Už mažesnes pirmokų klases Molėtų pradinėje mokykloje!

Už mažesnes pirmokų klases Molėtų pradinėje mokykloje!

Prašome 2016–2017 mokslo metams įsteigti dar vieną (penktą) pirmąją klasę.
Pagal 1992 m. birželio 10 d. Nr. 451 Lietuvos respublikos vyriausybės patvirtintus ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO IR LIKVIDAVIMO NUOSTATUS maksimalus mokinių skaičius bendrojo lavinimo mokyklos klasėje yra 24. Šiais metais pirmos klasės Molėtų pradinėje mokykloje suburtos pažeidžiant šį nutarimą tad mes turime teisę reikalauti to, kas teisėtai priklauso mūsų vaikiams – teisė mokytis ne perpildytose klasėse!
Pagal Lietuvos higienos normų 29 punktą kiekvienam mokiniui mokymo klasėje turi būti numatyta ne mažesnė kaip 1,7 kv. m mokymosi vieta. Ar Molėtų pradinės mokyklos klasėse tikrai užtenka ploto 25 mokiniams ?
Mes negalime lygintis su kitų valstybių reglamentuotais maksimaliais mokinių skaičiais klasėse, kadangi pati švietimo sistema stipriai skiriasi. Kaip bendruomenė privalome dėti pastangas, kad mūsų vaikai šiame mažame miestelyje, neturėdami galimybės rinktis pradinio ugdymo įstaigos gautų viską, ką gali geriausia. Ir kad tikrai Molėtai taptų panašūs į vietą, kurioje gera gyventi.
Šį rudenį Molėtų pradinę mokyklą pradės lankyti 4 pirmos klasės, kuriuose bus po 25 vaikus! Gyvendami tokiame mažame miestelyje, mes neturime galimybės rinktis mokyklos ir apskritai šiuo klausimu mažai galime ką keisti... Užuot ėmęsi iniciatyvos, esame linkę susitaikyti ir tyliai pakentėti. Tačiau mes kalbame apie savo vaikų ateitį ir MŪSŲ VAIKAI TURI TEISĘ Į KOKYBIŠKĄ PRADINĮ UGDYMĄ. Juk tai yra jų viso tolesnio mokymosi sėkmės (arba nesėkmės) pagrindas, jų žinių pagrindas, požiūrio į mokslą pagrindas. Žmogiškai ir paprastai siūlau pamąstyti apie kokybę, kuomet mokytojai tenka dirbti su 25 mokinukais, 25 pirmokais. Fiziškai neįmanoma nei sukurti ryšio su vaiku (kuris pripažinkime, europietiškoje visuomenėje yra būtinas), nei prieiti prie kiekvieno, kokybiškai padėti kiekvienam, nei atsakyti į visus kylančius klausimus. Nekalbant apie pačios mokytojos fizinį ir psichologinį nuovargį dirbant su tokio dydžio klase, nuo ko tikrai kenčia pačio ugdymo kokybė. Rezultate, tokiomis sąlygomis, bus reikalinga nuolatinė ir labai budri tėvų kontrolė mokymosi procese. Tad kokybiškas nemokomas švietimas vis labiau lieka tik utopija. Juk laukti, kad mokymosi eigoje tų mokinukų kažkiek nubyrės yra tiesiog nusikaltimas prieš savo valstybę, tylus emigracijos skatinimas.
Vaikų skaičius klasėse neatsiejamai ir glaudžiai susijęs su mokymosi rezultatais. Daugelio tarptautinių tyrimų, skirtų mokinių skaičiaus klasėje įtakai mokymosi pasiekimams nagrinėti, duomenys rodo, kad mokinių skaičiaus klasėse, ypač pradinėse, mažinimo programos turi teigiamą poveikį mokinių pasiekimams (Nelson, Drake, 1997; Hargreaves, Galton, Pell, 1997 ir kt.). Weinstein (1979) atlikti tyrimai JAV parodė, kad didelis mokinių skaičius klasėje neigiamai veikia sudėtingesnių uždavinių sprendimo rezultatus. Be to, nustatyta, kad mokinių skaičius klasėje turi įtakos mokinių interesams ir požiūriui į mokymąsi apskirtai.
Pasak tyrinėtojų, didelis vaikų skaičius klasėse be visų kitų teigiamų veiksnių tiek vaiko mokymosi kokybei, tiek mokytojo darbo kokybei, apskritai yra praėjusio amžiaus švietimo sistemos dalis, kuomet viskas ko užteko žmogui buvo žinių atgaminimas, šių dienų žmogui to nepakanka, be gaunamų žinių, taip pat reikia ugdyti kūrybiškumą, kritinį mąstymą, analitinius gebėjimus. Ar įmanoma to pasiekti perpildytose klasėse, atsakymas vienareikšmis – ne.
Mažesnio mokinių skaičius klasėje nauda mokiniui:
1. Daugiau dėmesio skiriama mokiniui ir jo mokymuisi (mokinys turi dažnesnį asmenį kontaktą su mokytoja);

