Neleiskime sunaikinti Vingio parke šeimos pramogų centro ,,Lakštingala"

62 PARAŠAI

Kategorija:


Vilniaus Aukštaičių sambūris 2016-aisiais, birželio 17 d. kaip ir kasmet, ketino organizuoti didžiąją Aukštaičių gegužinę, kuri jau devyneri metai tradiciškai vykdavo Vingio parke esančioje kavinėje "Lakštingala" (K.Čiurlionio g. 102). Ši kavinė priklauso UAB "Disona", kurios šeimininkas yra Romas Katinas.

2016 metų gegužės mėnesį, sambūrio atstovai atvykę į kavinę "Lakštingala" rado ją uždarytą. Šeimininkas Romas Katinas su liūdesiu informavo, kad prieš jo verslą jau kelinti metai vykdomas agresyvus puolimas, kurio paskutinis smūgis buvo Vilniaus apygardos teismo sprendimas atbuline data priskaičiuoti savivaldybės įmonės "Vilniaus parkai" naudai neadekvačiai didelę sumą už šalia kavinės esančių viešų pasivaikščiojimo takų ir atvirų Vingio parko lankytojų automobilių parkavimo aikštelių priverstinę "nuomą" jo kavinei. Tai reiškia tiesioginį privataus verslo bankrotą, todėl Romas Katinas su širdies skausmu prisipažino buvęs priverstas nutraukti dar prieš 20 metų buvusios sovietinės kavinės griuvėsių vietoje savo rankomis įkurtą ir sėkmingai atstatytą verslą.

Aukštaičių gegužinė yra tradicinis Vilniuje gyvenančių Aukštaitijos lietuvių kultūrinis renginys, į kurį suplūsta daug garbingo amžiaus vilniečių, kilusių iš Anykščių, Biržų, Utenos, Ukmergės, Ignalinos, Zarasų, Rokiškio, Kupiškio, Švenčionių, Pasvalio, Molėtų, Panevėžio ir kitų miestų. Lietuvos Respublikos Seimas pagal Europos Sąjungos kultūros direktyvą 2013 metus buvo paskelbęs Tarmių metais, o 2015 metus - Etnografinių regionų metais, kurių tikslas buvo regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas ir puoselėjimas. Uab "Disona" buvo viena iš šių etnokultūrinių renginių iniciatorių nuo 2008 metų. Suvokdamas etnokultūrinio paveldo svarbą Romas Katinas aštuonerius metus iš eilės teikdavo ženklią materialinę paramą: organizuodavo šventę, parūpindavo vaišes, suteikdavo patalpas gegužinės svečiams. Taip pat parūpindavo patalpas aukštaičių sambūrių Tarybų organizaciniams posėdžiams, kavinės "Lakštingala" administracinėse patalpose iki šiol yra saugomi tradiciniai Aukštaitijos regionų indai, daugumos mūsų sambūrių regalijos, vardinės vėliavos, iškabos, dokumentų bylos bei archyvai.

2009 m. spalio 1 d. laikraštyje "Mokslo Lietuva" profesorius V.Rimša taip aprašė R.Katino labdarystę: "Pasistengė dėl kraštiečių ir Aukštaičių gegužinės rėmėjai. Už skanų alutį geru žodžiu visi minėjo svėdasiškį verslininką Algimantą Čaplinską, o už puikią vietą, tvarką ir skanius užkandžius gerą žodį tarė kavinės "Lakštingala" šeimininkui, „prisiekusiam“ anykštėnui ir aukštaičiui Romui Katinui."

Susiformavusi tradicija rinktis būtent Vingio parko kavinėje tapo itin svarbi šimtams garbingo amžiaus vilniečių, kurie priprato prie šios patogios vietos, pramynė į ją kelią. Pokyčiai jų gyvenime būtų per sunkus iššūkis. Verslininkas Romas Katinas jų patogumui pastatė stoginę nuo lietaus ir vėjo, įrengė patogius stalus ir suolus, sumūrijo židinį. Ši visa infrastruktūra senjorams ir visiems svečiams garantuodavo fiziškai patogų ir dvasiškai prasmingą renginį, kuris per daugelį metų išsirutuliojo į tradiciją, telkdavo bendruomenę, puoselėdavo papročius.

