Siūloma lapkričio 2-ąją – Vėlines įteisinti kaip švenčių dieną

36 PARAŠAI

Adresuota: Lietuvos piliečiai
Kategorija:

Seimo narių Edvardo Žakario, Almos Monkauskaitės ir Edmundo Jonylos pranešimas: Siūloma lapkričio 2-ąją – Vėlines įteisinti kaip švenčių dieną
Seimo nariai Edvardas Žakaris, Alma Monkauskaitė ir Edmundas Jonyla registravo Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriuo siūloma lapkričio 2-ąją – Vėlines įteisinti kaip švenčių dieną.
„Lietuvoje ypač ryškias tradicijas išlaikė senoji lietuvių kalendorinė šventė – Vėlinės (lapkričio 2 d.), kuri iki šiol yra labai svarbi daugumai Lietuvos žmonių. Šios dienos pavadinimas turi gilias šaknis ir tiesiogiai siejasi su vėlių pagerbimu. Mūsų protėviai švęsdavo Vėlines (arba joms analogišką mirusiųjų pagerbimo šventę Ilges) bent porą savaičių, o ir šiais laikais žmonės Vėlinių laikotarpiu yra įpratę vykti į atkampiausias Lietuvos kapines pagerbti savo mirusių artimųjų, susitikti su giminėmis. 2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas.“ – teigia vienas iš įstatymo projekto bendraautorių Seimo narys E. Žakaris.
Lietuva šiuo metu turi 15 švenčių dienų, tačiau iš jų 3 šventės būna tik sekmadieniais (Velykų sekmadienis, Motinos ir Tėvo dienos). Su sekmadieniais ar šeštadieniais sutampančias 3 švenčių dienas taip pat turi dar 9 Europos šalys. Skaičiuojant švenčių dienų skaičių be šventinių sekmadienių ir šeštadienių, Lietuva kasmet turi tik 12 švenčių dienų.
Tiek pat kaip Lietuva švenčių dienų be šventinių sekmadienių ir šeštadienių turi 6 šalys.
Daugiau už Lietuvą švenčių be šventinių sekmadienių ir šeštadienių turi 13 šalių. Mažiau už Lietuvą švenčių be šventinių sekmadienių ir šeštadienių turi 11 šalių.
Kasmet dalis švenčių dienų sutampa su savaitgaliais – 2016 m. Lietuvoje tokiu būdu „prapuola“ 3 švenčių dienos (gegužės 1 d., gruodžio 24 ir 25 d.). Turint omenyje, kad dar 3 šventės Lietuvoje yra nuolat sutampančios su sekmadieniais, 2016 m. realus švenčių dienų skaičius Lietuvoje sudarys tik 9 dienas.

2016 m. vasario 4 d

http://www.lsdpsiauliai.lt/1301-2/

# Vardas Komentaras
1 D.Bieleviciute
Labai reikalinga šventė.Juk per vieną dieną neįmanoma aplankyti visų artimųjų kapus.

Atšaukti privalomą saviizoliaciją jūreiviams po reiso (615)

Pavardenis. Adresuota: Sveikatos apsaugos ministerija

Jūreiviai, grįžę iš reiso, kur išbuvo neturėdami kontaktų virš 2 savaičių neturėtų būti verčiami saviizoliuotis grįžę namo! Jūreivių gyvenimas sustojo kovo mėnesį, nes nuo tada vienas šeimos narys visuomet turi arba dirbti arba izoliuotis nuo šeimos, nuo kitų žmonių. Daugelyje ES šalių jūreiviai iš darbdavio gauna pažymą apie darbą laive, ir jiems neprivaloma saviizoliuotis. Prašome peržiūrėti saviizoliacijos tvarką jūreiviams, grįžusiems iš reiso.

Prieš Plungės rajono ligoninės, vaikų skyriaus uždarymą. (377)

Viktorija. Adresuota: Plunges rajono savivaldybes merui Audriui Klišoniui

Plungės savivaldybė uždaro Plungės rajono ligoninės, vaikų skyrių. Plungės rajone yra daug vaikų, todėl norime turėti savo rajono ligoninėje vaikų skyrių, kad nereiktu važiuoti į kitų miestų ligonines.

