PRIEŠ leidimą degalinės įrengimui Žeimių gatvėje 19, Jonavoje

196 PARAŠAI

Adresuota: Jonavos gyventojams
Kategorija:

Mes, žemiau pasirašę, Jonavos rajono gyventojai nepritariame degalinės įrengimui Žeimių gatvėje 19, šalia VšĮ Jonavos ligoninės pastato, kitoje J.Ralio gimnazijos gatvės pusėje, kadangi degalinės įrengimas turėtų neigiamų pasekmių:
1. Eismo sąlygos šiame gatvės atkarpoje suprastėtų, nes padidėjus automobilių srautui, sudėtingiau būtų privažiuoti prie Jonavos ligoninės bei prie Jonavos PSPC, išvažiuoti iš planuojamos degalinės. Perėja į J.Ralio gimnaziją taptų padidėjusio avaringumo rizikos zonoje.
2. Oro taršos degalinės aplinkoje tyrimai rodo, kad žmogaus organizmui kenksmingų medžiagų padidėjimas nustatomas ir teritorijoje, esančioje daugiau nei 100 metrų nuo degalinės. Tai reiškia, kad mūsų naujagimiams, besilaukiančioms mamoms, kitiems ligoniams, moksleiviams mokykloje, sportininkams stadione padidėja rizika susirgti leukemija, skrandžio bei plaučių vėžio bei kitomis ligomis. Šalia planuojamos degalinės – šaligatviai bei pėsčiųjų takai, kur pėsčiųjų srautai yra gan intensyvūs ir ten oro užterštumas bus gerokai didesnis.
3. Degalinė - inžinerinis statinys pagrindinėje miesto gatvėje, šalia visuomeninių pastatų, stadiono bei dviračių/pėsčiųjų tako nepuoštų aplinkos ir atrodytų nepatraukliai.
4. Degalinės teritorija apimtų ir žemės sklypą, kuriame stovi skulptoriaus B.Bučo paminklas "Motinystei“ – gerokai sumažėtų arba visiškai išnyktų poilsio erdvė bei sumažėtų žaliasis plotas skiriantis gatvę ir ligoninės Gimdymo skyrių.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Leokadija Vil... vadovams pirma reiketu pagalvoti ,tartis su zmonemis ir tik tada priimti sprendima.Mes irgi gyvenam Jonavoje ir mums nevistiek kas cia vyksta
2 Rimgaudas Ant... Visos degalinės turi būti už miesto ribų. Neleiskim teršti miesto!
3 Viktorija T... kam dar tos degalines jonavoj? kiekvienam kampe yra po degalini beto uz 200m nuo ten uz ligonines yra degaline, nera jokio butinumo statyti dar. beto ten graziai irengtas kampelis visai NESENIAI
4 Sergejus Mir... netinkama vieta degalinei. geriau prie naujai statomos maximos arba vasario 16 g. kylant i kalna. Apleistoi degalynei. Ar vietoi zybalo degalines.
5 Kamilė Pau... aš edu prieš degaliniu statyma jonavoje.. ju ir taip užtenka... neterškime savo miesto...
6 Simona Rag... Sugadintu visa miesto vaizda , ir terstu aplinka savo nuotekom viduri miesto...
7 E. Tam... Degalinė, praktiškai, miesto centre? Tai protu nesuvokiamas dalykas! Degalinių vietos - tik miesto pakraščiuose.
8 Lauryna Mar... Mano manymu yra ir dugiau tinkamu vietu degalines statymui ne miesto centre.
9 Regina Bri... Ne vieta tokiam objektui. Juk visi netoli- Žemaitės gatvėje- yra degalinė. Negi nėra kitų vietų?..
10 Kamilė Pau... nenoriu kad jobavoje butu daugiau degaliniu o tuo labiau prie ligonines

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo: Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai. Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras. P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai? Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai! Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.