Manome, kad patenkinus nepagrįstą Uab "Vilniaus parkai" ieškinį nukentėtų vilniečių visuomeninis interesas, nes be Romo Katino indėlio ir jo verslo paramos aukštaičių gegužinių gyvavimui iškiltų grėsmė, kadangi sambūriai veikia visuomeniniais pagrindais ir nedisponuoja didelėmis nuosavomis lėšomis.

Romą Katiną pažįstame kaip iniciatyvų, labdaringą, aukštos reputacijos verslininką ir kultūrai suprantingą jautrios sielos žmogų. Jo nuopelnai tapo pripažinti gausiais padėkos raštais ir pagyrimo diplomais, nuo tokių organizacijų, kaip Pasaulio lietuvių dainų šventė, Vilniaus m. Vyriausiasis policijos komisariatas (viršininkas E. Kaliačius), Vilniaus miesto Savivaldybės meras A.Zuokas, Vilniaus Universiteto Botanikos sodas, visuomeninė organizacija “Tėvai prieš narkotikus”, Balsių bendruomenė ir Verkių seniūnija bei daugelis kitų. (Šių dokumentų skaitmeninės kopijos viešai prieinamos www.lakstingala.lt)

Gerbiamas Mere R.Šimašiau, Jūsų deklaracijos apie bekompromisinį skaidrumą tvarkant vilniečių reikalus daro mums įspūdį. Kita vertus, būtų nemalonu, jei visuomenėje pasklistų
nuomonė, kad Jums pavaldi įmonė "Vilniaus parkai" tapo korumpuotos grupuotės manipuliavimo įrankiu užvaldyti ir perimti kavinę "Lakštingala".

P r a š o m e Jūsų paramos sudarant ponui Romui Katinui ir uab "Disona" sąlygas toliau vykdyti sąžiningą verslą ir tęsti labdaringą veiklą.

Pagarbiai,


Vilniaus anykštėnų sambūris
Sambūrio vardu pirmininkas:

Vilniaus rokiškėnų sambūris
Sambūrio vardu pirmininkas:

Vilniaus uteniškių sambūris
Sambūrio vardu pirmininkas:

Vilniaus kupiškėnų sambūris
Sambūrio vardu pirmininkas:

Vilniaus biržiečių sambūris
Sambūrio vardu pirmininkas:

Vilniaus pasvaliečių sambūris
Sambūrio vardu pirmininkas:

Vilniaus panevėžiečių sambūris
Sambūrio vardu pirmininkas:

Vilniaus švenčioniškių sambūris
Sambūrio vardu pirmininkas:

Vilniaus Zarasų sambūris
Sambūrio vardu pirmininkas:

Vilniaus Molėtų sambūris

Vilniaus ukmergiškių sambūris
Sambūrio vardu pirmininkas:



Pasirašyti peticiją

Atiduokite Monroe ir Tali GRAŽINAI ? (1666)

Gražina. Adresuota: Aplinkos Apsaugos Departamento prie Aplinkos Ministerijos Klaipėdos valdyba

Katėms Monroe ir Talismanui reikalinga globa ir priežiūra, kuria gali pasirūpinti tik šeimininkė. Monroe reikalingas gydymas ir vaistai. Spec. Maistas. Visi dokumentai laikymui ir gyvenamosios sąlygos bus suteiktos 100% tad , prašau atsižvelgti į prašymus, ( parašus) juos sugrąžint, Gražinai Asipauskaitei. Neleiskite jas parduoti, tiems kas jas ruošiasi atimti! ....