2. Daugiau laiko skiriama mokymo medžiagai, sudėtingoms užduotims nagrinėti;

3. Daugiau galimybių mokiniui aktyviai dalyvauti ugdymo procese.

4. Mokiniai rečiau jaučiasi apatiški ir nusivylę;

5. Formuojasi pozityvesnis mokinių požiūris į mokymąsi;

6. Geresnis pamokų lankomumas;

7. Geriau įvertinami ir stebimi mokinių pasiekimai, jų raida.

Nauda mokytojui:
1. Didesnis pasitenkinimas darbu;

2. Didesnis entuziazmas dirbti;

3. Geriau išnagrinėjama mokymosi medžiaga, įvairesnės, kūrybingesnės mokymo veiklos;

4. Lengviau valdoma klasė, sklandžiau vedamos pamokos;

Neturėdami galimybių suteikti mokytojams padorios algos, bent pasistenkime sukurti jiems geresnes darbo sąlygas!

Taigi, mes tikimės, kad Jūs atsižvelgsite į savo mažųjų miesto gyventojų poreikius bei jų tėvų lūkesčius ir padėsite kurti kokybišką pradinio ugdymo aplinką ne perpildytose klasėse. Netaupykite mūsų vaikų kokybiško švietimo sąskaita, nes šio miesto vaikai – šio miesto rytojus ! Ir jie turi teisę mokytis ne perpildytose klasėse.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Asmuo neskelbia savo vardo Būtina, jei norite, kad sirgaliai, kurie ir taip geležiniai, nenusisuktų 2019-01-23 / 19:34
2 VISVALDAS FREIMANAS Man toks įspūdis ,kad prezidentė per savo kadencijos metus, nieko nepadarė dėl šeimos gerovės. Už ką jai bus mokama tokia pensija nesuprantu. Šiauliai 2019-01-23 / 19:21
3 Donatas Danyla Treneris neatitinkantis rinktines trenerio lygio. Rezultatai matomi akivaizdus, kad treneris yra mokyklos lygio. Kaunas 2019-01-23 / 19:04
4 Asmuo neskelbia savo vardo Keiskit greičiau jį, ne tik rinktinėj netinka, bet ir Ryte Kaunas 2019-01-23 / 18:31
5 Asmuo neskelbia savo vardo kokiam kileriui pakilo ranka sunaikinti vienintele ir nepakartojama oranzerija Lietuvos sostineje????///// Vilnius 2019-01-23 / 18:11
6 Asmuo neskelbia savo vardo Kad treneris but pakeistas ir suprastu savo klaidas.. Vilnius 2019-01-23 / 18:09
7 Asmuo neskelbia savo vardo Jau ne viena oazė buvo panaikinta. Saugokim šią!!! Kaunas 2019-01-23 / 18:03
8 Asmuo neskelbia savo vardo Prašau palikti vienintelę Vilniuje viešai prieinamą oranžeriją. Vilnius 2019-01-23 / 17:48
9 Irmantas Berlinis Sia trenererio parodija butina atleisti kuo greiciau. Zmogelis tikras kosmonautas, nes akyvaizdu kad neturi jokio supratimo apie komandos valdyma, jokiu deriniu, jokiu schemu, absoliutus, bukas treneris. Ne Suttonui reikia kalte versti, bet pripazinti kad issoko aksciau bambos, dar reikia penketa metu nkl pasistazuoti. Vilnius 2019-01-23 / 16:23
10 Asmuo neskelbia savo vardo dainius per silpnas trenyruoti ryta,neturi trenerio nugaletojo mentaliteto 2019-01-23 / 16:20

Neleiskime sunaikinti papildomos ir alternatyvios medicinos.

