DĖL ŽVAINIŲ (IMBARĖS SEN., KRETINGOS R. SAV.) KAPINYNO IR PILKAPYNO (GAIDŽIO KALNO) SALANTŲ REGIONINIAME PARKE SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO VISUOMENĖS REIMĖMS

64 PARAŠAI

Kategorija:

Žvainių kapinynas (senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV504) randasi šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Žvainių kaime (Imbarės seniūnija), Salantų regioniniame parke. Kapinynas įrengtas Salanto slėnyje stūksančios Gaidžio kalnu vadinamos moreninės kalvos šiaurinėje dalyje. Šiaurinė ir šiaurės rytinė dalis sunaikinta XX a. I pusėje kasant žvyrą ir akmenis. Vakarinėje dalyje stove neogotikinė koplyčia. Į pietus yra Žvainių pilkapynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus objekto kodas – 13015; senas registro kodas – A443P; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1529) ir apeiginis akmuo, nuo kurių kapinyną skiria akmenų pylimas.
1972 m. kapinynas paskelbtas vietinės reikšmės archeologijos paminklu, o nuo 1997 m. patenka į valstybės saugomo kultūros paminklo Žvainių pilkapių teritorijos šiaurinę dalį.
1988 m. skulptoriaus Viliaus Orvido pastangomis atstatant neogotikinę koplyčią, šiaurinė ir šiaurės rytinė kapinyno vieta (neatsižvelgiant į paveldosauginius reikalavimus) buvo apsodinta eglėmis, pietinė dalis apsodinta ąžuolais. Kapinyne natūraliai išaugo kiti menkaverčiai aukštaūgiai medžiai ir krūmai. Į teritoriją Viliaus Orvido pastangomis buvo suvežti menkaverčiai akmenkalių supjaustyti akmenys.
Užsodintų ir savaime išaugusių aukštaūgių medžių ir krūmų šaknys ardo istoriškai svarbų kapinyno ir pilkapyno sluoksnius. Taip pat užgožia kapinyno ir pilkapyno bei neogotikinės koplyčios vaizdus iš Salantų miesto ir kelių Kretinga-Salantai, Darbėnai-Salantai. Kapinynas ir pilkapynas neteko pirmykščio vaizdo (senovėje nebūdavo apaugę medžiais ir krūmais) ir panoramos.
LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas 1994 m. gruodžio 22 d. Nr. I-733 įpareigoja kultūros paveldo objekto valdytojus (šiuo atveju Kretingos rajono savivaldybė) prižiūrėti teritoriją, šalinti savaime užagančius augalus, genėti medžius.
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, siekiant, kad tinkamai būtų saugomas kultūros paveldas ir atkurtas pirmykštis kapinyno ir pilkapyno (Gaidžio kalno) vaizdas, kad teritorija būtų pritaikyta visuomenės reikmėms, Mes žemiau pasirašiusieji, pasisakome, kad teritorijoje būtų iškirsti užsodinti ir savaime išaugę aukštaūgiai medžiai ir menkaverčiai krūmai ir išvežti menkaverčiai akmenkalių supjaustyti akmenys.

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.