Prieš agresyvią Lietuvos užsienio politiką

28 PARAŠAI

  • D. B
  • nuo 2015-03-14
  • iki 2015-12-31
Kategorija:

Lietuvos užsienio politika ir jos retorika yra perdėtai agresyvi. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Užsienio Reikalų Ministras Linas Linkevičius nesuvokdami savo veiksmų pasėkmių kenkia Lietuvos saugumui ir verslo plėtrai, nei kiek neprisidėdami prie konflikto Ukrainoje malšinimo.

Naujai įvesta šauktinių kariuomenė, ginklų siuntimas į Ukrainą ir karo retorika užsienio politikoje šaltinių duomenimis jau turi negatyvių pasėkmių Lietuvos kredito reitingams. Tolimesnis karo grėsmės kūrimas tik atbaidys užsienio investuotojus. Ką savo investicijoms rinktumeis tu – Lietuvą, kuri jau “yra puolama” Rusijos, ar Latviją, kuri apie karo su Rusija grėsmę nekalba?

Lietuvos sprendimas siųsti ginklus į Rytų Ukrainą tik suteikia Rusijai “pasiteisinimą” tęsti savo karinius veiksmus Ukrainos respublikoje. Rusijos žiniasklaidoje jau sklando argumentai, teigiantys, kad Rusija turi teisę siųsti ginklus į Rytų Ukrainą, nes Lietuva daro tą patį. Skirtumas tik tas, kad palyginti su Rusija, Lietuvos siuntos yra tik lašas jūroje.

Maža to, karo užuominos Prezidentės Grybauskaitės ir Lino Linkevičiaus kalbose tik padeda Rusijos propagandistams pateikti Lietuvą, kaip “karą Europoje kurstančią” valstybę, kuri gali tapti “grėsme Rusijos saugumui”. Lietuva turi nustoti siųsti ginklus į Ukrainą ir nustoti teikti Rusijai pasiteisinimus tęsti savo atakas prieš Rytų Ukrainą.

Kariauti propogandos karą su Rusija reikia. Tačiau kariniai šūkiai ir netikslūs istoriniai palyginimai nepadės. Lietuva turi ir toliau būti Ukrainos advokate Vakaruose, tačiau bet kokia karo retorika turėtų būti malšinama.

Įspėjamieji ženklai prieš trikojus

A.Maceina. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, žymimi kelio ženklu „Automatinė greičio kontrolė“. Policija naudoja kilnojamus greičio matuoklius apie kuriuos nėra jokių įspėjamūjų ženklų, visoje europos sąjungoje apie tokius "radarus" įspėja ženklai. Taigi iškyla toks klausimas: - Jei jau esame europos sąjungoje ar neturėtų ir įstatymai buti vienodi? Pvz.: iš kur kitų ES šalių gyventojams žinoti apie tokią tvarką Lietuvoje? Ir kas atsakys jei koks kitos ES šalies pilietis važiuojantis tamsiuoju paros metu bus apakintas blykstės ir padarys auto įvykį? Jis nebus įspėtas apie jokius greičio matuoklius. Taigi nestatydami įspėjamūjų ženklų jūs netik nesilaikot KET (nes trikojus jūs taippat įrenginėjat trumpalaikiui naudojimui, sujungiat viską, sutveriat, nebūna juk taip,kad išimat iš bagažines patstatot ir veikia) bet ir keliat avaringas situacijas tamsiuoju paros metu.

KABLYS-KULTŪRAI

Pilietis. Adresuota: UAB Žibosa, Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė

Prašome, kad Vilniuje, Kauno g. 5, esančių Kultūros rūmų paskirtis nebūtų keičiama iš kultūrinės į administracinę. Prašome, kad pastato bei žemės ant kurios jis stovi paskirčių nesutapimas būtų sprendžiamas kitu būdu, nes akivaizdu, kad pakeitus paskirtį tik laiko klausimas kada bus renovuota pagal naująjį projektą, o tai reikštų, kad miestas neteks dar vienos unikalios, kultūrai skirtos, erdvės. Mes to nenorim! KABLYS - KULTŪRAI!