„Dainų dainelę“ – į pirmąjį LRT kanalą!

Valstybės atkūrimo šimtmečio proga Lietuvos vaikams, jų tėvams ir visai muzikos bendruomenei nacionalinis transliuotojas nutarė įteikti „dovaną“: daugiau nei keturiasdešimt metų rodytą vaikų ir moksleivių televizijos konkursą „Dainų dainelė“ LRT nusprendė išimti iš pirmojo kanalo ir perkelti į antrąjį – Kultūros kanalą. Kaip žinoma, šis kanalas žiūrimas kol kas dar gerokai mažiau.

Muzikos mokytojų ir „Dainų dainelės“ dalyvių tėvų kreipimasis:

Šiemet Lietuva švenčia garbingą jubiliejų – valstybės atkūrimo šimtmetį. Metai išties ypatingi. Visi suprantame – iškovota Laisvė ir Nepriklausomybė didžiausia vertybė, kurią šiandien turime, kad dar ne taip seniai mūsų tėvai ir seneliai tik tylomis ir su baime galėjo apie tai pasvajoti. Gaila, bet šiandien esame dar labai pažeidžiami, dar nespėjom užgydyti visų savo žaizdų, dar gyva atminty ir tragiška, bei sudėtinga mūsų istorijos patirtis. Ir nors kiekvienas labai asmeniškai išgyvenam šį istorinį momentą – šimtas metų įpareigoja dar ir dar kartą prisiminti - kas mus vienija, ką turime brangiausio, ką sugebėjom išsaugoti ir ką paliksime mūsų ateities kartoms. Su didžiuliu pakilimu visi rinkome Lietuvos šimtmečio dainą, artėja svarbiausios valstybinės šventės – Vasario 16-oji ir Kovo 11 -toji, o šimtmečio iškilmes vainikuos "Dainų šventė“. Ta proga prisiminkime ir „Dainų dainelę“, vaikų ir moksleivių TV konkursą, kuris eteryje jau daugiau nei keturiasdešimt metų.
„Dainų dainelė“ – tai bendras Lietuvos televizijos kartu su Švietimo ir mokslo ministerija vykdomas projektas nuo 1974 metų. Konkursas pergyveno ne vieną laiko išbandymą, išvengė ir nepasidavė greitai kintančių, dažnai vienadienių muzikinių madų įtakai. Nuo pradžių pradžios ,,Dainų dainelė“ ištikimai tarnauja konkurso sumanytojų pagrindiniam tikslui – tai talentų paieška, akademinis dainavimas, lietuvių liaudies dainos propagavimas ir nacionalinio repertuaro plėtimas.
Prezidentė D.Grybauskaitė prieš dvejus metus laureatų koncerte Nacionaliniame operos ir baleto teatre ,,Dainų dainelę“ pavadino dainuojančia Lietuva. Nuolat šį konkursą palydi žodžiai – unikalus ir vienintelis toks.
Ne paslaptis ir tai, jog šiandien didžiosios Lietuvos scenos tiesiog neįsivaizduojamos be dainininkų, buvusių ,,Dainų dainelės“ laureatų, dalyvių – ar tai būtų Eurovizija, ar Operos teatras, koncertai, ar kiti įvairūs muzikiniai projektai. „Lietuva be „Dainų dainelės“ – ne Lietuva“, kažkada naiviai interviu pasakė jauna konkurso dalyvė iš Plungės, bet suaugę visuomet abejoja...
Mes taip dažnai žavimės užsienietiškais produktais, kad kartais jau ir pamirštame ką turime sukūrę patys. Tai džiaugtis ar liūdėti, kad jau 22 kartą kelia sparnus naujam skrydžiui vaikų ir moksleivių TV konkursas? Šis klausimas neduoda ramybės daugybei Lietuvos mokytojų ir didelei daliai muzikinės bendruomenės. Neseniai muzikos mokytojus ir konkurso dalyvius bei jų tėvus pasiekė nemaloni žinia, kad visuomeninis transliuotojas LRT nusprendė išimti ,,Dainų dainelę“ iš pirmojo kanalo ir perkelti į antrąjį Kultūros kanalą, kurio žiūrimumas kol kas dar yra stipriai mažesnis.
Nesuprantame šio sprendimo motyvo ir labai apgailestaujame, kad tai įvyko būtent šiais, labai reikšmingais mūsų valstybei, jubiliejiniais metais. Negi „Dainų dainelė“ jau neverta būti šalia kitų šimtmečiui skirtų didelių renginių pirmąjame LRT kanale, kuris skirtas ir platesniam žiūrovų ratui, ir įprastas jau susiklosčiusiai žiūrovų auditorijai, paprasčiau pasiekiamas ir prieinamas kiekvienam eiliniam žmogui kažkur tolimam Lietuvos pakrašty, ar net vienkiemyje.
Tikėtina, kad nacionalinis transliuotojas lenktynėse su komerciniais kanalais dėl reitingų nutarė pakeisti nusistovėjusią tvarką pirmojp kanalo eterio tinklelyje. Manome, kad nacionalinio transliuotojo misija ir atsakomybė žmonėms yra kita.
Mes, Lietuvos muzikos mokytojai bei „Dainų dainelės“ dalyvių tėvai, prašome rasti galimybę TV konkursą „Dainų dainelė“ transliuoti pirmuoju kanalu.