R. Maniušis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

PASIRAŠYKIME IR KOVOKIME, KAD BIUROKRATAI NESUNAIKINTŲ PAPILDOMOS IR ALTERNATYVIOS MEDICINOS! Mes, papildomos ir alternatyvios medicinos bei sveikos gyvensenos bendruomenės iniciatyvinė grupė, kreipiamės į Jus - papildomos ir alternatyvios medicinos bei sveikos gyvensenos praktikus, specialistus, ekspertus, mėgėjus, vartotojus ir reiškiame didelį susirūpinimą dėl LR Sveikatos apsaugos ministerijos parengto Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projekto. Mūsų visų bendromis pastangomis, surinkus parašus, 2016 m. sustabdėme pirmą bandymą "prakišti" Seime žalingą visuomenei Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektą. Nuo to laiko šis projektas ne tik nebuvo patobulintas, bet atvirkščiai, dar labiau "apaugo" pertekliniais reikalavimais, draudimais ir kitais biurokratiniais mechanizmais. Sveikatos apsaugos ministerija neatsižvelgė ne tik į suinteresuotų grupių siūlymus šiam įstatymo projektui, bet ir į kitų ministerijų pastabas, kurios buvo pateiktos 2018 m. projektui. Šiuo metu parengtu įstatymo projektu norima suvaržyti Lietuvos piliečių teisę į gera savijautą, apribojant atsipalaidavimo ir liaudies medicinos paslaugas! Priėmus šį įstatymą iš pirtininkų, kvėpavimo technikos, meditacijos, jogos ir visų kitų psichofizinę žmogaus būklę gerinančių priemonių, netradicinės medicinos specialistų ar trenerių būtų reikalaujama aukštojo medicininio išsilavinimo. Tai žlugdytų smulkųjį verslą, didėtų nedarbo lygis, būtų ir toliau skatinama gyventojų emigracija, korupcija ir didinamas šešėlis. Įstatymo įgyvendinimui būtų išleista apie milijoną eurų iš mokesčių mokėtojų kišenės. Jei nori geros savijautos siekti sau priimtinais būdais, o ne tik tradicinės medicinos brukamomis tabletėmis - PASIRAŠYK! Įstatymo projektą galite pasiskaityti čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/908d47a0cb8f11e8a82fc67610e51066?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=3f07e6f0-8180-47c9-a013-18fcc0ebb7fc&fbclid=IwAR0U0yk-lJqxC8YzbK1EDv4JDRLRoIvt5EztJUT-F-EEL69Ia1jlI9N8cRc

