Peticija LR Seimui ir LR Prezidentei prieš Klaipėdos Universiteto savarankiškumo atėmimą pagal naujai (2017-06-06) Lietuvos Respublikos Seime užregistruotą pasiūlymą dėl Valstybinių Universitetų tinkl

1 618 PARAŠAI

Kategorija:

Peticija LR Seimui ir LR Prezidentei prieš Klaipėdos Universiteto savarankiškumo atėmimą pagal naujai (2017-06-06) Lietuvos Respublikos Seime užregistruotą pasiūlymą dėl Valstybinių Universitetų tinklo optimizavimo

Šia peticija siekiame užkirsti kelią šių metų Birželio 6-tą dieną užregistruotam naujam pasiūlymui dėl Seimo nutarimo „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projekto (Nr. XIIIP-717) kuriame Klaipėdos Universitetas minimas tik kaip padalinys skirtas vykdyti veiklą su kitais pakankamą mokslo potencialą turinčiais universitetais ir mokslinių tyrimų institutais.

Svarbu pabrėžti, kad kiek anksčiau (Gegužės 19d.) Vyriausybės priimtame ir Seimui pateiktame valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plane, Klaipėdoje turėjo išlikti savarankiškas universitetas, kuriame prioritetiškai būtų vystomos su jūrų sektoriumi susijusios mokslo ir studijų kryptys. Taipogi, Klaipėdos Universitetas buvo minimas kaip vienas iš dviejų technologijų universitetų.

Lyginant šiuos du scenarijus pastebima tendencija, kad tai yra visiškas Klaipėdos miesto ir regiono diskreditavimas bei akademines bendruomenės nuvertinimas ir sumenkinimas. Šie veiksmai išstumtų miestą į akademinį užribį.
Prisiminkime, kad Lietuva - tai jūrinė Valstybė. Tačiau tokie valdžios taktiniai ėjimai vis labiau sudaro įspūdį kad yra formuojamas vieno miesto modulis šalyje. Kokia galima jūrinė valstybė be savarankiško Klaipėdos miesto universiteto? Tokiais sprendimais Lietuvos vakarų kraštas užuot stiprinamas yra stumiamas į provinciją.

Faktai pamąstymui:

• Tai paveiktų apie 4,2 tūkst. studentų
• Nuskurstų kultūrinis, socialinis regiono gyvenimas
• Atleidžiami darbuotojai taptų ,,atliekamais žmonėmis“
• Būtų žaidžiama su neturinčių galimybės persikelti į kitą miestą studentų likimais
• Gali turėti neigiamą efektą ryšiams su uostu

Klaipėdos Mero nuomonė:

Tai visiškas Klaipėdos miesto ir regiono diskreditavimas – taip Seime užregistruotą naują pasiūlymą, pagal kurį Klaipėdos universitetas prarastų savarankiško universiteto statusą, vertina Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Naują pasiūlymą dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano pateikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai: frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša bei to paties komiteto narys Arūnas Gumuliauskas. Viename iš punktų siūloma Klaipėdoje ir Šiauliuose išlaikyti regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą vystančius universitetinio mokslo centrus, tačiau jie turi būti kitų universitetų padaliniais. Pagal kiek anksčiau Vyriausybės priimtą ir Seimui pateiktą valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą, Klaipėdoje turėjo išlikti savarankiškas universitetas, kuriame prioritetiškai būtų vystomos su jūrų sektoriumi susijusios mokslo ir studijų kryptys.
Susiklosčiusią situaciją Klaipėdos meras aptarė susitikime su Klaipėdos universiteto rektoriumi prof. habil. dr. Eimučiu Juzeliūnu bei Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininku Arnoldu Šileika.
„Toks siūlymas į šiukšlių dėžę meta viską, kas buvo diskutuota bendruomenėje, sukurta darbo grupėje ir kas buvo išguldyta į Vyriausybės pateiktą projektą Seimui. Tai ne tik miesto ir regiono diskreditavimas, bet ir akademinės bendruomenės nuvertinimas ir sumenkinimas, miesto stūmimas į akademinį užribį. Šis siūlymas parodo, kaip Klaipėda ir Klaipėdos regionas yra vertinamas Vilniuje. Liūdna ir gaila, kad šito vertinimo smaigalyje atsidūrė Klaipėdos universitetas. Panašu, kad kova tęsiasi – kovota su tabaku, alkoholiu, dabar pradedama kovoti su aukštuoju mokslu“, – sako Klaipėdos meras.
Anot Klaipėdos universiteto rektoriaus E. Juzeliūno, Klaipėdos universiteto bendruomenė vienareikšmiškai pasisako už savarankiško, jūrinės specializacijos universiteto vystymą. Jūrinė specializacija suprantama ne siaurąja gamtos ir technologijų mokslų, bet plačiąja prasme, kuri taip pat aprėpia jūrinio komplekso ekonomiką ir vadybą, jūrinę rekreaciją ir turizmą, uostamiesčių socialinius, demografinius, sveikatos, kultūrinius tyrimus, Baltijos jūros regiono kalbas ir kultūras, jūrinio kraštovaizdžio planavimą ir architektūrą, jūrinių regionų tyrimus, povandeninę archeologiją, jūrinio kultūrinio paveldo apsaugą.
Straipsnis iš: www.klaipeda.lt


Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 PETRAS
Valstybinio universiteto Klaipėdos (Mažosios Lietuvos) regione yra grubi ir pavojinga politinė klaida.
2 Valdonė
Ar nieks nepagalvoja, kiek mokslo žmonių gali palikti Lietuvą...
3 T.
Klaipėdos universitetas privalo išlikti nepriklausomas.
4 Laimutė
Klaipedoje turi išlikti savarankiškas unoversitetas! Be kalbų.
5 Alvydas
Neišsivaizduoju Klaipėdos be Klaipėdos universiteto
6 Irena
Jokiu būdu Klaipėda negali likti be universiteto!
7 DALIA
dėl to kad mokosi mano dukra, tikiuosi mokinsis ir mano anūkai
8 Sigitas
Vienapolės sistemos kūrimas yra ne progresas o degradacija. Veiksmas, stiprus centras-Vilnius o visa kita Lietuva tik regionai- provincija, tai mažu mažiausia sovietinis mastymas. Ši mokslo reorganiza
9 Vilma
Labai tikiuosi, kad nugalės sveikas protas ir KU išliks.
10 Žaneta
Universitetas turi išlikti kaip savarankiškas, nes jis turi būti susietas su Klaipėdos regionu ir padėti mums, pristatyti save pasauliui,kaip Jūrinę , patrauklią turizmui, valstybę.
11 Olegas
Klaipėdai būtinas nedidelis, tačiau stiprus, savarankiškas universitetas, o ne kažkieno didesnio prielipas. Juk priklausymas kažkam nei kokybę kilstelės, nei lėšų sutaupys, greičiau - atvirkščiai,
12 RUBENAS
Vakarų Lietuvos regionas neturi būti paverstas provincija!
13 Edvinas
Už universiteto savarankiškumą, bet prisiimant konkrečius įsipareigojimus ir numatant aiškią viziją (ko dabar administracija stokoja).
14 Renata
esu Klaipėdos universiteto studentė ir man svarbu, kad šis universitetas išliktų, nes pati esu iš Plungės ir man tai puiki galimybė studijuoti mieste vos už 50 km, o ne vykti studijuoti dar toliau.
15 Regina
Būtina šiame krašte aukštojo išsilavinimo įstaiga
16 Benediktas
Klaipėdos Universitetas turi išlikt vakarų Lietuvos regiono mokslo ir kultųros židinys.
17 Eglė
Nusikaltimas naikinti Klaipėdos Universitetą. Reikia Vilniaus ir Kauno Universitetus sujungti į 1. Lietuvoje užtenka 3 Universitetai išdėstant tolygiai.
18 Rita
Universitetas Vakarų Lietuvoje privalo būti kad ir kas bebūtų
19 VYTAUTAS
KLAIPĖDA BE UNIVERSITETO,KAIP LAIVAS BE BURIŲ(AR BE VARIKLIO)
20 Ingrida
Tai musu vaiku ateitis. Gal kiti neturi galimybes isleisti vaiku I kita miesta.
21 Virginija
Tokia trumparegiška politika prieštarauja ES regionų vystymo politikai ir strategijai
22 Stefanija
daugumma mūsų čia baigėme studijas ir labai džiugu būtų, kad mūsų vaikai ir anūkai galėtų čia studijuoti, o ne lėkti kažkur toliausiai
23 Emilija
Tai mano būsimas universitetas, nematau svarių priežasčių, kodėl jį reiktų panaikinti.
24 Stepas
SOS signalas Klaipėdos švietimo skyriui: Klaipėdai tragiškai trūksta gintaro apdirbimo specialybės. Belikę tik pavieniai gintaro apdirbimo meistrai...
25 Edmundas
Dar šiek tiek kantrybės ir pamatysim ar visai paliko Lietuvą sveikas protas. Vilties, tiesą sakant, nedaug.
26 Rimante
Bus užkirstas kelias jauniems žmonėms, kurie dėl finansinių išteklių stygiaus, negali studijuoti kituose miestuose.
27 Sigutė
Pritariu nuomonei, kad miesto ir krašto savitumui išsaugoti reikalingas universitetas pritraukiantis daugiau jaunų žmonių, perspektyvių mokslinikų, ti būtina, kad Univ. būtų atviresnis bendruomenedruo
28 Andrej
Gal vis dėlto pagalvokime apie žmones, o ne apie tarptautinį įvaizdį?
29 German
Labai apmaudu matyti, kaip XXI amžiaus antrame dešimtmetyje yra griaunamas Lietuvos kultūrinis paveldas. Klaipėda - mūsų šalies perlas, taip sunkiai atgautas, privalo turėti savo švietimo erdvę.
30 Zita
Aš už akademinę laisvę... Ir už Klaipėdos universitetą. Pati studijavau šiame universitet ir kuo geriausi prisiminimai. Aš pasiėmiau iš studijų tai, ko man pačiai reikėjo.

