DĖL SOCIALINIO IR EMOCINIO UGDYMO LIETUVOS UGDYMO INSTITUCIJOSE


Parašų: 55


  • Autorius: Lietuvos Socialinio emocinio ugdymo asociacija
  • Adresuota: LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI DALIAI GRYBAUSKAITEI LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKEI LORETAI GRAUŽINIENEI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS MININSTRUI PIRMININKUI ALGIRDUI BUTKEVIČIUI LIETUVOS
  • Kategorija: Kita

Atsižvelgdami į pastarųjų metų problemas mokyklose, matydami kokių puikių rezultatų gali pasiekti nuosekliai dirbančios mokyklos, palaikydami LR Prezidentės D. Grybauskaitės inicijuotą kampaniją „Už saugią Lietuvą“ bei pritardami LR Seimo pirmininkės L. Graužinienės 2013 m. gruodžio 23d. Nr. XII -745 nutarimui „Dėl valstybinės švietimo 2013-2022 strategijos patvirtinimo” (19.2 punktas) ir Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 17 d. Nr. XII-2260 nutarimui „Dėl mokinių teisės į saugią aplinką ugdymo įstaigose”, kuriuo mokykloms yra rekomenduojama įgyvendinti bent vieną ilgalaikę socialinių ir emocinių įgūdžių programą, parengėme šią konferencijos rezoliuciją.
Nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimas mokyklose – procesas, kuris sparčiai plinta daugelio šalių mokyklose ir yra vertinamas kaip švietimo pagrindas. Socialinis ir emocinis ugdymas nėra tik programa ar kokia nors varnelė, padėta darbų sąraše. Tai ilgalaikis procesas, per kurį tiek suaugusieji, tiek nepilnamečiai įgyja žinių ir efektyviai jas taiko. Tokiu būdu formuojamos nuostatos ir įgūdžiai, reikalingi suprasti ir valdyti emocijas, numatyti tikslus ir juos pasiekti, jausti ir parodyti empatiją kitiems. Taip pat šie gebėjimai reikalingi kurti ir palaikyti pozityvius santykius, priimti atsakingus sprendimus. Kitaip tariant, nuoseklus socialinis ir emocinis ugdymas stiprina visos žmonijos potencialą.
Mokymasis yra ne tik kognityvinė, bet ir socialinė-emocinė veikla – jauniems žmonėms sunku mokytis tol, kol jie nesirūpina, dėl ko mokosi, ko mokosi ir su kuo mokosi. Kad mokymosi procesas būtų rezultatyvus ir sėkmingas, reikalingos socialinės ir emocinės kompetencijos: savimonės ugdymasis, savęs valdymas, socialinis sąmoningumas, santykių palaikymo įgūdžiai ir atsakingų sprendimų priėmimas. Mūsų šalies mokyklų pedagogai, kurie įsijungė į nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimą, priklauso visame pasaulyje gausėjančiai pedagogų bendruomenei, pripažįstančiai, kad socialinis ir emocinis ugdymas yra universalus aukštos kokybės švietimo pagrindas. Kadangi socialinis ir emocinis ugdymas ne tik stiprina akademinį mokymąsi ir teigiamą mokinių raidą, bet ir mažina neigiamą elgesį bei emocinį skausmą, todėl visi visų amžiaus grupių (klasių) ir visų ugdymo institucijų (mokyklų) vaikai (mokiniai) turi turėti galimybę gauti naudos iš šio ugdymo.
Socialinis ir emocinis ugdymas atskirais fragmentais Lietuvoje plėtojamas jau nuo 2000 metų, o nuo 2011 metų kai kurios mokyklos socialinį ir emocinį ugdymą pradėjo įgyvendinti sistemingai. Šios ugdymo institucijos akcentuoja, kad socialinio ir emocinio ugdymo programų diegimas bei nuoseklus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimas inicijuoja pozityvius pokyčius Lietuvos mokyklose: mezgasi glaudesni ryšiai tarp bendruomenės narių, keičiasi mikroklimatas (gerėja santykiai, daugėja teigiamų emocijų, draugiškesnė darosi aplinka, kurioje laisvėja asmenybė). Mokyklų bendruomenių dėka sutelktai ir nuosekliai plėtojant socialinį ir emocinį ugdymą, sėkmingai sprendžiamos patyčių, smurto, mokyklos nelankymo problemos, o pastarieji metai parodė, kad nuoseklus socialinis ir emocinis ugdymas reikšmingai prisideda gerinant mokinių akademinius pasiekimus.
Nuosekliai plėtojantys socialinį ir emocinį ugdymą mokytojai ir mokyklų vadovai pažymi, kad tai nauja patirtis, kuriai reikia padrąsinimo ir palaikymo. Mokytojai teigia, kad dirbti yra įdomu, o taikomi nauji mokymo metodai padeda siekti geresnės savivertės ir kelti mokinių motyvaciją. Be to, pavyksta atsakomybę sieti su laisve. Mokytojai, dalyvavę socialinio ir emocinio ugdymo mokymuose, pažymi asmeninę tobulėjimo naudą: auga pasitikėjimas savimi, kyla savivertė, gerėja tarpusavio santykiai su mokiniais ir kolegomis.
Nors Švietimo ir mokslo ministerija remia aukščiau minėtų prevencinių programų diegimą, tačiau sistemingam darbui skiriamas nepakankamas dėmesys ir palaikymas. Diegti mokykloje vieną ar kitą prevencinę programą, išeiti mokymus ir gauti metodinę medžiagą – tai dar nėra sistemingas ir nuoseklus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimas, kuris suteikia galimybę siekti akivaizdžių rezultatų.
Todėl mes, 2016 m. gegužės 13 d. konferencijos „Socialinio ir emocinio ugdymo svarba visuminiam vaiko ugdymui mokykloje” dalyviai ir kiti žemiau pasirašiusieji, pripažįstame, kad:
1. Socialinės ir emocinės kompetencijos yra jaunų žmonių sėkmės pamatas ne tik mokykloje, bet ir tolimesnėje veikloje, siekiant būti produktyviais darbuotojais bei aktyviais piliečiais.
2. Socialinis ir emocinis ugdymas skatina motyvaciją mokytis, didina atsakomybės jausmą ir įsipareigojimus mokyklai, gerina lankomumą. Mokiniai daugiau laiko skiria pamokų ruošai, gerėja jų mokymosi apskritai, taip pat pasiekimų patikrų ir egzaminų rezultatai, sėkmingiau įveikiamos pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos.
3. Socialinis ir emocinis ugdymas mažina mokinių probleminį elgesį: patyčias, smurtinius nusikaltimus, alkoholinių gėrimų, tabako ir psichotropinių medžiagų vartojimą, gerina mokinių sveikatą. Pozityvūs pokyčiai yra būdingi mokiniams, kurie dalyvauja socialinio ir emocinio ugdymo veiklose.
4. Socialiniai ir emociniai įgūdžiai turi būti lavinami nuosekliai per tam skirtas pamokas bei kitus užsiėmimus įvairių tipų bendrojo ugdymo mokyklose, siekiančiose visuminio mokinių ugdymo. Socialinis emocinis ugdymas turi būti prieinamas visiems vaikams, neatsižvelgiant į jų specifinius gabumus ar negalias.
5. Mokiniams bendrojo lavinimo institucijose turi būti ne tik suteikiamos žinios, bet ir lavinami gebėjimai konstruktyviai veikti ištikus nesėkmei, produktyviai dirbti su kitais, bendrauti ir bendradarbiauti sprendžiant problemas, planuoti savo profesinę karjerą.