Linkomanijos blokavimas - neteisėtas

Jonas B.. Adresuota: Lietuvos žmonės

Ar pritariate, kad mes patys sau padarėme nebe "laisvę", nors visada bijome "rusų".. Galite pasirašyti anonimiškai, tačiau čia kaip ir mokytojų algos yra visuotinė problema aukščiausiame sluoksnyje ir prašome nelikti nuošalyje. "Įsigaliojus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimui dėl Linkomanijos blokavimo, Lietuvos interneto tiekėjai suskubo blokuoti svetainę, o LATGA kartu su kolega advokatu A.Iškausku „sveikina teismų sprendimą ir šią pergalę vadina istorine“. Sveikinimai ir istorinė pergalė ir tiesiogiai, ir netiesiogiai primena kai kuriuos piliečius, kurie sveikino Lietuvos okupaciją 1939-40 m., taip pat vadino ją istorine. Blokavimas yra cenzūra su lūpdažiu, o sveikinti cenzūrą yra tas pat, kas rimtu veidu teigti jog autoritarizmas ar totalitarizmas gali būti ir geras. Taip, žmonės (iš)gyvena ir Šiaurės Korėjoje, bet ar dėl to ten turiėtume ieškoti įkvėpimo? Ačiū interneto (TCP/IP protokolo) tėvui Bobui Kahnui, kuriam laisvė buvo didesnė vertybė už kontrolę ir cenzūros galimybę, todėl jo dėka interneto resursų, taip pat ir Linkomanijos visiškai blokuoti neįmanoma. Net ir tose šalyse, kurios interneto blokavimui skiria milžiniškus resursus, visiškas blokavimas yra nepasiekiamas tikslas. Sprendimas blokuoti Linkomaniją iš pirmo žvilgsnio atrodo motyvuotas – svetainėje platinamos daugiausia neteisėto autorinio turinio nuorodos, interneto svetaines blokuoja kai kuriuos užsienio šalys, be to, juk ginami autorių interesai. Velnias visuomet slypi detalėse, todėl šiuos argumentus reikėtų panagrinėti atidžiau. Minint „geruosius“ pavyzdžius reikėtų paminėti ir daugybę neigiamų bei labai abejotinų blokavimo pavyzdžių, kurie prasilenkia su fundamentinėmis teisėmis ir laisvėmis. Pvz. 2011 Prancūzijoje tokiu būdu užblokuota svetainė skelbianti informaciją apie policijos brutalumą ir piktnaudžiavimus (Copwatch Nord Paris I-D-F), 2014 m. Australija „netyčia“ blokavo 250 tūkstančių nieko dėtų interneto svetainių, 2016 m. Jungtinėje Karalystėje kuri Linkomanijos kontekste buvo ypač linksniuojama kaip „gerosios praktikos pavyzdys“ per klaidą užblokuota vaizdo turinio svetainė Imgur. Visose šiose šalyse net ir blokavimo proponentai pripažįsta, kad blokavimas dažnai yra perteklinis ir apima daug pozityvaus interneto turinio. Ne vienas tyrimas rodo, kad „blogų“ svetainių blokavimas realiai neveikia, tačiau turi daugybę šalutinių efektų – blokuojama ir daug teisėto turinio, kuriam kartais net nėra alternatyvių medijų. Galiausiai argumentas, kad svetainėje platinamos daugiausia neteisėto autorinio turinio nuorodos (Linkomanijos atveju) arba daugiausia neteisėtas turinys yra savo esme ydingas. Pirma, net ir Linkomanijoje yra kažkiek teisėto turinio, pvz. grupė „Arbata“ savo paskutinį albumą teisėtai ir tikslingai platino Linkomanijoje. Antra, Linkomanija lietuviško interneto kontekste yra marginali svetainė, kurią naudoja toli gražu ne dauguma Lietuvos gyventojų, o nedidelė mažuma piratų ir jiems prijaučiančių. Ar dėl kelių blogiečių turime cenzūruoti internetą visiems? A.Iškauskas siūlo būtent tai ir manipuliuoja lygindamas piratavimą su narkotikų platinimu – „Kalbėdamas apie piratinių svetainių blokavimą mėgstu taikyti tokią analogiją: žinome, kad visų narkotikų prekeivių policija neišgaudys, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad su narkotikų prekyba kovoti nereikia“. Pagal tokią p. Iškausko logiką turėtume drausti automobilius, nes jais tikrai gabenama kontrabanda. Arba pateisinkime sovietines represijas, nes juk tarp represuotų buvo vienas kitas nusikaltėlis! Nuo tokių „mėgstamų analogijų“ šiurpsta oda. Ir, beje, net ir kalbant apie kovą su narkotikais Portugalija ar JAV valstijos dekriminalizavusios narkotines medžiagas pasiekė kur kas geresnių rezultatų, nei tos valstybės kurios kliaunasi „gaudymu“ ir baudimu. Trečia, tariamai masinis neteisėtas parsisiuntimas internete buvo atvirai naudojamas kaip pagrindinis argumentas buldozeriu stumiant visuotinus laikmenų ir įrangos mokesčius Lietuvoje. Taigi, bent moraline prasme mes visi jau esame sumokėję už kūrinių kopijų naudojimą asmeniniais tikslais. Suformuluosiu retoriškai – ar užblokavus Linkomaniją atgausime sumokėtus mokesčius ar bent jau neturėsime jų mokėti ateityje? Ketvirta, cenzūros saugikliai, tokie kaip biurokratinė ar teisminė priežiūra daugeliu atveju yra formalus popierizmas, o ne realūs saugikliai. Nuo 2019 04 01 įsigaliosiantis LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 str. numato „supaprastintą“ cenzūros sprendimų priėmimą, kurį teismas (beje, Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuris prie geriausių norų turi labai ribotą patirtį autorių teisių ar saviraiškos laisvės srityse) turės sankcionuoti per 3 kalendorines dienas! Neatsiliksim nuo „trojkų“ tempų – juk taip ir turėtų būti sprendžiami fundamentiniai pagrindinių teisių ir laisvių klausimai demokratinėje valstybėje! Blokavimas ir bet kokia kita cenzūra yra Pandoros sklynia, kurią atidarius kyla pagundos blokuoti bet kokį kam nors nepatinkantį turinį. Ir, deja, tai nėra teorinės pagundos – saviraiškos ir informacijos laisvė kasdien varžoma vis labiau. Tai ne tik mano nuomonė – garbinga tarptautinė organizacija Freedom House kasmet fiksuoja vis mažėjančią interneto laisvę net ir vakarų šalyse, o 2018 m. jau perspėja apie gresiantį skaitmeninį autoritarizmą. Tą patį adresuodamas Jungtinei Karalystei pabrėžia JT žmogaus teisių pasiuntinys. Matant tokius pavyzdžius, kaip minėtas LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 str. arba šiuo metu ES svarstoma autorių teisių reforma (ES direktyvos projektas, plačiau čia), kurios 13 str. jau tiesmukai siūlo įteisinti išankstinį interneto filtravimą vardan autorių teisių apsaugos – abejonių dar mažiau. (ištraukos iš 15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/mindaugas-kiskis-linkomanijos-blokavimas-ar-tikrai-reikia-dziaugtis-cenzura-18-1089132)