Padarykim gamyba, pardavima ir naudojima kanapių teisėta.

97 PARAŠAI

Kategorija:

Legalizavimas kanapės gali atnešti € 900m mokesčių kasmet, ir sukurti daugiau nei 10.000 naujų darbo vietų.
Mažėtų alkoholio ir sunkiųjų narkotikų vartojimas, kurie sukelia agresiją ir dėl kurių kyla begalė socialinių problemų, šiuos svaigalus pakeitus marihuana sumažėtų nesutarimų, kiltų mažesni agresijos protrūkiai ir apskritai, nors skamba neįtikėtinai ir galbūt kai kam juokingai, tai būtų ramstis įsivyrauti taikai. Klestėtų turizmo sektorius, dėl didelio pluoštinių ir vaistinių kanapių auginimo ir išaugusio turizmo smarkiai kiltų ekonomika, kitaip sakant "kryze" išnyktų.

Už balsavima niekas nebaudžia. Administracija įsipareigoja užtikrinti pateiktų duomenų saugumą ir įsipareigoję neskelbti jų kitiems asmenims ar grupėms.

Vienas lankytojas gali pasirašyti peticijoje tik po vieną kartą. Jeigu bus pastebėta piktnaudžiavimų visi to asmens parašai bus ištrinti.


Šiuo metu priimta narkotikais vadinti medžiagas, atitinkančias tris kriterijus:
medicininį - medžiaga, vaistai turi specifinį (stimuliuojantį, raminantį, haliucinogeninį ir kt.) poveikį centrinei nervų sistemai, dėl to gali būti naudojami nemedicininiais tikslais;
socialinį - nemedicininis medžiagos naudojimas yra plataus masto ir turi socialinę reikšmę;
teisinį - medžiaga yra oficialiai pripažinta narkotine ir įtraukta į narkotinių medžiagų sąrašą.
Medžiagos, kurios veikia nervų sistemą ir keičia psichiką yra psichoaktyvios. Psichoaktyvios medžiagos, kurios veikia aukščiausias psichines funkcijas ir dažnai naudojamos medicinoje psichinėms ligoms gydyti, vadinamos psichotropinėmis.

Dažnai narkotikais vadinami tik įstatymu apriboto naudojimo narkotinės medžiagos. Tačiau konkrečios medžiagos uždraudimas ar legalizavimas mažai ką sako apie realią jos žalą organizmui ir yra prieštaringas dalykas. Tai, kad viena medžiaga uždrausta (kanapės) o kita – ne (alkoholis), yra kultūros dalykas – besikeičiantis. Laikas keisti savo požiuri i kanapes.

Perkeltine prasme "narkotikais" vadinamas bet koks reiškinys, užsiėmimas, be kurio priklausomas nuo jo asmuo patiria fizinių ar psichologinių sunkumų (pvz., priklausymas nuo interneto, žaidimų, televizoriaus).

Svarbiausią įtaką teisinei narkotiko sąvokai turi „1961 m. Bendroji Jungtinių Tautų konvencija“ ir jos papildymas atliktas 1971 m. Visos konvenciją pasirašiusios valstybės, perkelia į savo įstatymus medžiagas esančias konvencijos sąrašuose su labai nežymiais pakeitimais, ir visos tame sąraše esančios medžiagos besąlygiškai vadinamos narkotikais, nes taip verčia tarptautinis susitarimas. Jei medžiaga, kuri medicininiu požiūriu yra narkotikas, yra atrasta po 1971 m., tos medžiagos kaip narkotiko įvardijimas teisiškai yra labai sunkus ir retai atliekamas. O jei narkotiko savybės yra plačiau ištiriamos ir paaiškėja, kad tai visgi nėra tokia pavojinga medžiaga, kaip manyta 1961 m., tai tokios medžiagos legalizavimas irgi labai kebli procedūra (pvz., kanapės).

Konvencijos tikslas buvo pažaboti narkotikų kontrabandą ir procesą, kai viena maža valstybė, kurioje tos medžiagos gamyba legali, tampa vienintele ir pagrindine tiekėja visam pasauliui pogrindiniais keliais.

Įvairūs (dažniausiai – natūralios kilmės) kanabinolio dariniai, visų pirma – tetrahidrokanabinolis. Randami kanapėse. Vartojami rūkant kanapės augalo dalis, dervą hašišą, valgant ar geriant THC prisotintus patiekalus ar gėrimus ir pan. Kelis dešimtmečius vyksta kanabinoidų tyrimai medicinoje, manoma, kad jie gali būti panaudoti, kaip psichotropiniai, nuskausminantys ir vėmimą stabdantys preparatai. Kai kuriose šalyse kanapių vartojimas medicinos tikslais yra legalus, o iš kanapių gaminami preparatai, arba pačios kanapės yra naudojamos kaip nuskausminantys vaistai. Dalyje šalių kanapės yra dalinai legalizuotos (pvz., Nyderlanduose), kai kuriose kitose šalyse jų vartojimas formaliai draudžiamas, bet faktiškai nepersekiojamas (pvz., Danija, Anglija, Ispanija). Fiziologinis poveikis galutinai neištirtas, yra kelios poveikio teorijos. Fiziologiškai kanabinoidai euforijos nesukelia, abstinencijos sindromo nebūna. Mokslininkai ginčijasi dėl ilgalaikio kanabinoidų poveikio psichikai bei psichologinio pripratimo. Dažnai kanapės specialistų yra įvardijamos kaip narkotikai-vartai, galintys privesti prie sunkesnių narkotikų vartojimo. Ši teorija yra dažna kanapių kriminalizavimo priežastis. Bet logiškai galvojant jeigu tokia svaigioji medžiaga būtu legalizuota/dekriminalizuota kanpės tikrai išeitu iš "narkotikai-vartai" kategorijos.

