Būsima prievolė naujiems statomiems namams taikyti A klasės energinio naudingumo reikalavimus kaimo vietovėse yra perteklinė ir neteisinga

1 694 PARAŠAI

Kategorija:

Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. numatyti taikyti A klasės energinio naudingumo reikalavimai naujai statomiems pastatams yra neteisingi ir pertekliniai LR gyventojų atžvilgiu, ypač kaimo vietovėse, nes:
1. Lietuvos gyventojų, ypač gyventojų gyvenančių kaimo vietovėje, pragyvenimo lygis smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos, todėl pasistatyti naują namą ir net pagal dabar esamus B klasės energinio naudingumo reikalavimus daugeliui yra per brangu.
2. Šiai prievolei nėra numatytas kompensavimo mechanizmas. Visi norime gyventi ekonomiškuose ir šiltuose namuose, bet tam reikia daug papildomų lėšų (ypač brangiai rekuperacijai, dvigubai daugiau šiltinimo medžiagų, brangesnių projektavimo darbų ir kitų išlaidų dėl reikalavimų A klasei). Europos valstybės skatina statyti šiltus ir ekonomiškus namus kompensuodamos gyventojams papildomai patirtas išlaidas.
3. Neteisinga, kad paprastiems žmonėms nebelieka pasirinkimo (Tarp B - A klasių), tik prievartinė prievolė, kuri naudinga elektros energijos tiekėjams, šiltinimo medžiagų pardavėjams ir kitiems susijusiems subjektams. Turtingi žmonės ir be šios prievolės statosi A ir aukštesnės klasės energinio naudingumo reikalavimus atitinkančius namus.
4. Dauguma kaimo vietovių, vienkiemių ir sodybų gyventojų statosi namus su kietu kuro šildymu ne tik todėl, kad kietas kuras yra pigiausia (kiti turi savą mišką), bet ir kad nori turėti ekologišką/natūralų namą su natūraliais ortraukiais, pečiais ir židiniais - ko A klasės energinio naudingumo reikalavimai neleidžia.
5. Kaimyninėje Lenkijoje, esančioje panašaus klimato regione, dar tik planuojama pereiti prie B energinio naudingumo klasės. Ši, gerokai ekonomiškai stipresnė šalis, laipsniškai eina prie ES direktyvų vykdymo.

Pabaigai. Suprantamas valdininkų noras pulti vykdyti ES direktyvas, tausoti aplinką ir ekologiją, kad Lietuvoje namai būtų šilti, pasyvūs, ekonomiški... Tačiau šiuo atveju, kalbame ne apie miestų daugiaaukščių namų statytojus, namų kvartalus statančias bendroves, bet apie savo individualų namą ar sodybą norintį pasistatyti žmogų kaimo vietovėje. Manome, kad šiuo atveju Aplinkos ministerijai būtina atsižvelgti į gyventojų interesus ir juos ginti.