Kreipiamės į Jus,
Jūsų Ekscelencija, Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite,
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininke Loreta Graužiniene,
prašome atkreipti dėmesį, kad socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas yra svarbus visuose vaiko amžiaus tarpsniuose ir švietimo sistema turi vadovautis ne diskriminacijos principu ir visiems vaikams iki 18 metų sudaryti galimybes ugdytis gyvenimui svarbius įgūdžius.
Prašome paraginti švietimo politikus įtvirtinti socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo svarbą LR Švietimo įstatyme.
Prašome neleisti mažinti biudžeto saugios mokyklos kūrimo sąskaita, nes socialinio ir emocinio ugdymo programos yra tiesiogiai susijusios su saugios mokymosi ir darbo aplinkos kūrimu. Dabartiniu laikotarpiu ES lėšos socialinio ir emocinio ugdymo programoms įgyvendinti yra skiriamos kaip lėšos įgyvendinti patyčių prevenciją, kuriai numatytas finansavimas yra sumažintas tris kartus.
Lietuvos Respublikos Ministre pirmininke Algirdai Butkevičiau,
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministre Jurai Požėla,
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene,
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene,
prašome inicijuoti ir palaikyti tarpžinybinį institucijų, ypač sveikatos ir švietimo, bendradarbiavimą siekiant plėtoti socialinį ir emocinį ugdymą, nes ši ugdymo kryptis yra susijusi ne tik su švietimu, bet ir su sveikatos saugojimu, ekonominiu augimu ir socialine gerove.
Kadangi socialinio ir emocinio ugdymo programos stiprina psichinę sveikatą, mažina įsitraukimą į narkotinių medžiagų vartojimą, skatina rečiau mąstyti apie savižudybę, tarnauja mažinant nusikalstamumą ir globalias problemas (skurdas, emigracija, nedarbas, diskriminacija ir kt..) – vaikai tiesiog jaučiasi laimingesni – prašome inicijuoti tarpinstitucinį socialinio ir emocinio ugdymo programų palaikymą.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene,
prašome sudaryti darbo grupę Socialinio ir emocinio ugdymo koncepcijai kurti.
Prevencinių programų pavadinimą būtina pervadinti į socialinio ir emocinio ugdymo programas, akcentuojant ne kovą su pasekmėmis, o proaktyvų vertybinį ugdymą.
Nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo pamokos nėra trumpalaikės programos, joms būtinas nuolatinis palaikymas ir tęstinumas. Todėl Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje numatyti, jog, skiriant didesnį finansavimą, lėšų būtų skirta ir socialinio - emocinio ugdymo programoms vykdyti.
Į mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto atestacijos nuostatų veiklos vertinimo kriterijus įraukti mokytojo ir pagalbos mokiniui specialistų asmeninių socialinių ir emocinių kompetencijų vertinimą.
Parengti rekomendacijas vadovo, mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto priėmimo į darbą gaires, kuriomis remiantis būtų vertinamos ne tik profesinės kompetencijos, bet ir asmeninės socialinės ir emocinės kompetencijos.
Plėtoti mokyklos personalo asmeninių socialinių ir emocinių ugdymo gebėjimų, kvalifikacijos tobulinimo sistemą bei sudaryti sąlygas mokyklų bendruomenėms tobulinti socialines ir emocines kompetencijas.

