Peticija LR Seimui ir LR Prezidentei prieš Klaipėdos Universiteto savarankiškumo atėmimą pagal naujai (2017-06-06) Lietuvos Respublikos Seime užregistruotą pasiūlymą dėl Valstybinių Universitetų tinkl

1 618 PARAŠAI

Kategorija:

Peticija LR Seimui ir LR Prezidentei prieš Klaipėdos Universiteto savarankiškumo atėmimą pagal naujai (2017-06-06) Lietuvos Respublikos Seime užregistruotą pasiūlymą dėl Valstybinių Universitetų tinklo optimizavimo

Šia peticija siekiame užkirsti kelią šių metų Birželio 6-tą dieną užregistruotam naujam pasiūlymui dėl Seimo nutarimo „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projekto (Nr. XIIIP-717) kuriame Klaipėdos Universitetas minimas tik kaip padalinys skirtas vykdyti veiklą su kitais pakankamą mokslo potencialą turinčiais universitetais ir mokslinių tyrimų institutais.

Svarbu pabrėžti, kad kiek anksčiau (Gegužės 19d.) Vyriausybės priimtame ir Seimui pateiktame valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plane, Klaipėdoje turėjo išlikti savarankiškas universitetas, kuriame prioritetiškai būtų vystomos su jūrų sektoriumi susijusios mokslo ir studijų kryptys. Taipogi, Klaipėdos Universitetas buvo minimas kaip vienas iš dviejų technologijų universitetų.

Lyginant šiuos du scenarijus pastebima tendencija, kad tai yra visiškas Klaipėdos miesto ir regiono diskreditavimas bei akademines bendruomenės nuvertinimas ir sumenkinimas. Šie veiksmai išstumtų miestą į akademinį užribį.
Prisiminkime, kad Lietuva - tai jūrinė Valstybė. Tačiau tokie valdžios taktiniai ėjimai vis labiau sudaro įspūdį kad yra formuojamas vieno miesto modulis šalyje. Kokia galima jūrinė valstybė be savarankiško Klaipėdos miesto universiteto? Tokiais sprendimais Lietuvos vakarų kraštas užuot stiprinamas yra stumiamas į provinciją.

Faktai pamąstymui:

• Tai paveiktų apie 4,2 tūkst. studentų
• Nuskurstų kultūrinis, socialinis regiono gyvenimas
• Atleidžiami darbuotojai taptų ,,atliekamais žmonėmis“
• Būtų žaidžiama su neturinčių galimybės persikelti į kitą miestą studentų likimais
• Gali turėti neigiamą efektą ryšiams su uostu

Klaipėdos Mero nuomonė:

Tai visiškas Klaipėdos miesto ir regiono diskreditavimas – taip Seime užregistruotą naują pasiūlymą, pagal kurį Klaipėdos universitetas prarastų savarankiško universiteto statusą, vertina Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Naują pasiūlymą dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano pateikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai: frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša bei to paties komiteto narys Arūnas Gumuliauskas. Viename iš punktų siūloma Klaipėdoje ir Šiauliuose išlaikyti regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą vystančius universitetinio mokslo centrus, tačiau jie turi būti kitų universitetų padaliniais. Pagal kiek anksčiau Vyriausybės priimtą ir Seimui pateiktą valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą, Klaipėdoje turėjo išlikti savarankiškas universitetas, kuriame prioritetiškai būtų vystomos su jūrų sektoriumi susijusios mokslo ir studijų kryptys.
Susiklosčiusią situaciją Klaipėdos meras aptarė susitikime su Klaipėdos universiteto rektoriumi prof. habil. dr. Eimučiu Juzeliūnu bei Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininku Arnoldu Šileika.
„Toks siūlymas į šiukšlių dėžę meta viską, kas buvo diskutuota bendruomenėje, sukurta darbo grupėje ir kas buvo išguldyta į Vyriausybės pateiktą projektą Seimui. Tai ne tik miesto ir regiono diskreditavimas, bet ir akademinės bendruomenės nuvertinimas ir sumenkinimas, miesto stūmimas į akademinį užribį. Šis siūlymas parodo, kaip Klaipėda ir Klaipėdos regionas yra vertinamas Vilniuje. Liūdna ir gaila, kad šito vertinimo smaigalyje atsidūrė Klaipėdos universitetas. Panašu, kad kova tęsiasi – kovota su tabaku, alkoholiu, dabar pradedama kovoti su aukštuoju mokslu“, – sako Klaipėdos meras.
Anot Klaipėdos universiteto rektoriaus E. Juzeliūno, Klaipėdos universiteto bendruomenė vienareikšmiškai pasisako už savarankiško, jūrinės specializacijos universiteto vystymą. Jūrinė specializacija suprantama ne siaurąja gamtos ir technologijų mokslų, bet plačiąja prasme, kuri taip pat aprėpia jūrinio komplekso ekonomiką ir vadybą, jūrinę rekreaciją ir turizmą, uostamiesčių socialinius, demografinius, sveikatos, kultūrinius tyrimus, Baltijos jūros regiono kalbas ir kultūras, jūrinio kraštovaizdžio planavimą ir architektūrą, jūrinių regionų tyrimus, povandeninę archeologiją, jūrinio kultūrinio paveldo apsaugą.
Straipsnis iš: www.klaipeda.lt


Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 PETRAS
Valstybinio universiteto Klaipėdos (Mažosios Lietuvos) regione yra grubi ir pavojinga politinė klaida.
2 Valdonė
Ar nieks nepagalvoja, kiek mokslo žmonių gali palikti Lietuvą...
3 T.
Klaipėdos universitetas privalo išlikti nepriklausomas.
4 Laimutė
Klaipedoje turi išlikti savarankiškas unoversitetas! Be kalbų.
5 Alvydas
Neišsivaizduoju Klaipėdos be Klaipėdos universiteto
6 Irena
Jokiu būdu Klaipėda negali likti be universiteto!
7 DALIA
dėl to kad mokosi mano dukra, tikiuosi mokinsis ir mano anūkai
8 Sigitas
Vienapolės sistemos kūrimas yra ne progresas o degradacija. Veiksmas, stiprus centras-Vilnius o visa kita Lietuva tik regionai- provincija, tai mažu mažiausia sovietinis mastymas. Ši mokslo reorganiza
9 Vilma
Labai tikiuosi, kad nugalės sveikas protas ir KU išliks.
10 Žaneta
Universitetas turi išlikti kaip savarankiškas, nes jis turi būti susietas su Klaipėdos regionu ir padėti mums, pristatyti save pasauliui,kaip Jūrinę , patrauklią turizmui, valstybę.
11 Olegas
Klaipėdai būtinas nedidelis, tačiau stiprus, savarankiškas universitetas, o ne kažkieno didesnio prielipas. Juk priklausymas kažkam nei kokybę kilstelės, nei lėšų sutaupys, greičiau - atvirkščiai,
12 RUBENAS
Vakarų Lietuvos regionas neturi būti paverstas provincija!
13 Edvinas
Už universiteto savarankiškumą, bet prisiimant konkrečius įsipareigojimus ir numatant aiškią viziją (ko dabar administracija stokoja).
14 Renata
esu Klaipėdos universiteto studentė ir man svarbu, kad šis universitetas išliktų, nes pati esu iš Plungės ir man tai puiki galimybė studijuoti mieste vos už 50 km, o ne vykti studijuoti dar toliau.
15 Regina
Būtina šiame krašte aukštojo išsilavinimo įstaiga
16 Benediktas
Klaipėdos Universitetas turi išlikt vakarų Lietuvos regiono mokslo ir kultųros židinys.
17 Eglė
Nusikaltimas naikinti Klaipėdos Universitetą. Reikia Vilniaus ir Kauno Universitetus sujungti į 1. Lietuvoje užtenka 3 Universitetai išdėstant tolygiai.
18 Rita
Universitetas Vakarų Lietuvoje privalo būti kad ir kas bebūtų
19 VYTAUTAS
KLAIPĖDA BE UNIVERSITETO,KAIP LAIVAS BE BURIŲ(AR BE VARIKLIO)
20 Ingrida
Tai musu vaiku ateitis. Gal kiti neturi galimybes isleisti vaiku I kita miesta.
21 Virginija
Tokia trumparegiška politika prieštarauja ES regionų vystymo politikai ir strategijai
22 Stefanija
daugumma mūsų čia baigėme studijas ir labai džiugu būtų, kad mūsų vaikai ir anūkai galėtų čia studijuoti, o ne lėkti kažkur toliausiai
23 Emilija
Tai mano būsimas universitetas, nematau svarių priežasčių, kodėl jį reiktų panaikinti.
24 Stepas
SOS signalas Klaipėdos švietimo skyriui: Klaipėdai tragiškai trūksta gintaro apdirbimo specialybės. Belikę tik pavieniai gintaro apdirbimo meistrai...
25 Edmundas
Dar šiek tiek kantrybės ir pamatysim ar visai paliko Lietuvą sveikas protas. Vilties, tiesą sakant, nedaug.
26 Rimante
Bus užkirstas kelias jauniems žmonėms, kurie dėl finansinių išteklių stygiaus, negali studijuoti kituose miestuose.
27 Sigutė
Pritariu nuomonei, kad miesto ir krašto savitumui išsaugoti reikalingas universitetas pritraukiantis daugiau jaunų žmonių, perspektyvių mokslinikų, ti būtina, kad Univ. būtų atviresnis bendruomenedruo
28 Andrej
Gal vis dėlto pagalvokime apie žmones, o ne apie tarptautinį įvaizdį?
29 German
Labai apmaudu matyti, kaip XXI amžiaus antrame dešimtmetyje yra griaunamas Lietuvos kultūrinis paveldas. Klaipėda - mūsų šalies perlas, taip sunkiai atgautas, privalo turėti savo švietimo erdvę.
30 Zita
Aš už akademinę laisvę... Ir už Klaipėdos universitetą. Pati studijavau šiame universitet ir kuo geriausi prisiminimai. Aš pasiėmiau iš studijų tai, ko man pačiai reikėjo.

