Vaikų smurtui - ne

Nusikalstamas chaosas Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemoje pagaliau turi baigtis! Vos prieš metus

visi siaubėjomės į šulinį sumestais vaikais, šiandien iki skausmo ir ašarų sudrebino žinia apie keturmečio

mirtiną sumušimą Kėdainiuose. Siaubinga, kad tai padarė mažamečio tėvai. Išvis siaubingiausia, kad

situacija šeimoje buvo žinoma vaiko teisių apsaugos tarnyboms, bet jos arba nesiėmė priemonių, kad

vaikas gyventų atskirai nuo savo būsimųjų žudikų, arba greičiausiai tik mojavo biurokratiniais

popierėliais, kad „imasi visų reikiamų priemonių“. Reikalaujame asmeninės politikų ir valstybės

tarnautojų atsakomybės! Reikalaujame Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Alinos Jakavonienės

atsistatydinimo! Pagaliau kažkas turi atsakyti už vaikų patiriamą siaubą savo kailiu!

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Kotryna Sor... Esu labai labai pasipiktinusi, tokiu vaiko teisių apsaugos darbu. Ar mūsų valstybės tarnautojams tikrai neberūpi mūsų vaikų saugomas, ar tikrai tik pinigai ima viršų?
2 Gema Gre... Labai skaudu isgirsti tokia tragedija. Prisidedu prie peticijos blaiviai ir saziningai galvojantys zmones turi daryti kazka, kad tai baigtusi.Salin abejinguma, nenusigreskime kai tragedija arteja
3 Ramune Ali... Kada baigsis visi siti kosmarai!? Saugok DIEVE VISUS VAIKUS!!!
4 Andzelika Sin... visi zinoje ar itare yra sio nusikaltimo bendrininkai! Turi atsakyti! Ir norim paaiskinimo,kodel dalyvavusiai baisioje vaiko egzekucijoje yra skirtas tik savaites suemimas???
5 Erika Kom... Pradekit darba pagaliau!!!! Rimta darba, o ne tuscias kalbas Seime apie tautinius kostiumus, kildisienes kailinius ir visas kitas nesamones!!!
6 ilona šef... privaloma uždrausti smurtą prieš vaikus bet kokį
7 Deimantė Kuš... Aš esu prieš žiaurumą, smurtą. Prašau darykite ką nors. Sustabdykite tai, kad nesikartotų smurtas!!!
8 Laura Pim... Bet kokios formos smurtas yra nepriimtinas ir turėtų būti imtąsi veiksmų tai užkirsti. Tai taip pat yra socialinìų darbuotojų atsakomybė, su kuria, jie nesugeba susidoroti.
9 Giedrius Sav... visus vaikus reikia ginti,net globos namuose kur nuo gimimo praleidau pats 9i, net nuo darbot
10 daiva ... Pasirasau sia peticija.nes noriu kad butu imtasi veiksmu pagaliau.Ir kad butu apsaugoti tie kurie negali patys apsiginti.Tegul atsakingos institucijos dirba savo darbus.

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo: Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai. Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras. P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai? Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai! Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.