Pasirašyti peticiją

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (1086)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (439)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (126)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.

Dėl Juodkrantės oficialaus nudistų paplūdimio įteisinimo (72)

Lietuvos. Adresuota: Neringos miesto savivaldybei

Neringos miesto savivaldybės prašome įteisinti Juodkrantės nudistų paplūdimį, nes: 1. Atižvelgiant į Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detalųjį planą (patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. Vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-48 „Dėl Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“) nudistų paplūdimys nurodomas konkrečioje vietoje (pietinėje Juodkrantės paplūdimio dalyje), 200 m. Ilgio. Atkreipiame dėmesį, kad iš viso Juodkrantė turi net 2470 m. ilgio paplūdimio zoną; 2. Vasarą Juodkrantėje nudistai poilsiauja Naglių gamtos rezervato teritorijoje, tai tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Poilsiautojai įsikuria už apsauginio kopagūbrio esančiame paplūdimyje, taip šiurkščiai pažeidinėja rezervato režimą (https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/rezervata-neringoje-uzpludo-nuogaliai-1641035/). Įteisinus Juodkrantės nudistų paplūdimį, nudistai nebesilankytų Naglių gamtos rezervato teritorijoje ir taip būtų apsaugotas rezervatas nuo poilsiautojų; 3. Norint išvengti nesusipratimų dėl saugomų teritorijų pažeidinėjimų, būtina įrengti oficialų Juodkrantės nudistų papludimį, nes žmonėms to reikia ir ne kartą buvo jau išreišktas poreikis; 4. Juodkrantės, kai kurie gyventojai ir turistai, nesant įteisinto nudistų paplūdimio ir neinantys į rezervato teritoriją, važiuoja į Nidos nudistų paplūdimį, pirmyn ir atgal, nuvažiuodami 64 km ir taip transportu teršdami Kuršių Neriją; 5. 2020 m. Neringos lankytojų apklausos rezultatais patraukliausi paplūdimiai yra Nidos nudistų paplūdimys ir Juodkrantės nudistų paplūdimys. Saugiausi paplūdimiai yra Juodkrantės nudistų paplūdimys ir Juodkrantės centrinis paplūdimys. Juodkrantės nudistų paplūdimys tapo patraukliausias ir saugiausias Neringos paplūdimys, tačiau jis nėra įteisintas; 6. Lietuvoje nudistų vis daugėja, tai įrodo ir Vilniuje 2020 m. birželio 1 d. oficialiai atidarytas Valakampių nudistų paplūdimys, kuriame vasarą ilsėjosi daugybė žmonių.