Peticija dėl švietimo padėties Lietuvoje

5 PARAŠAI

Kategorija:

PETICIJA
Mes, dėl Lietuvos Švietimo sistemos susirūpinę piliečiai, matydami vis didėjantį pedagogo profesijos nuvertinimą bei suirutę Švietimo sistemoje, pastebime vis prastėjančią mokymo koybę Lietuvoje. Šiomis dienomis Lietuva susiduria su ūmia problema - mokytojų trūkumu. Jausdami didėjantį nuogąstavimą dėl Lietuvos ateities, reikalaujame:
1)Pakelti mokytojų bei pedagogų atlyginimus 30%
2)Padidinti atlygį už kiekvieną ištaisytą darbą iki 50 ct.
3)Skirti papildomų lėšų pedagogo profesijos populiarinimui.
4)Kelti mokyklų prestižą bei mokytojų kompetenciją.
5)Didelį mūsų nerimastavimą sukelia Lietuvos Edukologijos universiteto padėtis. Pasak mūsų įsitikinimų, dabar vykdomos Aukštojo mokslo reformos dabartinės padėties nepagerins. Anot trečiosios šalies, kuri pageidavo likti neįvardinta, suteiktos informacijos, neigiamas žiniasklaidos požiūris į LEU buvo sukeltas siekiant sužlugdyti šią įstaigą. Mūsų nuomone didelę įtaką šiai suirutei turėjo Valstybės pareigūnų asmeniniai interesai, nes, pasak informacijos, jau yra patvirtintas projektas, pagal kurį pagrindinių LEU rūmų vietoje turėtų iškilti kitos paskirties pastatas. Tad mes reikalaujame pertvarkyti šį universitetą, o blogiausiu - jungimo - atveju atiduoti dabartinį universiteto turimą nekilnojamąjį turtą visuomenės reikmėms.
6)Kelti humanitarinių mokslų lygį Lietuvoje ir susidomėjimą jais.
Rašydami šią peticiją mes nesiekiame jokių asmeninių tikslų, tiesiog norime atkreipti visuomenės dėmesį į Švietimo padėtį Lietuvoje.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 M. J... Tai yra būtini veiksniai, jei norime užtikrinti orią Lietuvos ateitį

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.