Įamžinkime 1990 m. suteiktą rekordinę paramą Nepriklausomybei

558 PARAŠAI

Kategorija:

Peticija

„Lietuvos laisvės fondas”

1990-ieji buvo kertiniai metai Lietuvos kelyje Nepriklausomybės atkūrimo link. Kremliaus valdžiai nepripažinus Kovo 11-osios Akto ir paskelbus ekonominę blokadą, organizacijos Vakaruose „Tradition, Family and Property” įkūrėjas ir lyderis prof. Plinio Correa de Oliveira inicijavo paramą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui. Buvo parengta peticija, kurią „TFP” savanorių dėka pasirašė 5,2 milijono žmonių 26-iose pasaulio šalyse. Parašų rinkimo kampanija pareikalavo netgi savanorių aukų – rinkdami parašus du savanoriai žuvo autoavarijoje. Ši peticija buvo pristatyta tuometiniam Lietuvos vadovui prof. Vytautui Landsbergiui, ir nugabenta į Kremlių SSRS vadovui Michailui Gorbačiovui. Po kurio laiko ši Peticija pateko į Gineso rekordų knygą kaip daugiausiai parašų žmonijos istorijoje surinkusi peticija. Tuomet Lietuvai tai buvo ypač svarbi parama iš Vakarų. Parama, kuri kovoje už Nepriklausomybę buvo svarbi žinia, jog turime palaikymą ir esame ne vieni.

Deja, tenka pripažinti, jog šis kilnus bei itin reikšmingas įvykis ne tik nebuvo įamžintas, bet ir visiškai nugrimzdo užmarštin. Šiandien ne tik jaunas, bet ir vyresnis žmogus apie šį žygdarbį išgirsta pirmą kartą. Dėl šios priežasties iniciatyvinės grupės pastangomis buvo įkurtas „Lietuvos Laisvės Fondas”, kuris sieks priminti šio įvykio svarbą Lietuvai bei Lietuvos žmonėms.

Mes, pasirašantieji šią peticiją, palaikome „Lietuvos laisvės fondo” idėją bei išreiškiame paramą šio įvykio įamžinimui, pastatant paminklą arba memorialinę lentą Vilniaus miesto centre.

# Vardas Komentaras
1 Gintautas
Pagarba, tada kiekvienas palankus žvilgsnis svarbus buvo.
2 Audrius
Tai buvo sena a.a. monsinjoro Alfonso Svarinsko svajonė.
3 J.Radzevičius
Turime labai taurų atminimą, kuriuo galime didžiuotis
4 Julius
Atrodo rekordas jau pagerintas, bet nuo to jis ne mažiau įspūdingas
5 Daniel
Lietuvos nepriklausomybė yra didelė vertybė, kurią reikia vertinti, todėl kiekvienas savo šalį mylintis žmogus turi pasirašyti šią peticiją ir paremti savo šalį.
6 Vida
ačiū, pirmą kartą girdžiu aoie peticiją, SVEIKINU!
7 vanda
Tik paminklą Lukiškio aikštėje. Jei vyriausybė neskiria lėšų , surinkime patys
8 Ernestas
Branginkime mūsų šalį Lietuva ir vieni kitus, būkime vieningi!
9 Algirdas
Tai mažiausia, ką būtina padaryti! Apie šia paramą su padėka iniciatoriams reikia nuolat priminti visam pasauliui.
10 Arvydas
Istorijos vadovėliai mokykloms - įtraukti Peticiją
11 Kazimieras
Paminklas turtų būti pastatytas Šiauliuose arba Šiluvoje, nes jie čia ir dabar atvyksta kasmet.
12 Irena
Būtinai reikia įamžinti prof. Plinio Correa de Oliveira vardą, bet nepamirškim ir J. Basanavičiaus paminklo Vilniuje.
13 Rimantas
25 mūsų istorijos metai ir tai tik gera pradžia...
14 Karolina
Džiugiai pritariu sumanymui įamžinti ir platinti šį svarbų įvykį Lietuvai. Skleisiu šią žinią savo artimiesiems ir draugams, kurie myli savo Tėvynę ir jos kilnią istoriją.

Girulių miško iškirtimui NE (3833)

Viktorija. Adresuota: Susisiekimo ministerija, Klaipėdos miesto tarybai

Klaipėdoje, miesto ribose bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ rengiasi įgyvendinti rekonstrukcijos projektą, pagal kurį netoli jūros  būtų iškirsta 30 hektarų Girulių miško. Vidury girios atsirastų geležinkelio keliai, būtų kaupiami vagonai, konteineriai iš visų krovos kompanijų, formuojami šaudykliniai traukiniai. Šiems planams birželio 22 d. jau pritarė Vyriausybė.  Neleiskime, kad tai įvyktų. Todėl iš Susisiekimo ministerijos reikalaujame išbraukti Girulių mišką iš planuojamos teritorijos. Klaipėdos miesto tarybos prašome steigti savivaldybės lygmens Melnragės- Girulių draustinį.  

Dėl Nadruvos parko išsaugojimo visuomeniniam naudojimui (277)

Ingrida. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Prašome VMS apginti Pilaitės rajono gyventojų teisėtą lūkestį išsaugoti prie Nadruvos ir Bitėnų gatvių sankryžos, Vilniaus mieste, bendruomenės pastangomis įrengtą parką (poilsio, intensyvaus naudojimo želdynų zoną), paliekant jau įrengtą ir prižiūrimą Nadruvos parką visuomeniniam naudojimui, sudarant galimybę grąžinti žemę šios teritorijos savininkams kitoje vietoje, arba taikant kitus kompensacinius būdus.

Nuteisti Pavela Volodka iki gyvos galvos už 17-metės nužudymą (235)

ED. Adresuota: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas

Pasipiktinusi visuomenė nori, kad būtų skirta reali bausmė didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusioje byloje, kurioje Pavelas Volodka or kiti ipjovė merginos kūna 37 kartus ir sudavė ne mažiau kaip 24 smūgius rankomis į galvą, krūtinę ir kojas. Už tai, kad itin žiauriai ir kankindamas nužudė septyniolikmetę merginą anksčiau tris kartus teistas 22 metų P. Volodka buvo nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Tuo metu su juo prieš septyniolikmetę visą naktį kartu smurtavusi, nužudyti grasinusi, o galop nužudymą slėpusi 20 metų Julija Samoilenko buvo nuteista vos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams. Nubausti šį asmenį reikia iki gyvos galvos kaip ir kitus žmones prisidėjusiu prie šio kraupaus įvykio.

PRIEŠ tepalų fabriko statymą Klaipėdos raj. Mickų km. (152)

Jūratė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Klaipėdos rajono savivaldybė

Prieštaraujama planuojamos tepalų fabriko statybos Klaipėdos raj. Mickų km.