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Arnas P... Žmogus sukūrė degtinę, Dievas sukūrė žolę. Renkuosi tą ką sukūrė Dievas.
2 Ernestas D... Marihuanos legalizavimas isgelbetu Lietuva, atnestu didelius pinigus..
3 Edgaras ... Kelintą kartą tas pericijas pasirašinėjam jau, bet jokio pasistūmėjimo į priekį? :D aš pasirašau, nu bet beviltiška čia Lietuvoj ką nors įrodinėt, kai aplink vieni arogantai ir silpnapročiai..
4 Mantas D... Paskutiniai tyrimai rodo, kad marichuana joks ne "narkotikas-vartai", tiesiog tie, kurie vartoja stipresniųjų klasių narkotikus šalia jų taip pat geria, rūko ir vartoja marihuaną.
5 Rokas D... kiek metu ydomu reikes, kol prades svieseti protai?
6 Lukas K... Pritariu legalizavimo. Tai papildytų biudžetą ir mažintų šešėlį.
7 Arnoldas ... Kiek galima ją drausti,žemes augalas duotas žmonėms,taspats kas dabar nenaudotume prieskonių ar arbatos..

Įspėjamieji ženklai prieš trikojus

A.Maceina. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, žymimi kelio ženklu „Automatinė greičio kontrolė“. Policija naudoja kilnojamus greičio matuoklius apie kuriuos nėra jokių įspėjamūjų ženklų, visoje europos sąjungoje apie tokius "radarus" įspėja ženklai. Taigi iškyla toks klausimas: - Jei jau esame europos sąjungoje ar neturėtų ir įstatymai buti vienodi? Pvz.: iš kur kitų ES šalių gyventojams žinoti apie tokią tvarką Lietuvoje? Ir kas atsakys jei koks kitos ES šalies pilietis važiuojantis tamsiuoju paros metu bus apakintas blykstės ir padarys auto įvykį? Jis nebus įspėtas apie jokius greičio matuoklius. Taigi nestatydami įspėjamūjų ženklų jūs netik nesilaikot KET (nes trikojus jūs taippat įrenginėjat trumpalaikiui naudojimui, sujungiat viską, sutveriat, nebūna juk taip,kad išimat iš bagažines patstatot ir veikia) bet ir keliat avaringas situacijas tamsiuoju paros metu.

Uz vilkes Lunos grazinima seimininkei

Gabriele Mylinti Gyvunus. Adresuota: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Augino šunį, o užaugino vilką. Panevėžietė turėjo šuns patelę, rūpinosi ja pustrečių metų, o vėliau planuodama išvykti į užsienį ją atidavė prieglaudos globai ir paaiškėjo, kad ji pusiau vilkė. Pasikeitus planams moteris dabar nori susigrąžinti augintinę, tačiau aplinkosaugininkai beda į įstatymus ir žada gyvūną vežti į Vokietiją. Dėl vilkės likimo jau kovoja ir gyvūnų globėjai. Moteris ją augino lauko voljere, priglaudė visai mažutėlę iš vyriškio, kuris įsiūlė pamiškėje surastą šuniuką. Dabar vos išgirdusi pažįstamą balsą, keturkojė kaipmat pralinksmėja – Luna leidžiasi glostoma ir net mėgaujasi, kai šeimininkė kaso jai šoną. „Labai myliu, labai“, – sako „vilkės“ šeimininkė Silva Budrė. Moteris sako, kad gyvūnas draugiškas ir nieko nėra nuskriaudęs, labiausiai esą prisirišęs prie jos ir sūnaus. Augdama priminė vokiečių aviganės mišrūnę, populiariai dar vadinamą vilkšunę. Deja, apsaugos ministerija pasiule Luna arba uzmigdyti, atiduoti moksliniams tyrimams arba isgabenti uz Lietuvos ribu. Visos seimininkes pastangos susigrazinti Luna iki siol liko bevaises. Tad ir as visus neabejingus piliecius kvieciu jungtis ir kovoti uz Luna!! Te nugali zmogiskumas o ne valdininku savivale. Tuo labiau net ir Lietuvoje turime Vilku parka!