Rytis Vyšniauskas - Lietuvos krepšinio rinktinės komentatorius

213 PARAŠAI

Adresuota: Viasat Sport Baltic
Kategorija:

Prašau Olimpinį krepšinio turnyrą ir Lietuvos krepšinio rinktinės kovas leisti komentuoti Ryčiui Vyšniauskui. Mums jau užteks Mindaugo Rainio, kuris daug labiau tiktų komentuoti ne krepšininkų žaidimą, o krepšininkų antrųjų pusių išvaizdą. Mums užteks Lino Kunigėlio, kuris būdamas LKF viešųjų ryšių ir rinkodaros direktoriumi, negali objektyviai vertinti ir komentuoti rinktinės žaidimo. Mes norime, kad į Olimpiadą integruotųsi ne tik jaunieji Lietuvos sportininkai, mūsų olimpinės viltys, bet ir jaunoji komentatorių kartą.
Už geresnį rytojų, už Rytį Vyšniauską!

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 G.Mačėnas ... Už profesionalus, tikrai žinančius savo sritį ir gebančius perteikti objektyvias sportines mintis bei emocijas, komentatorius
2 Arūnas ... Krepšinį Lietuvoje turi komentuoti komentatorius, o ne prodiuseris.
3 JUSTIIIIIN D... IIIIRRRR VISI KARTU: JUSTIN...DEEEEEENTMOOOOOON!!!!
4 Povilas B... Svarbiausius renginius turi komentuoti profesionalai
5 Audrius I... Informatyvus komentatorius, malonus balsas. Tiktų labai puikiai.
6 Ignas G... prasau pakeiskit Raini, nes net kai kala trajaka su bauda ir tylu, baisu, tiesiog baisu
7 Rokas Z... Rainys ne zurnalistas,jis tarpininkas, pats taip sake
8 Paulius M... Prasašau suteikti šansą komentuoti Olipminių Krepšinio rungtynių vaizdo translecijas Ryčiui Vyšniauskui
9 A. O... Trumpas apie kašį: JV užsiaugino barzdą ir pelnė rekordinį kontraktą. Kitas „centras“ Kavaliauskas irgi užsiaugino barzdą, bet NBA kontrakto nepelnė. Gal, sakau, ne tokią barzdą ar ne ten užsiaugino?
10 Rimantas D... as aukosiuosi del krepsinio ir kelsiuosi nakti, prasau neapsunkinkit mano kanciu

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.