PRAŠOME:
1. Atidėti privačių namų (vienbučių, dvibučių), esančių kaimo vietovėse, A klasės energinio naudingumo reikalavimus naujai statomiems pastatams iki 2020m. arba visai šią panaikinti prievolę.
2. Numatyti ir įgyvendinti kompensavimo mechanizmą gyventojams dėl papildomų investicijų reikalingų A klasės energinio naudingumo reikalavimams naujai statomiems pastatams.
3. Įgyvendinant pirmą punktą numatyti saugiklius dėl galimų piktnaudžiavimų. Pavyzdžiui taikyti naujai statomiems pastatams esantiems ne mažesniame kaip 20 arų dydžio sklype ir tik vienbučiams/dvibučiams.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 A.
Kaimo vietovėms toks reikalavimas perteklinis. Sumažinimas padidintų naujakurių skaičių kaimo vietovėse
2 vitoldas
per griezti reikalavimai 400eur minimumas turinciai valstybei
3 Dainius
Už A klasės energinio naudingumo reikalavimų atidėjimą kaimo vietovėse iki 2020m. Paprasčiausiai neneša atlyginimai, juo labiau kiek valstybė praras mokesčių, nes tai nebe kiekvieno nosiai
4 Asta
Kompensuoti A klasės statomų namų kaštus visiems
5 Mantas
Prieš taikant vienodus reikalavimus visiems ES gyventojams, pirma turėtų būti suvienodinta jų perkamoji galia, kad tuos reikalavimus įvykdyti
6 Kostas
A klasės energinio naudingumo reikalavimus kaimo vietovėse yra perteklinė ir neteisinga
7 Romanas
Nera laisves pasirinkimo statant savo nama, dideja namo statybos kastai.
8 Feliksas
Tai tik archtektų klano, monopolizavusių visą statybų industriją(net ir privačių namų). Tai grubus kišimasis į provatų gyvenimą, pasinaudojant įstatymų leidyba.
9 Danuta
Žmonės ir taip ubagai. Toks reikalavimas yra eilinis lupikavimas
10 Romalda
pirma pasirūpinkite, kad lietuvoje būtų už ką naudotis tik šiomis medžiagimis ar čia naujas genocidas žmones paverst benamiais?
11 Renata
Visiška priklausomybė nuo elektros energijos kaime yra pavojinga ir neekonomiška.
12 O.Polevikova
Jeigu aš statau sau, leiskite statyti, kaip noriu, o svarbiausia, kaip finansai leidžia.
13 Albertas
turim vienkiemi kuriame nameli reikia griauti ir atstatyti is pagrindu ant tu paciu pamatu kurio plotas nevirsija leistinu reikalavimu
14 Silvija
Manau, turime teisę patys nuspręsti, kokio būsto mums reikia.
15 Artūras
Dabar prievartinis namo standartas, po to šeimyninės lovos standartas, po to tualeto standartas... ir tik dėl to, kad valdininkai turėtų kuom save užimti ir pinigų savo algoms prasimanyti.
16 Renata
kieno interesai už šių reikalavimu, turbūt aišku...
17 Jūratė
Tegul žmogus pats nusprendžia, kokio namo jam reikia.
18 Jūratė
Kaime ir miške žmonės tegul statosi, kaip kas nori. Tai - jų nuosavybė.
19 Andrius
Prievolės turi atitikti galimybes. Valstybė privalo padengti išlaidas, tuomet žmonės nesupyks dėl tokios prievolės.
20 Genovaite
palikite pasirinkimo laisvę arba suvienodikinte Lietuvos atlyginimų minimumą su kitų valstybių!
21 Virginija
Tai turi galioti tik daugiabučiams namams, o vienbučiu dvibuciu savininkai patys gali nuspresti kaip panaudoti pinigus ie apie norima komforta. Ir dar - tai kaip bus su rastiniais nameliais, kurie lab
22 Loreta
Kai Lietuvoje minimalus atlyginimas sieks apie 800eurų į rankas /mėn, tada galima bus ir pagalvoti apie A klasę.
23 Edvard
su tokiu istatymu net medinio namo negalima pasistatyti, nors ir mediena yra ekologiskiausia medziaga
24 Rimantas
Palikite nors kiek autentikos. Ką tada darys "šiaudininkai" juk jų pastatai yra statomi iš energetiškai "nulinių" medžiagų. Jie ir taip sutaupo naudodami vietines ir atsinaujinančias medžiagas.
25 Tomas
Bet koks naujų technologinių reikalavimų nustatymas, kuris generuoja papildomas išlaidas namų ūkiams, turi būti susietas bent jau su statistiniu VDU. Dabar VDU nesiekia 800 EUR/mėn.
26 Egidijus,
Pridėtinė vertė Lietuvai reikalinga, o ne geri šaligatviai ir baseinai kiekvienam kaime
27 Romas
Tokiuose namuose grybais apaugsi. o šildyti reikia ne ką mažiau,kitaip vistiek bus šalta.
28 Ričardas
Europos valstybės jau atsisako šios "idėjos", o mūsų valstybei ji tikrai nereikalinga šimtą metų
29 G.
Tai per skuboti reikalavimai taikti A klasės energetinio naudingumo reikalavimus kaimo vietovėse.
30 Arunas
Gali būtik tik rekomendacijos, o ne prievartinė sistema. O jei nepasiteisins, ar kas kompensuos nuostolius?

Jurbarko smurtautojui - REALIĄ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ! (113)

Centro. Adresuota: Generalinė prokuratūra | Lietuvos Respublikos prokuratūra

Jurbarko prievartautojas negavo realios laisvės atėmimo bausmės, padarius tokį sunkų nusikaltimą prieš merginą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už mažesnius nusižengimus žmogui gręsia realus laisvės atėmimas. Sulaikius M.I., jam buvo nustatytas 1,12 promilės girtumas. Tai taip pat sunkinanti aplinkybė. Atsiprašyti taip pat neatsiprašė asmeniškai, tai padarė per savo advokatą ir tai pasak tėvų neatrodė įtikinamai. Raginame Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros kreiptis į Aukščiausią Teismą dėl teisingo nuosprendžio skiriant realią laisvės atėmimo bausmę.

