Dėl gyvūnų valstybinės klinikos

1 229 PARAŠAI

Kategorija:

Šalyje turi būti bent po vieną mieste valstybinę veterinarijos kliniką su nemokama pirmąją med. pagalba nelaimės ištiktiems gyvūnams ir tolimesniu bent minimaliausiu gydymu, tik toliau paaukojimai. Anglijoje yra gyvūnų sveikatos draudimas, Olandijoje važinėja gyvūnų greitosios pagalbos automobilis, Šveicarijoje yra netgi gyvūnų advokatas. O Lietuvoje? Liūdna. Pagarba tikriems žmonėms, kurie yra vienintelė gyvulėlių viltis, likimas, kurį gali nuspręsti tik jis - žmogus. Tik vieni sakys migdyti o kiti gelbės. Garbė tiems kurie gelbėja šiuos ir kitus nelaimės ištiktuosius, tai tikrieji žmonės. Čia mūsų kultūros lygis, mūsų valstybės įvaizdis ir ateitis. Viską mato ir supranta jaunoji karta, kaip jiems turi atrodyti? kai pensininkas ar kitas geras žmogus išgelbėjo gyvūną, bet neturi galimybių gydyti. Šuo vinintelis kūrinys žemėje kuris tave myli labiau nei save. Todėl ir jais turi būti pasirūpinta, padoriai, kaip ir kitose šalyse.

# Vardas Komentaras
1 adia
butinybe,juk esam civilizuota ir humaniska valstybe..
2 Judita
Logikos nulis . Ir tai "protingi" zmones nusprende ....... Juokas vienas .........
3 Eva
Aš už. Būčiau už, kad būtų finansuojamos iš valstybės biudžeto gyvūnų prieglaudos, tuomet jos galėtų samdytis veterinarą nemokamai.
4 Jūratė
pagaliau kazkur judame, senai reikejo tokio dalyko.
5 Laima
Puikus pasiūlymas dėl valst. veterinarinės klinikos kiekv. mieste!
6 Ugnė
Reikia paskubėti tai daryti veiksmais,o ne tik zodziais-juk ir taip ryškiai vėluojame ten,kur daromi geri darbai-gėda Lietuvai,kad esame tokie prastai is
7 Silvija
kadangi visi Lietuvos gamtiniai istekliai ( gyvunai taip pat) priklauso valstybei, tai valstybe turetu bent kiek jais ir pasirupinti.
8 Gyvūnų
Šalyje turi būti bent po vieną mieste valstybinę veterinarijos kliniką
9 Toma
Nelaimės atveju tai būtina, bent po vieną tokią klinika kiekviename mieste
10 Audrius
Kad būtų Lietuvos didžiuosiuose miestuose valstybines vetinarines pirminės nemokamos gyvūnu pagalbos klinikos
11 Zoraida
Mes Europoj, tad ir gyvenkim europietiskai ir ginkim europietiskai. Nemokama pagalba turi buti butinai!
12 Dalia
Tiesiog būtina nemokama valstybinė veterinarinė pagalba
13 Martyna
Manau gyvūnai tikrai nusipelnė tokio dalyko kaip gyvūnų valstybinės klinikos!
14 Rūta
pasirašau ir daugiau tokių peticijų/akcijų!!! Palaikykim gyvūnus
15 E.
Tikiuosi, kad pagaliau ir mūsų valdžia pradės skirti dėmesį gyvūnėliams.
16 Ausra
As butinai tik uz veterinarijos klinika su nemokama med pagalba gyvunams.
17 L.Udaviciute
Kai tapsime geresni gyvunams,-busime geresni ir zmonems. As "uz"
18 I.
As uz gyvunu teises Lietuvoje kuriu dar nera bet turi buti!
19 Mingailė
Gyvūnai, kaip ir mes turime jausmus. Todėl mes turime jiems padėti.
20 Simonas
Visi esam žmonės ir visi norime jaustis gerai, būti sveikais. Na, akivaizdu, kad gyvūnai irgi turi jausmus, neaišku tik kiek skirtingus ar panašius nei mūsų.
21 Evelina
Nebūkime abejingi, gyvūnams reikia mūsų pagalbos
22 Dalia
Atsitikus nelaimei arba kokiam sveikatos sutrikimui, ypač naktimis ir savaitgaliais, kyla grėsmė netekti gyvūno. Nes veterinarų paslaugos labai brangios.
23 Renata
Visiškai pritariu, net pasiruošusi būčiau prisidėti prie šios misijos.
24 Aiste
Pasirasau del gyvunu valstybines klinikos. Gyvunas ir
25 Benas
Taip - tiek gyvūnai, tiek žmonės taip pat jaučia skausmą. Jie nežaislai, kad jei jie sugadiniti - nereiškia kad reikia išmesti (užmigdyti gyvūną), o galima tiesiog sutvarkyti (pagydyti gyvūną)
26 Zana
e turi būti bent po vieną mieste valstybinę veterinarijos kliniką su nemokama pirmąją med. pagalba nelaimės ištiktiems gyvūnams ir tolimesniu gydymui
27 M.Mikaitė
Tai būtina, kadangi valstybė turi prisidėti prie gyvūnų gerovės
28 Valdemaras
Gal musu valdzia pagaliau prareges,ko labiausiai reikia!!!
29 Rūta
Išnaikinę miestuose kates sudarome galimybes klestėti žiurkėms.
30 D.
Labai gaila, kad Lietuvoje toks besirdiskas poziuris i gyvunus.

