Dėl bazinių pajamų Lietuvoje

Gerbiami skaitytojai, Lietuvos Respublikos seimo nariai, Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo signatarai, Lietuvos Respublikos ministre pirmininke, Lietuvos Respublikos prezidente, mieli ponios ir ponai, Lietuvos žmonės,

Lietuva - tai kraštas, kur kiekvienas mūsų yra laisvas, kiekvienas mūsų yra šeimininkas. Bet dėve dėve, kas darosi mūsų Lietuvos žiamelėje - žmonės aria, dirba, kenčia. O ką už tai gauna atgalios? Nieko...

Lietuva jau pakankamai sekė kapitalistiniu amerikososų modeliu ir engė savo paties didžiausę turtą - savo žmones...

Protingi žmonės šneka, kad Lietuvai reikia sekti ne žydmasonių pavyzdžiu, kuris paremtas kitų, tame tarpe ir savų, tačiau ir kitų, įskaitant tautų bei šalių, žemynų ir ištisų istorijos vingių, bet svarbiausia - savų, žmonių išnaudojimų, o - šveicarų. Šveicarija - tai šalis, kur gyvianimas yra kitoks, kur žmonės gyvena orei ir laikosi neutraliteto principo. Jų niekas nepuola, jiem nereigia nuo nieko gintis - galima - gyvianti...

Tad mes siūlome įvesti bazinę algą Lietuvoje, taip kaip Šveicarijoje - 2300 eurų. Kiekvienam. Taip. Kiekvienam. Užteks kankintis, užteks būti išnaudojamiems. Užteks dirbti. Už nieką...

Šiuos pinigus LAISVAI galima rasti iš visų tų, kurie iššvaistomi tokėms nereigalingams dalykams kaip tankai, švietimo, sveikatos ir visokios kitokios nereikalingos reformos. Mėlieji - tai pinigų švaistymas. Kiek pinigų būtų sutaupoma, jei žmonėms nereikėtų vargti dėl tų papildomų 9 litų? Kiek būtų sutaupoma iš šešėlio? Visiems užtektų ir dar kitiems užtektų, tame tarpe, svarbiausia, ir saviems, bet svarbiausia - visiems užtektų, tame tarpe ir kitiems, bet, svarbiausia, ir saviems. Visiems...

Jau seniai žinoma, kad pasaulis yra pajėgus išsilaikyti automatizuotų mašijų pagalba. Ar tikrai reikia žmonės vargti dėl tų kelių eurų vien tik tam, kad beširdžei prekybos centrei vėliau viską iš mūsų (o svarbiausia, iš JŪSŲ) atimtų tiesiog atspausdiję naują etiketė ir pakėlę kainas?? Mes sakome - nereikia. Mes sakome - užteks. Mes sakome - kiekvienam po bazinę algą, už dorų bei orą gyvenimą. Ekonomikai linksi galva. Užteks visiems. Mūsų planas yra paremtas šviesiausiais mūsų žiamelės protais, diskusijų ir debatų klubų nariais, pagalba...

Tad pasirašikime šią peticiję ir pradėkime gyventi orei, pradėkime gyventi - kaip Šveicarijoje. Už Lietuva - kaip Šveicariją.


Pagarbiai Jūsų,
Ovidijus K. LR 2015 šauktinis - Lietuvos žemės, o ne seimo, tarnas.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Rasa M... Pasirašau už protingą bazinių pajamų lygį, kuris pakeistų ir soc. pašalpas, ir NPD, ir PNPD, ir bazinę pensiją, sumažinant popierizmą. Šiuo metu tas protingas lygis yra 100 eurų

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.