PETICIJA – PRIEŠ LYČIAI NEUTRALIOS PARTNERYSTĖS ĮTEISINIMĄ (213)

Laisvos. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui

Peticija PRIEŠ LYČIAI NEUTRALIOS PARTNERYSTĖS ĮTEISINIMĄ Už demokratiją, už vyro ir moters šeimą, už vaiko teisę augti su tėčiu ir mama Mes, žemiau pasirašiusieji, nesutinkame, kad referendumu neatsiklausus Lietuvos visuomenės būtų įteisinta lyčiai neutrali partnerystė ir taip pakeista šeimos samprata. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas nėra sprendimas dėl eilinio įstatymo. Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas iš esmės keistų šį pagrindą, nes į teisinę šeimos sampratą įtrauktų tos pačios lyties poras. Šeimai skirtame Konstitucijos 38 straipsnyje minima tik santuoka, tėvystė, motinystė ir vaikystė, o kitokių šeimos pagrindų nėra paminėta. Todėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas Seimo priimtu įstatymu reikštų Konstitucijoje įtvirtintos tautos valios paneigimą, sukuriant naujus teisinius šeimos atsiradimo pagrindus. Nors šiandien daug kur skleidžiamas požiūris į šeimą kaip tik emociniais ryšiais grįstą bet kokios lyties žmonių sugyvenimą, Lietuvoje tokį požiūrį palaiko maža dalis visuomenės. Įteisindamas palaikymo visuomenėje neturintį ir Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą – partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų – Seimas grubiai viršytų savo galias ir tautos suteiktą mandatą. Lietuvos Konstitucijos autoriai ir Konstituciją priėmusi tauta suprato, kad yra dvi lytys, jos papildo viena kitą, o vienintelis šeimos modelis yra vieno vyro ir vienos moters sąjunga bei jų vaikai (vieniši tėvai su vaikais patenka į šią šeimos sampratą). Iš vyro ir moters sąjungos, tėvystės ir motinystės kylanti šeima objektyviai skiriasi nuo kitų bendro gyvenimo formų todėl, kad ji užtikrina visuomenės atsinaujinimą ir tęstinumą. Taigi ji tenkina ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą. Visos kitos bendro gyvenimo formos yra skirtos privačių asmenų interesų tenkinimui ir negali pretenduoti į vyro ir moters sąjungai lygiavertį šeimos statusą. Vyro ir moters šeima sukuria natūralias prielaidas vaikams gimti ir augti jiems palankiausioje aplinkoje – kartu su savo tėvais. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas ignoruotų prigimtinį vaiko interesą turėti tėtį ir mamą, nes deklaruotų, kad net šeimos kūrimo etape tai nėra siekiamybė. Toks teisinis reguliavimas valstybės prioritetą suteiktų ne vaikų, bet suaugusiųjų interesams. Valstybė, atsisakydama įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, nepažeistų jokių tarptautinių dokumentų ar žmogaus teisių, nes tokių universalių žmogaus teisių nėra. Kiekviena valstybė yra laisva apibrėžti šeimą pagal savo visuomenės nuostatas. Tai pripažino ir LR Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutarime: „Konvencijoje nenustatyta bendra pareiga valstybėms dalyvėms vidaus teisėje užtikrinti tos pačios lyties asmenims galimybę sudaryti santuoką ar leisti partnerystę; šioje srityje valstybės naudojasi savo vertinimo laisve“. Teisingumo principas reikalauja vienodas situacijas traktuoti vienodai, o skirtingas – skirtingai. Todėl tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas galima spręsti įteisinant ne partnerystę, kuri kurtų šeimos santykius, bet susitarimą dėl bendro gyvenimo, kuris neimplikuotų šeimos teisinių santykių ir todėl nesudarytų pagalbinio apvaisinimo ar įsivaikinimo prielaidų tos pačios lyties poroms. Sprendimui neįteisinti lyčiai neutralios partnerystės įpareigoja pagarba objektyviai žmogaus prigimčiai, visų Lietuvoje gyvenančių tautų tradicijoms, didžiosios dalies piliečių moralinėms nuostatoms, o per tai ir pamatiniam demokratijos principui – piliečių valios atstovavimui. Todėl prašome Lietuvos Respublikos Prezidento ir Seimo narių: – balsuoti prieš bet kokius partnerystės įteisinimo projektus, o priimtus vetuoti; – tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas spręsti, priimant vadinamąjį Susitarimo dėl bendro gyvenimo projektą, kuris bendro gyvenimo santykius reguliuotų per jungtinės veiklos, o ne per šeimos institutą; – Lietuvos žmonių valią atvirai ir sąžiningai pasitikrinti surengiant referendumą dėl šeimos sampratos apibrėžimo tiesiogiai Konstitucijoje. ***PASTABA*** Tai peticija, kuri yra paskelbta Laisvos visuomenės instituto puslapyje. Prašome pasirašyti tik tuos, kurie dar to nepadarėte. Jei to paties asmens parašai dubliuosis, bus skaičiuojamas tik vienas.