Pedagogus rengiančių Lietuvos aukštųjų mokyklų rektoriai,
prašome inicijuoti ir įtraukti į pedagogų rengimo programą socialinio ir emocinio ugdymo kursą.
Didaktikos kursus išplėsti ir papildyti socialinio ie emocinio ugdymo didaktikos kompetencijomis. Net ir siauro dalyko mokytojui nepakanka vien dalyko didaktikos.
Per aukštųjų mokyklų studentų atliekamus tyrimus prisidėti prie socialinio ir emocinio ugdymo programų poveikio vertinimo.

Pedagogų kvlifikacijos tobulinimo institucijų vadovai,
prašome užtikrinti akredituotų programų, plėtojančių asmenines socialines ir emocines pedagogų kompetencijas bei socialinio ir emocinio ugdymo kompetencijas, pasiūlą pedagogams, ugdymo įstaigų vadovams ir kitiems mokyklos bendruomenės nariams.
Socialinio ir emocinio ugdymo kompetencijų plėtotės pasiūloje neapsiriboti trumpalaikiais kursais, o labiau orientuotis į tęstines metodologiškai pagrįstas programas ir tolimesnį ugdymo institucijų metodinį palaikymą socialinio ir emocinio ugdymo įgyvendinimo procese.

Miestų ir rajonų savivaldybių merai, politikai, bendruomenių, švietimo įstaigų vadovai, sveikatos, vaiko teisių priežiūros specialistai,
prašome pasirašyti memorandumus, kuriuose būtų:
įtvirtintas dėmesys nuosekliam socialiniam ir emociniam ugdymui.
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, susijusiam su socialinio ir emocinio ugdymo programų ir mokymo metodų naudojimu, sudaromos prioritetinės sąlygos.
Į socialinio ir emocinio ugdymo veiklas įtraukiami ne tik mokyklos, bet ir vietos bendruomenės nariai ir kt.
Siekiant mokinių sėkmės mokykloje ir gyvenime, sudarytos galimybės mokiniams tenkinti socialinio ir emocinio ugdymosi poreikius ir skiriama ne mažiau kaip 1 savaitinė valanda nuoseklioms socialinio ir emocinio ugdymo pamokoms. Ugdymo programos bendruosiuose planuose 5-10(12) klasėse numatyti 1 savaitinę valandą kaip privalomą dalyką, į kurį būtų integruojamos gretimos žmogaus saugos dalyko temos (likusias žmogaus saugos temas integruoti į gamtamokslinio ugdymo dalykus).
1-4 klasėse 1 savaitinė pamoka skiriama iš mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skiriamų valandų.
Lietuvos politinių partijų vadovai,
prašome savo partijų programose įtvirtinti pozityvų požiūrį į vaiko ugdymą, akcentuojant socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo svarbą, o ne kovą su blogybėmis.
Esamų ir būsimų Lietuvos Respublikos Seimo narių prašome prisidėti prie Švietimo įstatymo pataisų, kuriose būtų įtvirtintas socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas ugdymo institucijose, inicijavimo ir palaikymo.

Parašai: