Siūloma lapkričio 2-ąją – Vėlines įteisinti kaip švenčių dieną

36 PARAŠAI

Adresuota: Lietuvos piliečiai
Kategorija:

Seimo narių Edvardo Žakario, Almos Monkauskaitės ir Edmundo Jonylos pranešimas: Siūloma lapkričio 2-ąją – Vėlines įteisinti kaip švenčių dieną
Seimo nariai Edvardas Žakaris, Alma Monkauskaitė ir Edmundas Jonyla registravo Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriuo siūloma lapkričio 2-ąją – Vėlines įteisinti kaip švenčių dieną.
„Lietuvoje ypač ryškias tradicijas išlaikė senoji lietuvių kalendorinė šventė – Vėlinės (lapkričio 2 d.), kuri iki šiol yra labai svarbi daugumai Lietuvos žmonių. Šios dienos pavadinimas turi gilias šaknis ir tiesiogiai siejasi su vėlių pagerbimu. Mūsų protėviai švęsdavo Vėlines (arba joms analogišką mirusiųjų pagerbimo šventę Ilges) bent porą savaičių, o ir šiais laikais žmonės Vėlinių laikotarpiu yra įpratę vykti į atkampiausias Lietuvos kapines pagerbti savo mirusių artimųjų, susitikti su giminėmis. 2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas.“ – teigia vienas iš įstatymo projekto bendraautorių Seimo narys E. Žakaris.
Lietuva šiuo metu turi 15 švenčių dienų, tačiau iš jų 3 šventės būna tik sekmadieniais (Velykų sekmadienis, Motinos ir Tėvo dienos). Su sekmadieniais ar šeštadieniais sutampančias 3 švenčių dienas taip pat turi dar 9 Europos šalys. Skaičiuojant švenčių dienų skaičių be šventinių sekmadienių ir šeštadienių, Lietuva kasmet turi tik 12 švenčių dienų.
Tiek pat kaip Lietuva švenčių dienų be šventinių sekmadienių ir šeštadienių turi 6 šalys.
Daugiau už Lietuvą švenčių be šventinių sekmadienių ir šeštadienių turi 13 šalių. Mažiau už Lietuvą švenčių be šventinių sekmadienių ir šeštadienių turi 11 šalių.
Kasmet dalis švenčių dienų sutampa su savaitgaliais – 2016 m. Lietuvoje tokiu būdu „prapuola“ 3 švenčių dienos (gegužės 1 d., gruodžio 24 ir 25 d.). Turint omenyje, kad dar 3 šventės Lietuvoje yra nuolat sutampančios su sekmadieniais, 2016 m. realus švenčių dienų skaičius Lietuvoje sudarys tik 9 dienas.

2016 m. vasario 4 d

http://www.lsdpsiauliai.lt/1301-2/

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 D.Bieleviciute ... Labai reikalinga šventė.Juk per vieną dieną neįmanoma aplankyti visų artimųjų kapus.

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.