Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo

5 PARAŠAI

Kategorija:

Mes, Lietuvos Respublikos gyventojai esame prieš Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo PAV įstatymo Nr.XIII-529, priimto 2017 m. birželio mėn. 27 d. ir kuris įsigalios 2017 m. lapkričio mėn. 01 d. Šios redakcijos įstatyme nebėra kriterijų ruošti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo krematoriumų įrengimui. Šiuo metu dar galiojančiame PAV įstatyme 2 priedo punkte 11.18 - to reikalaujama.
Manome, kad krematoriumų eksploatacija gali turėti poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai, todėl minimai planuojamai veiklai turi būti atliekamos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo procedūros. Šiame etape turėtų dalyvauti ir visuomenė. Lietuva 2001 m. ratifikavo Orhuso konvenciją, kurios tikslas - apsaugoti kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisę gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje, užtikrinant teisę gauti informaciją, teisę dalyvauti priimant sprendimus, bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais. Pagal šią konvenciją, kurios 6 skirsnyje yra reglamentuotas visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus dėl konkrečios veiklos, įskaitant ir sprendimų dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV priėmimą. Išbraukus krematoriumų įrengimą iš PAV įstatymo 2 priedo, visuomenė nebegalės dalyvauti šiame procese, nebus galimybės susipažinti su planuojama ūkine veikla, visuomenės atstovai neturės teisės atsakingai institucijai teikti motyvuotų pasiūlymų t.y. visuomenė negalės pareikšti savo nuomonės ir apsiginti. Pagal Orhuso konvensijos 6 straipsnio 4 dalį privaloma užtikrinti visuomenės dalyvavimą jau pradiniame etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus ir galima užtikrinti veiksmingą visuomenės dalyvavimą.
Įsigaliojus naujos redakcijos PAV įstatymui Nr. XIII - 529, bus “uždegta žalia šviesa” be trukdžių bet kur, kad ir miesto centre ar gyvenamųjų namų rajone pastatyti krematoriumą.

Pasirašyti peticiją

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.