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (1460)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (444)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (127)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.

Dėl Juodkrantės oficialaus nudistų paplūdimio įteisinimo (72)

Lietuvos. Adresuota: Neringos miesto savivaldybei

Neringos miesto savivaldybės prašome įteisinti Juodkrantės nudistų paplūdimį, nes: 1. Atižvelgiant į Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detalųjį planą (patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. Vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-48 „Dėl Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“) nudistų paplūdimys nurodomas konkrečioje vietoje (pietinėje Juodkrantės paplūdimio dalyje), 200 m. Ilgio. Atkreipiame dėmesį, kad iš viso Juodkrantė turi net 2470 m. ilgio paplūdimio zoną; 2. Vasarą Juodkrantėje nudistai poilsiauja Naglių gamtos rezervato teritorijoje, tai tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Poilsiautojai įsikuria už apsauginio kopagūbrio esančiame paplūdimyje, taip šiurkščiai pažeidinėja rezervato režimą (https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/rezervata-neringoje-uzpludo-nuogaliai-1641035/). Įteisinus Juodkrantės nudistų paplūdimį, nudistai nebesilankytų Naglių gamtos rezervato teritorijoje ir taip būtų apsaugotas rezervatas nuo poilsiautojų; 3. Norint išvengti nesusipratimų dėl saugomų teritorijų pažeidinėjimų, būtina įrengti oficialų Juodkrantės nudistų papludimį, nes žmonėms to reikia ir ne kartą buvo jau išreišktas poreikis; 4. Juodkrantės, kai kurie gyventojai ir turistai, nesant įteisinto nudistų paplūdimio ir neinantys į rezervato teritoriją, važiuoja į Nidos nudistų paplūdimį, pirmyn ir atgal, nuvažiuodami 64 km ir taip transportu teršdami Kuršių Neriją; 5. 2020 m. Neringos lankytojų apklausos rezultatais patraukliausi paplūdimiai yra Nidos nudistų paplūdimys ir Juodkrantės nudistų paplūdimys. Saugiausi paplūdimiai yra Juodkrantės nudistų paplūdimys ir Juodkrantės centrinis paplūdimys. Juodkrantės nudistų paplūdimys tapo patraukliausias ir saugiausias Neringos paplūdimys, tačiau jis nėra įteisintas; 6. Lietuvoje nudistų vis daugėja, tai įrodo ir Vilniuje 2020 m. birželio 1 d. oficialiai atidarytas Valakampių nudistų paplūdimys, kuriame vasarą ilsėjosi daugybė žmonių.