Dėl būsto paskolos 15% pradinio įnašo reikalavimo.

10 PARAŠAI

Adresuota: Lietuvos Bankas
Kategorija:

Laba diena, šia peticija norėčiau atkreipti visų dėmesį į vieną logiškai nesuprantamą spragą Lietuvos Banko atsakingo skolinimo nuostatuose 9 punktą. "9. Maksimalus kredito, skirto nekilnojamajam turtui įsigyti arba statyti, dydžio ir įkeičiamo įsigyjamo arba statomo nekilnojamojo turto rinkos vertės arba kainos, atsižvelgiant į mažesnę, santykis negali būti didesnis kaip 85 proc..."
Mano giliu įsitikinimu jis sudaro dideles problemas Lietuvos jaunoms šeimoms ar asmenims, kurie nori įsitvirtinti Lietuvoje, dirbti ir auginti čia savo vaikus, o ne išvažiuoti į užsienio šalis. 15% reikalaujamas pradinis įnašas dažnu atveju yra sunkiai įmanomas barjeras imant būsto paskola, apart tų laimingųjų, kurie apeina šią nuostatą imant papildomus kreditus, skolinantis iš giminaičių. Žmogus taupantis pradinį įnašą turi kažkur gyventi visą tą laikotarpį, jis nuomojasi butą, išlaidos yra gana didelės ir pastovios, todėl ši dalis niekur nedingsta kol nėra pasiimama paskola ir įsigyjamas nuosavas turtas, tada ši nuomos dalis gali būti skirta padengti paskolos įmokai. Tačiau būtent tas 15% reikalavimas ir ilginą daug kartų laikotarpį, per kurį asmuo gali sukaupti pradinį įnašą. Todėl aš manau, jog turi būti pataisytas šitas punktas, jog labiau asmeniškai būtų galima atsižvelgti į kiekvieną konkretų atvejį ir 15% pradinio įnašo reikalavimas būtų pritaikomas jį mažinant. Kitas aspektas, laikui bėgant kyla ir NT kainos, todėl taupant tenka vytis ir NT kainas, jų kilimo laikotarpiu, kas dar labiau ilgina jaunų Lietuvos piliečių užsibrėžtą tikslą, ir dažnu atveju priverčia tiesiog emigruoti... Todėl aš esu už jaunus asmenis Lietuvoje, dirbančius ir norinčius čia įsigyti savo būstą, toliau dirbti Lietuvoje ir gyventi, o ar Tu esi už tai ?

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 V. B... Pritarčiau šiam pasiūlymui. Esu jaunas ir noriu įsigyti būstą. Šiuo metu taupausi pradiniam įnašui jau treti metai. Iš tikrųjų yra pakankamai sunku sutaupyti įnašą, kai reikia dar susimokėti ir nuomą.

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.