Dėl apšviestų šaligatvių įrengimo Nemėžyje (23)

Indrė. Adresuota: Vilniaus rajono savivaldybė

Mes Nemėžio rajono gyventojai, labai prašome įrengti apšviestą šaligatvi- pesčiųjų- dviratininkų taką Nemėžyje (Baltarusių g - Sirokomlės g) ir pesčiųjų perėjas, kad aplinkiniai gyventojai galėtu saugiai keliauti iki viešojo transporto stotelių, o vaikai iki mokyklos. Nesutvarkyti kelkraščiai verčia pėsčiuosius pažeidinėti eismo taisykles, bei apsunkina eismą vairuotojams. Vaikai - keliaujantys į mokyklą dviračiais, paspirtukais ir pėsčiomis - turi eiti šalikele.

Dėl priemonių mažinti triukšmą sankirtoje su A5 Vakarų aplinkelio magistraliniu keliu (17)

R.. Adresuota: VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija

Vadovaujantis Europos sąjungos direktyvos 2002/49/EB reikalavimais buvo vertinta aplinkos triukšmo tarša valstybinės reikšmės magistralėje A5, kertančioje Kauno miesto teritoriją ir sudarančią jo vakarinį aplinkkelį. Minėto kelio metinis transporto priemonių srautas sudaro 11 600 475 (2018m), triukšmo lygis siekia Ldvn 86 dBA (2013m). Pastovaus triukšmo lygis prie gyvenamųjų pastatų fasadų esančių Kauno miesto aglomeracijoje Klovainių, J.Skvirecko, Bačkonių, Alytaus, Šiluvos, Kražių ir kt. gatvėse sudarė Ldvn 69,9 dBA (2012-2013m) viršijant tiek dienos, tiek vakaro, tiek nakties ribinius dydžius. Atkreiptinas dėmesys, kad garso slėgio Ldvn dydis išreiškia triukšmo taršos priklausomybę logaritmiškai, nakties reišmė yra viršijama 6,1 dB, tai reiškia 53% didesnį triukšmo lygį už leistiną. Tyrime nebuvo vertintas triukšmo lygis gyvenamosiose patalpose, kuriose atidarius langus didžiausia leistina riba būtų viršijama keletą kartų. Didėjant transporto srautams yra tikėtinas triukšmo taršos lygio didėjimas, kuris prognozuojama 2028m gyvenamųjų pastatų aplinkoje sudarys Ldvn 70,7 dBA. Minėtoje zonoje 2013m duomenimis gyveno 160 gyventojų. Gyvenamasis rajonas sparčiai plečiasi, statomi nauji namai, tikėtinas gyventojų skaičiaus augimas. Dėl triukšmo taršos nėra užtikrinama gyvenimo kokybė, kyla pavojus gyventojų sveikatai ir gyvybei. Pasaulio sveikatos organizacija savo publikacijose nurodo visą spektrą triukšmo poveikio sukeliamų lėtinių ir terminalinių susirgimų. Taip pat minėtoje zonoje Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta Veršvų tylioji gamtos zona, kurios ~55% teritorijos veikia triukšmas viršijantis Ldvn 50 dBA. Pagal Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų planą 2014-2018m buvo vertinamos triukšmo šaltinių poveikio valdymo galimybės. Kadangi aukščiau minėta aglomeracijos zona patenka į teritoriją, kurioje rodiklis Ldvn viršija higienos normos HN33:2011 apibrėžtus ribinius dydžius LAeqT, pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, buvo priimtas dispozityvus sprendimas vakarinio miesto aplinkkelio – magistralės A5 keliamo triukšmo problemas spręsti techninėmis priemonėmis, įrengiant akustines sienutes. Buvo iškelti strateginiai tikslai gerinti aplinkos akustinę kokybę triukšmo taršos zonose. 2014m numatyta parengti akustinių sienučių vakariniame aplinkkelyje techninį projektą. Buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, atlikti modeliavimo darbai, 2014m vykdyti projektavimo darbai. Triukšmo sumažėjimo efektas, įgyvendinus triukšmo mažinimo priemones būtų pasiektas 100% teritorijos gyventojų. Žvelgiant į Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų planą 2019-2023 taip pat į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos sudarytą 2019-2023 metų pagrindinių kelių triukšmo prevencijos veiksmų planą matome, kad minėtu laikotarpiu projekto tęstinumas nėra numatytas. Triukšmo taršos šaltinis yra valstybinės reikšmės magistralė A5 su didesniu nei 6 mln transporto priemonių srautu, ji nėra miesto teritorija, jos valdytojo ar įgaliotų pavaldžių įstaigų ir įmonių prašome imtis priemonių mažinti triukšmą ir užtikrinti higienos normoje reglamentuojamus ribinius lygius bei pateikti triukšmo prevencijos veiksmų planą zonoje į šiaurę nuo Šilainių pl. ir minėtos magistralės sankirtos.