Šauksmas dėl Gojaus girios išgelbėjimo (8)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas

Šalia Elektrėnų ošia vertinga ir mitologinė Gojaus giria. Didesnė šio girios dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir įvardijama kaip „Gojaus miškas“, kita girios dalis privatinė nuosavybė. Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, - kita kaimo dalis buvo užpilta Elektrėnų marių vandeniu. Gana simboliška, kad žaibais besisvaidančio Perkūno vardo kaimo vietoje buvo pastatyta elektrinė. Profesorius archeologas Vykintas Vaitkevičius mano, kad Perkūnkiemis ir Gojaus giria prieš šimtmečius galėjo sudaryti vientisą baltų kulto erdvę, kurioje tikėtina buvo ir šventykla, ir šventa Gojaus giria... Gojaus gira, vietinių žmonių įsitikinimu, Lietuvos kultūrai svarbių pagoniškų ritualų vieta. Ir štai, 2020 m. liepos pabaigoje paskelbta, kad „Į kultūros vertybių registrą įtrauktas Gojaus miškas, esantis šalia Elektrėnų miesto, bus kertamas. Valstybinė miškų urėdija, vykdydama ūkinę veiklą, nusprendė, kad 8,6 ha miško ploto, kuris šiandien saugo 3 kultūriškai svarbius pilkapynus, bus iškirsta.“. Tenka pastebėti, kad Valstybinė miškų urėdija jau vykdo Gojaus miške paruošiamuosius darbus to miško plynam iškirtimui. Panašu, kad miškas jau netrukus bus pradėtas kirsti nepaliekant nei vieno brandaus medžio... Valstybinių miškų urėdijos atstovai teigia, kad „Gojaus miškas – tai ūkinis objektas, kurio mediena skirta pramonei.“... Dalį Gojaus girios nuosavybės teise valdantis Algimantas mano, kad „miškininkams svarbu iškirsti brandų mišką, jį parduoti, o paveldosauga jiems esą nerūpi“. Kiekvienas pajautą gamtai ir gamtos jėgoms turintis asmuo gali įsitikinti, kad Gojaus giria tikrai ypatinga vieta, - joje vaikštant ir rymojant tarsi sustoja laikas, jame esant randasi šviesesnės mintys, atsiranda vidinė rimtis ir pusiausvyra. Tai viena iš Lietuvos jėgos vietų. Naikinant jėgos vietas, naikinama ir pati Lietuvos valstybė. Gojaus miškas gana brandus, - jame gausu šimto ir daugiau metų amžiau medžių. Taigi kieno paliepimu ir sprendimu nespręsta plynai iškirsti šventą Gojaus mišką? Tikėtina, kad tas sprendimas patvirtintas valdant žaliesiems valstiečiams, - Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Akivaizdu, kad tokiu sprendimu paminama ir gamtosauga, ir paveldosauga, ir valstybės saugumas. Todėl kviečiame visus mylinčius gamtą, Lietuvą ir apskritai žmogiškumą susitelkti dėl Gojaus girios išsaugojimo. Tai šauksmas dėl jūsų dėmesio bendromis pastangomis apginti šią Lietuvos jėgos vietą nuo sunaikinimo. Kokie galimi Gojaus girios išsaugojimo sprendimai? Vienas iš galimų sprendimų tai pakeisti Gojaus miško grupę iš IV, - ūkinis miškas, - į II grupę, - specialios paskirties, rekreacinis miškas. Taip pat Gojaus giria galėtų būti įtraukta į Elektrėnų miesto sudėtį kaip miško parkas. Išsaugokime Gojaus girią, - išgelbėkime ją nuo sunaikinimo! VšĮ „Taurus Siekis“

Švediška COVID19 pandemijos valdymo strategija (10)

