionių rajono savivaldybėje nustatymo”.; Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d.sprendimą Nr. T-221 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“; Kitus Švenčionių rajono savivaldybės tarybos ir administracijos priimtus teisės aktus, susijusius su rinkliavų nustatymu už „komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“.
2. Nustatyti, kad rinkliavos už „komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ gali būti renkamos tiktai iš realių atliekų turėtojų – faktiškai savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių.
3. Nustatyti, kad rinkliavos už „komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ dydis turi tiesiogiai priklausyti nuo surenkamų atliekų kiekio, intensyvumo bei minimalių išlaidų šiai paslaugai teikti.
4. Nustatyti, kad realūs atliekų turėtojai rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtų tiesiogiai paslaugos tiekėjui pagal sudarytas dvišales paslaugų tiekimo sutartis. Tokiose sutartyse turi būti numatyta galimybė atsisakyti paslaugos ir nemokėti numatytų sumų, jeigu paslauga vykdoma nekokybiškai, nesilaikant grafiko bei kitų sutarties punktų, taip pat dėl to, kad paslaugos kaina yra nepagrįstai didelė, o jos nustatymo metodai yra neaiškųs, neskaidrūs, ekonomiškai nepagrįsti arba nenaudingi paslaugos gavėjams (gyventojams-atliekų turėtojams).
5. Sudaryti sąlygas gyventojams – atliekų turėtojams pasirinkti paslaugos (atliekų surinkimo) tiekėją iš 2-3 juridinių ar fizinių asmenų, galinčių teikti buitinių atliekų surinkimo paslaugas žemiausia kaina bei gyventojams palankiausiomis kainomis.
6. Rajono savivaldybės el. svetainėje skelbti atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikiančių juridinių ar fizinių asmenų veiklos duomenis (savininkus, jų interesų deklaracijas, paslaugų savikainos kalkuliacijas, pirktas paslaugas, pelningumą, pelno paskirstymą, investicijas ir kt.).
7. Priimti reikiamus Švenčionių rajono tarybos bei administracijos teisės aktus (nutarimus, sprendimus, potvarkius, įsakymus, nuostatus, aprašus ir kt.), kad būtų vykdomi 1-6 p. išdėstyti reikalavimai.

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 j.Kvietkauskas ... siulau įvsti faktinį mokesti visoje Lietuvoje neti Švenčinyse

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.