Sprendimo paversti bendrabutį socialiniu būstu Bukiškio k. stabdymas (127)

Artūras. Adresuota: Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos seimas, Finansų Ministerija, LR Vyriausybė, Vyriausioji Tarnybinės Etikos komisija

Turto bankas nemokamai perduoda Bukiškio bendrabutį, unikalus Nr. 4198-5068-1012, 1N5/p, bendras plotas 2370,31 kv. m), esantį Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Bukiškio k., Mokyklos g. 6. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai. Dabar jame planuojama įrengti 38 socialinius būstus. Žmonių, kurie patiria socialines problemas, negalima segreguoti sukišant į vieną daugiabutį. Problema yra ne soc. būsto atsiradime, bet būstų koncentracijoje. Vilniuje yra ne vienas rajonas (pvz. Pilaitė), kuriame akivaizdu, kad didelė koncentracija žmonių, kurie turi tam tikrų socialinių problemų, nesprendžia problemų, netgi atvirkščiai - jas didina bei sukelia socialinę atskirtį. Tai yra pagrindinis integracijos trūkumas. Prašome, kad VRSA (Vilniaus rajono savivaldybės administracija) nedelsiant stabdytų sprendimo priėmimą ir inicijuotų viešą klausimo svarstymą. Taip pat prieš priimant sprendimus šiuo klausimu - jų detales derintų su Bukiškio bendruomene. Šis pastatas reikalingas bendruomenės veikloms, apie jo likimą nebuvo diskutuojama su bendruomene ar bent jau kaimynais. Mes jaučiamės nesaugūs, kai neturime jokios informacijos apie tai, kas vyksta aplink.

NE ORO UOSTUI LR Bendrajame Plane (119)

Vaida. Adresuota: LR Vyriausybė, LR Seimas, LR Aplinkos ministerija

Pasirašau šią peticiją ir reikalauju panaikinti Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrojo plano sprendinius, įteisinančius nacionalinio oro uosto statybas. Nacionalinis oro uostas įtrauktas į LR Bendrojo Plano sprendinius 2030 m., tačiau aviacijos ekspertai išsako rimtas abejones. Simonas Bartkus teigia, kad šiuo metu itin sudėtinga prognozuoti, kada aviacija atsigaus po krizės, o Arūnas Stankevičius aviacijos krizę apibūdina žodžiu „koma“, reiškiančiu kritinę būseną. Susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič teigia, kad naujas oro uostas kainuotų apie 1,5 milijardo, o esamieji oro uostai būtų uždaryti. Kadangi valstybės pagalba šiuo atveju yra draudžiama, o ES parama taip pat negalima, projekto finansavimo šaltiniai lieka neaiškūs. Bendrojo Plano rengėjai nėra atlikę galimybių studijų ir neturi pagrįstų argumentų, kad esami oro uostai artimiausiu metu viršys maksimalius krūvius. Šiemet esami oro uostai yra gavę 85 milijonų finansavimą plėtrai. Vilnius pajėgumai padidės dvigubai (nuo 3,5 mln iki 7,8 mln). Numatoma vieta - tarp Vilniaus ir Kauno (Kaišiadorių rajone). Mes, aktyvūs Lietuvos piliečiai, reikalaujame pašalinti nacionalinio oro uosto sprendinius iš LR Bendrojo Plano, nes toks projektas pasaulinės pandemijos akivaizdoje yra neracionalus ir žalingas Lietuvai. 2018 m. Lietuvos oro uostai samdė Nyderlandų bendrovę „InterVistas Consulting“, kuri nagrinėjo naujo oro uosto statybos galimybes bei analizavo oro uostų koncesijos modelį už didesnę nei 2 milijonai eurų sumą, tačiau studijos išvados nėra viešai paskelbtos. Taip pat nėra skelbiama, kad vieni iš „InterVistas Consulting“ partnerių turi akivaizdžių sąsajų su viena iš Lietuvos verslo lobistų organizacijų. Siūlome, nepriimti sprendinių dėl naujojo oro uosto kol: • nėra atliktos nepriklausomos ir aktualios būsimų keleivių srautų prognozės; • neatlikta nepriklausoma naujojo oro uosto naudos ir kaštų analizė; • nuo visuomenės slepiamos už viešuosius finansus užsakytos studijos; • viešai nebus išnagrinėtos esamos studijos autorių sąsajas su verslo lobistinėmis organizacijomis.