M.Baliukonis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Peticija už Švedijoje taikomos COVID19 pandemijos valdymo strategijos įvedimą Lietuvoje. Švediškos COVID19 pandemijos valdymo strategijos punktai: * Karantino nebuvimas * Veido kaukė nerekomenduotina * Rekomendacijos dirbti iš namų * Rekomendacijos laikytis saugaus atstumo * Rekomendacijos mažinti nebūtinų kelionių skaičių. Remdamasi šiais punktais, Švedija šiai 2020-10-21 turi 1206 susirgimus. Švedijos populiacija 10,23 milijono. Tai yra 3 kartus daugiau nei Lietuvoje. Statistiškai atsižvelgiant į populiacijos skirtumą, susirgimų kiekis yra lygus dabartiniam susirgimų kiekiui Lietuvoje. Šaltiniai: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/apa.15582 https://covid19.who.int/region/euro/country/se Argumentai ir priežastys: 1) Emocinė visuomenės būklė. Karantinas, nuolatiniai straipsniai apie pandemiją, draudimai, gąsdinimai baudomis, susirgusių žmonių patirtis susirgus COVID19, smukdo visuomenės emocinę būklę. Šaltiniai: https://china-cee.eu/2020/05/06/lithuania-social-briefing-the-coronavirus-stirs-up-the-negative-emotions-in-the-society-under-quarantine/ https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kita-karantino-puse-naujausias-tyrimas-rodo-kardinalius-lietuviu-savijautos-pokycius.d?id=83977807 2) Nestabilumas ekonomikoje. Kiekvieną savaitę besikeičiant reikalavimas, tiek žmogui, tiek verslo subjektams sunku prognozuoti ir įvertinti finansines galimybes bei trumpalaikius lūkesčius. Švediškas modelis leistų lengviau gaivinti ir kelti ekonomiką. Šaltiniai: https://www.lb.lt/lt/naujienos/apklausa-dabar-pagrindine-rizika-lietuvos-finansu-sistemai-covid-19-pandemijos-neigiamos-pasekmes 3) Neskaidrūs viešieji pirkimai. Greitųjų testų pirkimo skandalas bei vakcinos, kurios dar nėra, užsakymo pateikimas. Šaltiniai: https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrimai/5/1217763/lrt-tyrimas-greitieji-testai-uz-6-milijonus-uz-skandalingo-pirkimo-smezuoja-skvernelio-komanda https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/vakcina-nuo-koronaviruso-kada-ji-pasieks-lietuva 4) Be pagrindo nutraukiamos planinės medicinos procedūros. Dėl COVID19 susirgimų ribojama kitomis ligomis sergančių žmonių teisės. Šaltiniai: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/veryga-daugejant-hospitalizuotu-covid-19-pacientu-bus-ribojamos-planines-paslaugos.d?id=85563435 5) Nepasvertos skolinimosi galimybės. Skolinimasis padėjo Lietuvai atsigauti po pandemijos supurtymo, tačiau skolintos sumos yra neproporcingai didelės ir 2021 metais planuojama skolintis 5,141 mlrd. eurų ir skola sieks 50% Lietuvos BVP. Valstybė neteikia jokios statistikos, kur ir kaip tiksliai šie pinigai buvo ir bus panaudoti. https://kreditai.info/straipsniai/333-jei-ne-6-milijardu-euru-paskola-lietuva-butu-bankrutavusi https://kreditai.info/straipsniai/1369-lietuvos-skola-kitais-metais-sieks-50-proc-bvp 6) Konstitucijos ir kitų įstatymų pažeidimai. Konstitucijos 53 straipsnis. Šio straipsnio pažeidimas - susijęs su 4) argumentu, piliečiui yra apribojamos galimybės susirgus gydytis. Šaltiniai: https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm Pandeminės ir epideminės situacijos įvedimas. Pagrindinis epidemijos rodiklis 100 atvejų 10 tūkst gyventojų. COVID19 nepasiekęs tokios statistinės reikšmės. Šaltiniai: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f6ffbdd1aa0311e9aab6d8dd69c6da66

Reikalavimas leisti Šeimoms išsiskyrus, likti draugais (11)

R.Zienius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas , Lietuvos Respublikos apygardos teismas

Mes čia, pasirašę žmonės, reikalaujame, kad sutuoktiniams skyrybų metu: Atsižvelgti į tai kiek tėvas, ar mama skyrė finansų vaikų išlaikymui ne skyrybų metu, bet santuokos metu, priskiriant vaikų gyvenamąją vietą, palikti galimybę vaikais rūpintis abiem tėvams, taip, kaip daugumoje vakarų Europos valstybėse. Atsižvelgti į tai, kiek laisvo laiko gali su vaikais praleisti dirbdamas tėvas, ar mama. Atsižvelgti į tai, jai vaikai mokinasi, gyvena kitame mieste, abu tėvai turi vienodas galimybes jais rūpintis, padėti jiems. Užgyventą turtą dalinti nustatant kas, kiek santuokos metu prisidėjo prie to. Šeima turi būti vertybė, šeimoje turi būti atsakomybė. Įstatymai turi būti kuriami, kad abudu sutuoktiniai išsiskyrę turėtų praradimų, bet ne taip, kad plečiamas barakudų verslas. Tik abudu tėvai gali suteikti pilnavertį vaikų ugdymą. Vaikai turi įgimtus pomėgius abiejų tėvų. Pvz: vaikams patinka žirgai, bet turi domėtis choru, nes mamai nepatinka žirgai, bet patinka menas. Vaikai turi išlikti gyvenimo tikslu, hobiu, o ne pasipelnymo šaltiniu. Kas Įstatymų daroma atvirkščiai.