Už mažesnes pirmokų klases Molėtų pradinėje mokykloje!

Už mažesnes pirmokų klases Molėtų pradinėje mokykloje!

Prašome 2016–2017 mokslo metams įsteigti dar vieną (penktą) pirmąją klasę.
Pagal 1992 m. birželio 10 d. Nr. 451 Lietuvos respublikos vyriausybės patvirtintus ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO IR LIKVIDAVIMO NUOSTATUS maksimalus mokinių skaičius bendrojo lavinimo mokyklos klasėje yra 24. Šiais metais pirmos klasės Molėtų pradinėje mokykloje suburtos pažeidžiant šį nutarimą tad mes turime teisę reikalauti to, kas teisėtai priklauso mūsų vaikiams – teisė mokytis ne perpildytose klasėse!
Pagal Lietuvos higienos normų 29 punktą kiekvienam mokiniui mokymo klasėje turi būti numatyta ne mažesnė kaip 1,7 kv. m mokymosi vieta. Ar Molėtų pradinės mokyklos klasėse tikrai užtenka ploto 25 mokiniams ?
Mes negalime lygintis su kitų valstybių reglamentuotais maksimaliais mokinių skaičiais klasėse, kadangi pati švietimo sistema stipriai skiriasi. Kaip bendruomenė privalome dėti pastangas, kad mūsų vaikai šiame mažame miestelyje, neturėdami galimybės rinktis pradinio ugdymo įstaigos gautų viską, ką gali geriausia. Ir kad tikrai Molėtai taptų panašūs į vietą, kurioje gera gyventi.
Šį rudenį Molėtų pradinę mokyklą pradės lankyti 4 pirmos klasės, kuriuose bus po 25 vaikus! Gyvendami tokiame mažame miestelyje, mes neturime galimybės rinktis mokyklos ir apskritai šiuo klausimu mažai galime ką keisti... Užuot ėmęsi iniciatyvos, esame linkę susitaikyti ir tyliai pakentėti. Tačiau mes kalbame apie savo vaikų ateitį ir MŪSŲ VAIKAI TURI TEISĘ Į KOKYBIŠKĄ PRADINĮ UGDYMĄ. Juk tai yra jų viso tolesnio mokymosi sėkmės (arba nesėkmės) pagrindas, jų žinių pagrindas, požiūrio į mokslą pagrindas. Žmogiškai ir paprastai siūlau pamąstyti apie kokybę, kuomet mokytojai tenka dirbti su 25 mokinukais, 25 pirmokais. Fiziškai neįmanoma nei sukurti ryšio su vaiku (kuris pripažinkime, europietiškoje visuomenėje yra būtinas), nei prieiti prie kiekvieno, kokybiškai padėti kiekvienam, nei atsakyti į visus kylančius klausimus. Nekalbant apie pačios mokytojos fizinį ir psichologinį nuovargį dirbant su tokio dydžio klase, nuo ko tikrai kenčia pačio ugdymo kokybė. Rezultate, tokiomis sąlygomis, bus reikalinga nuolatinė ir labai budri tėvų kontrolė mokymosi procese. Tad kokybiškas nemokomas švietimas vis labiau lieka tik utopija. Juk laukti, kad mokymosi eigoje tų mokinukų kažkiek nubyrės yra tiesiog nusikaltimas prieš savo valstybę, tylus emigracijos skatinimas.
Vaikų skaičius klasėse neatsiejamai ir glaudžiai susijęs su mokymosi rezultatais. Daugelio tarptautinių tyrimų, skirtų mokinių skaičiaus klasėje įtakai mokymosi pasiekimams nagrinėti, duomenys rodo, kad mokinių skaičiaus klasėse, ypač pradinėse, mažinimo programos turi teigiamą poveikį mokinių pasiekimams (Nelson, Drake, 1997; Hargreaves, Galton, Pell, 1997 ir kt.). Weinstein (1979) atlikti tyrimai JAV parodė, kad didelis mokinių skaičius klasėje neigiamai veikia sudėtingesnių uždavinių sprendimo rezultatus. Be to, nustatyta, kad mokinių skaičius klasėje turi įtakos mokinių interesams ir požiūriui į mokymąsi apskirtai.
Pasak tyrinėtojų, didelis vaikų skaičius klasėse be visų kitų teigiamų veiksnių tiek vaiko mokymosi kokybei, tiek mokytojo darbo kokybei, apskritai yra praėjusio amžiaus švietimo sistemos dalis, kuomet viskas ko užteko žmogui buvo žinių atgaminimas, šių dienų žmogui to nepakanka, be gaunamų žinių, taip pat reikia ugdyti kūrybiškumą, kritinį mąstymą, analitinius gebėjimus. Ar įmanoma to pasiekti perpildytose klasėse, atsakymas vienareikšmis – ne.
Mažesnio mokinių skaičius klasėje nauda mokiniui:
1. Daugiau dėmesio skiriama mokiniui ir jo mokymuisi (mokinys turi dažnesnį asmenį kontaktą su mokytoja);

