Atleiskite teisėją Andrių Cininą

66 PARAŠAI

Kategorija:

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei

Lietuvos Respublikos piliečių peticija
Dėl teisėjo Andriaus Cinino atleidimo

2015 m. birželio 4 d. Vilniaus apygardos teismas, atstovaujamas teisėjo Andriaus Cinino, išteisino prieš Lietuvos Valstybę ir jos piliečius veikusius sovietinės okupacinės struktūros OMON vadus. Prašome Lietuvos Respublikos Prezidentę pagal Lietuvos Konstitucijos 112 straipsnį atleisti teisėją Andrių Cininą. Jo sprendimas, teisinę kazuistiką iškeliantis aukščiau už teisinę logiką, moralės dėsnius ir valstybės interesus, ypač pavojingas suaktyvėjusios Rusijos agresijos akivaizdoje, taip pat - aktyvėjant vidinei Rusijos agentų penktajai kolonai. Atsakomybės išvengimas skatina tolesnius nusikaltimus. Šiame kontekste teisėjas Andrius Cininas ypač sunkiai nusižengė Lietuvos Valstybei ir praranda teisę būti jos pareigūnu.

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Gabija V... Atleisti be jokių kalbų,nes tai Tėvynės priešas
2 itariama p... nesugausite manes niekada, nes mano stogas Grybauskaite su Landsbergiu. Tegyvuoja ano pedofilu klanas. Ispisau visa Lietuva.
3 Česlovas K... Lietuvoje teisėjų nėra. Lietuvoje teismai yra represinė struktūra , kuri mindo Lietuvos valstybę ir niekina Lietuvos piliečius, bei tyčiojasi iš teisingumo.
4 Ramute S... Sitokie korumpuoti ,klaniniai teisejai,kurie teisia be liudininku,o patys sukuria byla,turi buti patys teisiami!
5 Rasa M... Už demokratišką santvarką ir Lietuvą be korupcijos.
6 Andrejus L... cinino sprendimai aplamai prasilenkia su sveiku protu! tokie padugnės diskredituoja teismų vardą ir teisėjų mundurą!
7 Edvardas Š... Pritariu peticijos tekstui dėl teisėjo A. Cinino atleidimo iš užimamų pareigų
8 Virginija J... Klaipėdiečiai parašė prašymą Prezidentei, kad būtų atleistas teisėjas A. Cininas. Atspausdintas Laisvame laikraštyje

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.