UŽDARYTI Kauno MBA (228)

Arūnas. Adresuota: Aplinkos Ministrui

Kauno MBA įmonė nuolat skleidžia smarvę Ramučiuose, Palemone, Kauno m. Dainavos rajone. Įmonė išrūšiuoja tik 1% atliekų, o niekam nereikalingos išrūšiuotos atliekos mėnesiais sandėliuoajamos įmonės teritorijoje, paverčiant teritoją sąvartynu mieste. Įmonėje sumontuotas biologinis įrenginys neatitinka aplinkosauginių tikslų - rūšiuoti atliekas, neteršti ir tausoti gamtą. Sumontuoti biologinių atliekų įrenginio filtrai nepaėgūs filtruoti. Iš biologinio atliekų rūšiavimo įrenginio sklindati smarvė galimai kenskimga aplikai ir čia gyvenantiems žmonėms kelia sveikatos sutrikimų - šleiktulį, vėmimą, galvos skausmą ir panašiai. Šios įnonės išlaikymas kiekvienais metais kainuoja 9 mln. eurų iš mūsų visų kišenių. Gruodžio 31d. baigiasi 5 metų ES lėšų įsisavinimo laikotarpis, tad MES, GYVENTOJAI, REIKALAUJAME visiškai stabdyti KAUNO MBA veiklą, kaip kenksmingą žmogui ir gamtai, kaip su nepasiteisinusia technologija ir ekonomiškai nenaudingą visuomenei objektą.

Reikalaujame atsistatydinti Raseinių rajono Mera Andrių Bautronį (53)

Erikas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas

Meras privalo atsistatydinti ,nes nesusitvarko su jam pavestomis kaip vadovo funkcijomis. Raseinių rajonas grimsta į depresija ir nežinomybe.Nepriimti laiku ir vietoje sprendimai galintys įtakoti nesuvaržytus žmonių gyvenimus.Meras Andrius Bautronis galutinai prarado žmonių pasitikėjimą.

Reikalavimas leisti Šeimoms išsiskyrus, likti draugais (10)

R.Zienius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas , Lietuvos Respublikos apygardos teismas

Mes čia, pasirašę žmonės, reikalaujame, kad sutuoktiniams skyrybų metu: Atsižvelgti į tai kiek tėvas, ar mama skyrė finansų vaikų išlaikymui ne skyrybų metu, bet santuokos metu, priskiriant vaikų gyvenamąją vietą, palikti galimybę vaikais rūpintis abiem tėvams, taip, kaip daugumoje vakarų Europos valstybėse. Atsižvelgti į tai, kiek laisvo laiko gali su vaikais praleisti dirbdamas tėvas, ar mama. Atsižvelgti į tai, jai vaikai mokinasi, gyvena kitame mieste, abu tėvai turi vienodas galimybes jais rūpintis, padėti jiems. Užgyventą turtą dalinti nustatant kas, kiek santuokos metu prisidėjo prie to. Šeima turi būti vertybė, šeimoje turi būti atsakomybė. Įstatymai turi būti kuriami, kad abudu sutuoktiniai išsiskyrę turėtų praradimų, bet ne taip, kad plečiamas barakudų verslas. Tik abudu tėvai gali suteikti pilnavertį vaikų ugdymą. Vaikai turi įgimtus pomėgius abiejų tėvų. Pvz: vaikams patinka žirgai, bet turi domėtis choru, nes mamai nepatinka žirgai, bet patinka menas. Vaikai turi išlikti gyvenimo tikslu, hobiu, o ne pasipelnymo šaltiniu. Kas Įstatymų daroma atvirkščiai.

Šauksmas dėl Gojaus girios išgelbėjimo (1)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas

Šalia Elektrėnų ošia vertinga ir mitologinė Gojaus giria. Didesnė šio girios dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir įvardijama kaip „Gojaus miškas“, kita girios dalis privatinė nuosavybė. Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, - kita kaimo dalis buvo užpilta Elektrėnų marių vandeniu. Gana simboliška, kad žaibais besisvaidančio Perkūno vardo kaimo vietoje buvo pastatyta elektrinė. Profesorius archeologas Vykintas Vaitkevičius mano, kad Perkūnkiemis ir Gojaus giria prieš šimtmečius galėjo sudaryti vientisą baltų kulto erdvę, kurioje tikėtina buvo ir šventykla, ir šventa Gojaus giria... Gojaus gira, vietinių žmonių įsitikinimu, Lietuvos kultūrai svarbių pagoniškų ritualų vieta. Ir štai, 2020 m. liepos pabaigoje paskelbta, kad „Į kultūros vertybių registrą įtrauktas Gojaus miškas, esantis šalia Elektrėnų miesto, bus kertamas. Valstybinė miškų urėdija, vykdydama ūkinę veiklą, nusprendė, kad 8,6 ha miško ploto, kuris šiandien saugo 3 kultūriškai svarbius pilkapynus, bus iškirsta.“. Tenka pastebėti, kad Valstybinė miškų urėdija jau vykdo Gojaus miške paruošiamuosius darbus to miško plynam iškirtimui. Panašu, kad miškas jau netrukus bus pradėtas kirsti nepaliekant nei vieno brandaus medžio... Valstybinių miškų urėdijos atstovai teigia, kad „Gojaus miškas – tai ūkinis objektas, kurio mediena skirta pramonei.“... Dalį Gojaus girios nuosavybės teise valdantis Algimantas mano, kad „miškininkams svarbu iškirsti brandų mišką, jį parduoti, o paveldosauga jiems esą nerūpi“. Kiekvienas pajautą gamtai ir gamtos jėgoms turintis asmuo gali įsitikinti, kad Gojaus giria tikrai ypatinga vieta, - joje vaikštant ir rymojant tarsi sustoja laikas, jame esant randasi šviesesnės mintys, atsiranda vidinė rimtis ir pusiausvyra. Tai viena iš Lietuvos jėgos vietų. Naikinant jėgos vietas, naikinama ir pati Lietuvos valstybė. Gojaus miškas gana brandus, - jame gausu šimto ir daugiau metų amžiau medžių. Taigi kieno paliepimu ir sprendimu nespręsta plynai iškirsti šventą Gojaus mišką? Tikėtina, kad tas sprendimas patvirtintas valdant žaliesiems valstiečiams, - Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Akivaizdu, kad tokiu sprendimu paminama ir gamtosauga, ir paveldosauga, ir valstybės saugumas. Todėl kviečiame visus mylinčius gamtą, Lietuvą ir apskritai žmogiškumą susitelkti dėl Gojaus girios išsaugojimo. Tai šauksmas dėl jūsų dėmesio bendromis pastangomis apginti šią Lietuvos jėgos vietą nuo sunaikinimo. Kokie galimi Gojaus girios išsaugojimo sprendimai? Vienas iš galimų sprendimų tai pakeisti Gojaus miško grupę iš IV, - ūkinis miškas, - į II grupę, - specialios paskirties, rekreacinis miškas. Taip pat Gojaus giria galėtų būti įtraukta į Elektrėnų miesto sudėtį kaip miško parkas. Išsaugokime Gojaus girią, - išgelbėkime ją nuo sunaikinimo! VšĮ „Taurus Siekis“