2. Daugiau laiko skiriama mokymo medžiagai, sudėtingoms užduotims nagrinėti;

3. Daugiau galimybių mokiniui aktyviai dalyvauti ugdymo procese.

4. Mokiniai rečiau jaučiasi apatiški ir nusivylę;

5. Formuojasi pozityvesnis mokinių požiūris į mokymąsi;

6. Geresnis pamokų lankomumas;

7. Geriau įvertinami ir stebimi mokinių pasiekimai, jų raida.

Nauda mokytojui:
1. Didesnis pasitenkinimas darbu;

2. Didesnis entuziazmas dirbti;

3. Geriau išnagrinėjama mokymosi medžiaga, įvairesnės, kūrybingesnės mokymo veiklos;

4. Lengviau valdoma klasė, sklandžiau vedamos pamokos;

Neturėdami galimybių suteikti mokytojams padorios algos, bent pasistenkime sukurti jiems geresnes darbo sąlygas!

Taigi, mes tikimės, kad Jūs atsižvelgsite į savo mažųjų miesto gyventojų poreikius bei jų tėvų lūkesčius ir padėsite kurti kokybišką pradinio ugdymo aplinką ne perpildytose klasėse. Netaupykite mūsų vaikų kokybiško švietimo sąskaita, nes šio miesto vaikai – šio miesto rytojus ! Ir jie turi teisę mokytis ne perpildytose klasėse.

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Oksana R... Tikiuosi padės atkreipti dėmesį ir pavyks įrodyti kad visgi tai nenormalu, kai klasėje daug vaikų.
2 Rasa R... už vaikų ir pedagogų gerovę, produktyvų darbą
3 Aušra M... Pirmoku klasė yra skurdi lyginant darželio klasę. Abėcelė ir skaičiai sąsiuvinio dydžio. Suolai visi skirtingi

Įspėjamieji ženklai prieš trikojus

A.Maceina. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, žymimi kelio ženklu „Automatinė greičio kontrolė“. Policija naudoja kilnojamus greičio matuoklius apie kuriuos nėra jokių įspėjamūjų ženklų, visoje europos sąjungoje apie tokius "radarus" įspėja ženklai. Taigi iškyla toks klausimas: - Jei jau esame europos sąjungoje ar neturėtų ir įstatymai buti vienodi? Pvz.: iš kur kitų ES šalių gyventojams žinoti apie tokią tvarką Lietuvoje? Ir kas atsakys jei koks kitos ES šalies pilietis važiuojantis tamsiuoju paros metu bus apakintas blykstės ir padarys auto įvykį? Jis nebus įspėtas apie jokius greičio matuoklius. Taigi nestatydami įspėjamūjų ženklų jūs netik nesilaikot KET (nes trikojus jūs taippat įrenginėjat trumpalaikiui naudojimui, sujungiat viską, sutveriat, nebūna juk taip,kad išimat iš bagažines patstatot ir veikia) bet ir keliat avaringas situacijas tamsiuoju paros metu.

KABLYS-KULTŪRAI

Pilietis. Adresuota: UAB Žibosa, Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė

Prašome, kad Vilniuje, Kauno g. 5, esančių Kultūros rūmų paskirtis nebūtų keičiama iš kultūrinės į administracinę. Prašome, kad pastato bei žemės ant kurios jis stovi paskirčių nesutapimas būtų sprendžiamas kitu būdu, nes akivaizdu, kad pakeitus paskirtį tik laiko klausimas kada bus renovuota pagal naująjį projektą, o tai reikštų, kad miestas neteks dar vienos unikalios, kultūrai skirtos, erdvės. Mes to nenorim! KABLYS - KULTŪRAI!