NE Druskininkų miesto mokyklų tinklo pertvarkai ! (283)

Diana. Adresuota: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

Kategoriškai NESUTINKAME su Druskininkų mieste planuojama "Saulės" pagrindinės bei "Atgimimo" mokyklų tinklo pertvarkymo reforma, nes tai pažeidžia mūsų pasirinkimo teisę į švietimo įstaigos pasirinkimą pagal gyvenamąją vietą, vaikų saugų savarankiškumą, į jau sukurtą ilgametę saugią aplinką mūsų mokyklose, į pedagogų darbo vietų išsaugojimą, bei daug kitų argumentų faktišką konstatavimą. Pradinėje mokykloje negali būti daugiau nei 400 mokinių. Įvykdžius reformą, pradinė mokykla turėtų apie 700 mokinių. O tai jau blogai. Esame patenkinti ugdymo procesu savo mokyklose ir nenorime, kad būtų suardytos dviejų mokyklų bendruomenės. Nuoroda apie siūlomą reformą : http://www.manodruskininkai.lt/svietimas/pradedamas-rengti-druskininku-savivaldybes-bendrojo-ugdymo-mokyklu-tinklo-pertvarkos-2021-2025-metu-planas/ P.S. AGRESYVŪS IR ĮŽEIDŽIANTYS KOMENTARAI NETOLERUOJAMI ! PRAŠOM GERBTI VIENI KITUS !

Peticija dėl rengiamų Sporto įstatymo pataisų (55)

Jurga. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ŠMSM, Aušrinei Armonaitei, Ingridai Šimonytei, LR Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkui V. Aleknai

Mes, sveikatingumo sektoriaus instruktoriai ir asmeniniai treneriai, reiškiame susirūpinimą dėl šiuo metu rengiamų Sporto įstatymo pataisų. Mes nebuvome kviečiami į šio, mums gyvybiškai svarbaus, dokumento aptarimą, nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę bei teikti pasiūlymus. Šiuo dokumentu mes naudojamės peticijos galimybe išreikšti demokratinę valią bei pateikti savo lūkesčius, reikalavimus. Tobulinamo Sporto įstatymo pataisose reikalaujame: 1. Įteisinti 2019 m. rugpjūčio 26 d. kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus įsakymu Nr. VI-154 patvirtintą „Turizmo, sporto, renginių ir poilsio paslaugų sektoriaus profesinis standartas“ (toliau – Standartas) apibrėžiantis visus sporto sektoriaus kvalifikacinius lygmenis profesinį standartą. 2. Įteisinti galimybę sveikatingumo sektoriuje dirbantiems asmenims rinktis profesinių kompetencijų įgijimo būdą (profesinių mokymų arba studijų būdu). 3. Be išlygų pripažinti kitose ES šalyse įgytas profesines kompetencijas, įgytas įvairių profesinių EKS lygių akredituotose mokyklose, ir suteikti galimybę dirbti Lietuvos sveikatingumo sektoriuje. 4. Šiuo metu dirbantiems sektoriuje pagal KKSD leidimus asmenims suteikti profesinį IV lygmenį, kuris ir po leidimų galiojimo (2024 m. rugsėjo 1 d.) leistų toliau dirbti sektoriuje, įsipareigojant kelti kvalifikaciją (pagal dabartinį Švietimo ministro aprašą – išklausant 96 akademines valandas per 5 metus (seminarai, paskaitos, kvalifikacijos kėlimo kursai)).