Už nuskriaustuosius

31 PARAŠAI

Kategorija:

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI
JOS EKSCELENCIJAI DALIAI GRYBAUSKAITEI
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI
PETICIJA
Mes, žemiau pasirašiusieji, laisvi Lietuvos Respublikos piliečiai, pareiškiame, jog nebeįstengiame daugiau pakelti gyvenimo sunkumų: itin aukštų maisto bei vaistų kainų ir išlaidų būstui išlaikyti, kurios nuolat didėja ir mums jau tenka rinktis – ar gyventi pusbadžiu, ar mirti nutraukus gydymą.
Lietuvoje sužlugus smulkiajam verslui, esame priversti maisto produktus pirkti stambiuosiuose prekybos centruose, važiuoti apsipirkti į Lenkiją arba gyventi pusbadžiu.
Visą gyvenimą sunkiai dirbę ir taupę, šiandien nebeturime vilties sudurti galą su galu, mūsų santaupos didžiuma atvejų jau ištirpo, dažnas nebeturime pinigų net laidotuvėms. Neskubama grąžinti be mūsų sutikimo paimtų pensijų nuoskaitų. Skurdi pensija neužtikrina orios senatvės, – apie tai kalbėti nebėra prasmės. Ne vienas, netekęs vilties, prieš laiką pasitraukė iš gyvenimo. Mus žudo alkoholis ir savižudybės.
Mes esame įsitikinę, jog valstybės valdymas gali ir turi būti efektyvesnis, Lenkijos, Latvijos ir Estijos pavyzdžiai tai įtikinamai liudija.
Mes suvokiame, jog per dvidešimt šešerius metus nesuradus efektyvių būdų gyvenimo kokybei užtikrinti, padarytas klaidas būtų sunku ištaisyti per vienerius ar dvejus metus. Tačiau mes atidavėme savo jėgas ir sveikatą ir laukti nebeturime laiko. Nors prieš mirtį norime sulaukti šiek tiek atvangos.
Mes atidžiai stebime 2016 metų Seimo rinkimų kampaniją ir balsuosime tik už tas partijas, kurių programoje įžvelgsime nuoširdų norą iš esmės pagerinti gyvenimo kokybę Lietuvoje. Mes itin priekabiai vertinsime pastangas tų partijų, kurios formavo valdančiąją koaliciją per visą nepriklausomybės laikotarpį.
Mus klausia: „Iš kur paimti pinigų?“ Atsakome: atgaivinkite smulkųjį verslą, išnaikinkite korupciją ir šėšėlinį verslą. Neklausinėkite, o imkitės darbo.
Mes nebegalime taikstytis su tuo, kad didžiosios daugumos Lietuvos pensininkų padėtis metai iš metų blogėja, su tuo, kad mūsų balso negirdi nei mūsų išrinkti atstovai, nei jų paskirta Vyriausybė, kad valdžia nekreipia dėmesio į rimtus mokslininkų pasiūlymus. Mes reiškiame savo valią ir vadovaudamiesi LR peticijų įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., kreipiamės į Lietuvos Respublikos garantą JE Lietuvos Respublikos Prezidentę ir į tautos atstovus – Lietuvos Respublikos Seimo narius ir
prašome bei reikalaujame Lietuvos Respublikos Seimą:
• nedelsiant įgyvendinti priemones gyvenimo kokybei Lietuvoje kardinaliai ir iš esmės pagerinti;
• iš esmės užkardyti šėšėlinį verslą ir korupciją;
• bendrojo vidaus produkto per valstybės fondus perskirstomą dalį padidinti iki 35 proc.;
• atstatyti buvusią senatvės pensijų skyrimo tvarką, skaičiuojant pensijas ir iš darbinio laikotarpio iki 1991 metų;
• įstatymiškai įteisinti periodinį kasmetinį pensijų dydžio indeksavimą, nustatyti pensijų apatinę ir viršutinę ribas, minimalią pensiją nustatyti ne mažiau 75 proc. minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio,
Jos Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentę:
• pritarti mūsų reikalavimams ir imtis būtinų priemonių, kad Seimas priimtų reikiamus įstatymus.
• nedelsiant panaikinti žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbėjų
ir pardavėjų pajamų ir pelno disproporcijas, pardavėjams,
parduodantiems būtinuosius maisto produktus, nustatyti fiksuotą
antakainį;

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 G.Pranauskiene
būtina atstatyti Kubiliaus reformos atimtas pensijas dirbusiems pensininkams
2 Gene
imtis priemoniu jaunu zmoniu isvykimui is Lietuvos.
3 Stanislava
pensijos vidurkį prilyginti Europos šalių vidurkiui

Šauksmas dėl Gojaus girios išgelbėjimo (8)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas

Šalia Elektrėnų ošia vertinga ir mitologinė Gojaus giria. Didesnė šio girios dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir įvardijama kaip „Gojaus miškas“, kita girios dalis privatinė nuosavybė. Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, - kita kaimo dalis buvo užpilta Elektrėnų marių vandeniu. Gana simboliška, kad žaibais besisvaidančio Perkūno vardo kaimo vietoje buvo pastatyta elektrinė. Profesorius archeologas Vykintas Vaitkevičius mano, kad Perkūnkiemis ir Gojaus giria prieš šimtmečius galėjo sudaryti vientisą baltų kulto erdvę, kurioje tikėtina buvo ir šventykla, ir šventa Gojaus giria... Gojaus gira, vietinių žmonių įsitikinimu, Lietuvos kultūrai svarbių pagoniškų ritualų vieta. Ir štai, 2020 m. liepos pabaigoje paskelbta, kad „Į kultūros vertybių registrą įtrauktas Gojaus miškas, esantis šalia Elektrėnų miesto, bus kertamas. Valstybinė miškų urėdija, vykdydama ūkinę veiklą, nusprendė, kad 8,6 ha miško ploto, kuris šiandien saugo 3 kultūriškai svarbius pilkapynus, bus iškirsta.“. Tenka pastebėti, kad Valstybinė miškų urėdija jau vykdo Gojaus miške paruošiamuosius darbus to miško plynam iškirtimui. Panašu, kad miškas jau netrukus bus pradėtas kirsti nepaliekant nei vieno brandaus medžio... Valstybinių miškų urėdijos atstovai teigia, kad „Gojaus miškas – tai ūkinis objektas, kurio mediena skirta pramonei.“... Dalį Gojaus girios nuosavybės teise valdantis Algimantas mano, kad „miškininkams svarbu iškirsti brandų mišką, jį parduoti, o paveldosauga jiems esą nerūpi“. Kiekvienas pajautą gamtai ir gamtos jėgoms turintis asmuo gali įsitikinti, kad Gojaus giria tikrai ypatinga vieta, - joje vaikštant ir rymojant tarsi sustoja laikas, jame esant randasi šviesesnės mintys, atsiranda vidinė rimtis ir pusiausvyra. Tai viena iš Lietuvos jėgos vietų. Naikinant jėgos vietas, naikinama ir pati Lietuvos valstybė. Gojaus miškas gana brandus, - jame gausu šimto ir daugiau metų amžiau medžių. Taigi kieno paliepimu ir sprendimu nespręsta plynai iškirsti šventą Gojaus mišką? Tikėtina, kad tas sprendimas patvirtintas valdant žaliesiems valstiečiams, - Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Akivaizdu, kad tokiu sprendimu paminama ir gamtosauga, ir paveldosauga, ir valstybės saugumas. Todėl kviečiame visus mylinčius gamtą, Lietuvą ir apskritai žmogiškumą susitelkti dėl Gojaus girios išsaugojimo. Tai šauksmas dėl jūsų dėmesio bendromis pastangomis apginti šią Lietuvos jėgos vietą nuo sunaikinimo. Kokie galimi Gojaus girios išsaugojimo sprendimai? Vienas iš galimų sprendimų tai pakeisti Gojaus miško grupę iš IV, - ūkinis miškas, - į II grupę, - specialios paskirties, rekreacinis miškas. Taip pat Gojaus giria galėtų būti įtraukta į Elektrėnų miesto sudėtį kaip miško parkas. Išsaugokime Gojaus girią, - išgelbėkime ją nuo sunaikinimo! VšĮ „Taurus Siekis“

Švediška COVID19 pandemijos valdymo strategija (10)

M.Baliukonis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Peticija už Švedijoje taikomos COVID19 pandemijos valdymo strategijos įvedimą Lietuvoje. Švediškos COVID19 pandemijos valdymo strategijos punktai: * Karantino nebuvimas * Veido kaukė nerekomenduotina * Rekomendacijos dirbti iš namų * Rekomendacijos laikytis saugaus atstumo * Rekomendacijos mažinti nebūtinų kelionių skaičių. Remdamasi šiais punktais, Švedija šiai 2020-10-21 turi 1206 susirgimus. Švedijos populiacija 10,23 milijono. Tai yra 3 kartus daugiau nei Lietuvoje. Statistiškai atsižvelgiant į populiacijos skirtumą, susirgimų kiekis yra lygus dabartiniam susirgimų kiekiui Lietuvoje. Šaltiniai: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/apa.15582 https://covid19.who.int/region/euro/country/se Argumentai ir priežastys: 1) Emocinė visuomenės būklė. Karantinas, nuolatiniai straipsniai apie pandemiją, draudimai, gąsdinimai baudomis, susirgusių žmonių patirtis susirgus COVID19, smukdo visuomenės emocinę būklę. Šaltiniai: https://china-cee.eu/2020/05/06/lithuania-social-briefing-the-coronavirus-stirs-up-the-negative-emotions-in-the-society-under-quarantine/ https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kita-karantino-puse-naujausias-tyrimas-rodo-kardinalius-lietuviu-savijautos-pokycius.d?id=83977807 2) Nestabilumas ekonomikoje. Kiekvieną savaitę besikeičiant reikalavimas, tiek žmogui, tiek verslo subjektams sunku prognozuoti ir įvertinti finansines galimybes bei trumpalaikius lūkesčius. Švediškas modelis leistų lengviau gaivinti ir kelti ekonomiką. Šaltiniai: https://www.lb.lt/lt/naujienos/apklausa-dabar-pagrindine-rizika-lietuvos-finansu-sistemai-covid-19-pandemijos-neigiamos-pasekmes 3) Neskaidrūs viešieji pirkimai. Greitųjų testų pirkimo skandalas bei vakcinos, kurios dar nėra, užsakymo pateikimas. Šaltiniai: https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrimai/5/1217763/lrt-tyrimas-greitieji-testai-uz-6-milijonus-uz-skandalingo-pirkimo-smezuoja-skvernelio-komanda https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/vakcina-nuo-koronaviruso-kada-ji-pasieks-lietuva 4) Be pagrindo nutraukiamos planinės medicinos procedūros. Dėl COVID19 susirgimų ribojama kitomis ligomis sergančių žmonių teisės. Šaltiniai: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/veryga-daugejant-hospitalizuotu-covid-19-pacientu-bus-ribojamos-planines-paslaugos.d?id=85563435 5) Nepasvertos skolinimosi galimybės. Skolinimasis padėjo Lietuvai atsigauti po pandemijos supurtymo, tačiau skolintos sumos yra neproporcingai didelės ir 2021 metais planuojama skolintis 5,141 mlrd. eurų ir skola sieks 50% Lietuvos BVP. Valstybė neteikia jokios statistikos, kur ir kaip tiksliai šie pinigai buvo ir bus panaudoti. https://kreditai.info/straipsniai/333-jei-ne-6-milijardu-euru-paskola-lietuva-butu-bankrutavusi https://kreditai.info/straipsniai/1369-lietuvos-skola-kitais-metais-sieks-50-proc-bvp 6) Konstitucijos ir kitų įstatymų pažeidimai. Konstitucijos 53 straipsnis. Šio straipsnio pažeidimas - susijęs su 4) argumentu, piliečiui yra apribojamos galimybės susirgus gydytis. Šaltiniai: https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm Pandeminės ir epideminės situacijos įvedimas. Pagrindinis epidemijos rodiklis 100 atvejų 10 tūkst gyventojų. COVID19 nepasiekęs tokios statistinės reikšmės. Šaltiniai: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f6ffbdd1aa0311e9aab6d8dd69c6da66

Reikalavimas leisti Šeimoms išsiskyrus, likti draugais (11)

R.Zienius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas , Lietuvos Respublikos apygardos teismas

Mes čia, pasirašę žmonės, reikalaujame, kad sutuoktiniams skyrybų metu: Atsižvelgti į tai kiek tėvas, ar mama skyrė finansų vaikų išlaikymui ne skyrybų metu, bet santuokos metu, priskiriant vaikų gyvenamąją vietą, palikti galimybę vaikais rūpintis abiem tėvams, taip, kaip daugumoje vakarų Europos valstybėse. Atsižvelgti į tai, kiek laisvo laiko gali su vaikais praleisti dirbdamas tėvas, ar mama. Atsižvelgti į tai, jai vaikai mokinasi, gyvena kitame mieste, abu tėvai turi vienodas galimybes jais rūpintis, padėti jiems. Užgyventą turtą dalinti nustatant kas, kiek santuokos metu prisidėjo prie to. Šeima turi būti vertybė, šeimoje turi būti atsakomybė. Įstatymai turi būti kuriami, kad abudu sutuoktiniai išsiskyrę turėtų praradimų, bet ne taip, kad plečiamas barakudų verslas. Tik abudu tėvai gali suteikti pilnavertį vaikų ugdymą. Vaikai turi įgimtus pomėgius abiejų tėvų. Pvz: vaikams patinka žirgai, bet turi domėtis choru, nes mamai nepatinka žirgai, bet patinka menas. Vaikai turi išlikti gyvenimo tikslu, hobiu, o ne pasipelnymo šaltiniu. Kas Įstatymų daroma atvirkščiai.