Maskvos namams - NE!

Prieš Maskvos namų įkūrimą Vilniuje:

Vertinant pastarųjų kelerių metų geopolitinę situaciją Vidurio ir Rytų Europoje bei didėjančią Rusijos agresiją Ukrainos, kitų kaimyninių šalių atžvilgiu, Maskvos namų projektas neturėtų būti ir toliau įgyvendinamas.

Vis agresyvesnė Rusijos politika ir propaganda kitų valstybių atžvilgiu nėra suderinama su bet kokios demokratiškos valstybės vertybėmis. Pastarųjų metų įvykiai leidžia daryti išvadas, kad Maskvos namai pačiame Vilniaus centre taptų tik dar vienu stipriu įrankiu, padedančiu skleisti Kremliaus propagandą, taip kėsinantis į Lietuvos nepriklausomybę ir piliečių gerovę.

Sostinės A. Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžoje dar 2010-aisiais pradėto statyti pastato projektas kuriam laikui buvo sustabdytas dėl neva lėšų trūkumo, tačiau statybos darbai, kuriuos finansuoja Maskvos savivaldybė, nuo šių metų pavasario tęsiami toliau. Maskvos valdžia, pasirašydama sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe dėl sklypo Maskvos namams suteikimo sostinės centre, įsipareigojo Lietuvai skirti sklypą Maskvoje analogiškam lietuviškam projektui, tačiau iki šiol šis pažadas nėra išpildytas.

Kviečiame pasirašyti po tokio turinio peticija:
„Prieštarauju, kad Lietuvos sostinėje, pačiame Vilniaus centre būtų tęsiami Maskvos namų statybos darbai. Reikalauju, kad kuo skubiau būtų uždrausta toliau vystyti Maskvos namų projektą, nes tai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nepriklausomybei“.

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Vytautas M... Rusija mums nedraugiska ir del to nereiktu jai pataikauti, leisti plesti savo itaka Lietuvoje.
2 Viktoras L... Ar dar maža Lietuvoje šnipinėjimo ir destrukcijos židinių?

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.