DĖL ŽVAINIŲ (IMBARĖS SEN., KRETINGOS R. SAV.) KAPINYNO IR PILKAPYNO (GAIDŽIO KALNO) SALANTŲ REGIONINIAME PARKE SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO VISUOMENĖS REIMĖMS

64 PARAŠAI

Kategorija:

Žvainių kapinynas (senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV504) randasi šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Žvainių kaime (Imbarės seniūnija), Salantų regioniniame parke. Kapinynas įrengtas Salanto slėnyje stūksančios Gaidžio kalnu vadinamos moreninės kalvos šiaurinėje dalyje. Šiaurinė ir šiaurės rytinė dalis sunaikinta XX a. I pusėje kasant žvyrą ir akmenis. Vakarinėje dalyje stove neogotikinė koplyčia. Į pietus yra Žvainių pilkapynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus objekto kodas – 13015; senas registro kodas – A443P; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1529) ir apeiginis akmuo, nuo kurių kapinyną skiria akmenų pylimas.
1972 m. kapinynas paskelbtas vietinės reikšmės archeologijos paminklu, o nuo 1997 m. patenka į valstybės saugomo kultūros paminklo Žvainių pilkapių teritorijos šiaurinę dalį.
1988 m. skulptoriaus Viliaus Orvido pastangomis atstatant neogotikinę koplyčią, šiaurinė ir šiaurės rytinė kapinyno vieta (neatsižvelgiant į paveldosauginius reikalavimus) buvo apsodinta eglėmis, pietinė dalis apsodinta ąžuolais. Kapinyne natūraliai išaugo kiti menkaverčiai aukštaūgiai medžiai ir krūmai. Į teritoriją Viliaus Orvido pastangomis buvo suvežti menkaverčiai akmenkalių supjaustyti akmenys.
Užsodintų ir savaime išaugusių aukštaūgių medžių ir krūmų šaknys ardo istoriškai svarbų kapinyno ir pilkapyno sluoksnius. Taip pat užgožia kapinyno ir pilkapyno bei neogotikinės koplyčios vaizdus iš Salantų miesto ir kelių Kretinga-Salantai, Darbėnai-Salantai. Kapinynas ir pilkapynas neteko pirmykščio vaizdo (senovėje nebūdavo apaugę medžiais ir krūmais) ir panoramos.
LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas 1994 m. gruodžio 22 d. Nr. I-733 įpareigoja kultūros paveldo objekto valdytojus (šiuo atveju Kretingos rajono savivaldybė) prižiūrėti teritoriją, šalinti savaime užagančius augalus, genėti medžius.
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, siekiant, kad tinkamai būtų saugomas kultūros paveldas ir atkurtas pirmykštis kapinyno ir pilkapyno (Gaidžio kalno) vaizdas, kad teritorija būtų pritaikyta visuomenės reikmėms, Mes žemiau pasirašiusieji, pasisakome, kad teritorijoje būtų iškirsti užsodinti ir savaime išaugę aukštaūgiai medžiai ir menkaverčiai krūmai ir išvežti menkaverčiai akmenkalių supjaustyti akmenys.

Įspėjamieji ženklai prieš trikojus

A.Maceina. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, žymimi kelio ženklu „Automatinė greičio kontrolė“. Policija naudoja kilnojamus greičio matuoklius apie kuriuos nėra jokių įspėjamūjų ženklų, visoje europos sąjungoje apie tokius "radarus" įspėja ženklai. Taigi iškyla toks klausimas: - Jei jau esame europos sąjungoje ar neturėtų ir įstatymai buti vienodi? Pvz.: iš kur kitų ES šalių gyventojams žinoti apie tokią tvarką Lietuvoje? Ir kas atsakys jei koks kitos ES šalies pilietis važiuojantis tamsiuoju paros metu bus apakintas blykstės ir padarys auto įvykį? Jis nebus įspėtas apie jokius greičio matuoklius. Taigi nestatydami įspėjamūjų ženklų jūs netik nesilaikot KET (nes trikojus jūs taippat įrenginėjat trumpalaikiui naudojimui, sujungiat viską, sutveriat, nebūna juk taip,kad išimat iš bagažines patstatot ir veikia) bet ir keliat avaringas situacijas tamsiuoju paros metu.

KABLYS-KULTŪRAI

Pilietis. Adresuota: UAB Žibosa, Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė

Prašome, kad Vilniuje, Kauno g. 5, esančių Kultūros rūmų paskirtis nebūtų keičiama iš kultūrinės į administracinę. Prašome, kad pastato bei žemės ant kurios jis stovi paskirčių nesutapimas būtų sprendžiamas kitu būdu, nes akivaizdu, kad pakeitus paskirtį tik laiko klausimas kada bus renovuota pagal naująjį projektą, o tai reikštų, kad miestas neteks dar vienos unikalios, kultūrai skirtos, erdvės. Mes to nenorim! KABLYS - KULTŪRAI!