„Dainų dainelę“ – į pirmąjį LRT kanalą!

Valstybės atkūrimo šimtmečio proga Lietuvos vaikams, jų tėvams ir visai muzikos bendruomenei nacionalinis transliuotojas nutarė įteikti „dovaną“: daugiau nei keturiasdešimt metų rodytą vaikų ir moksleivių televizijos konkursą „Dainų dainelė“ LRT nusprendė išimti iš pirmojo kanalo ir perkelti į antrąjį – Kultūros kanalą. Kaip žinoma, šis kanalas žiūrimas kol kas dar gerokai mažiau.

Muzikos mokytojų ir „Dainų dainelės“ dalyvių tėvų kreipimasis:

Šiemet Lietuva švenčia garbingą jubiliejų – valstybės atkūrimo šimtmetį. Metai išties ypatingi. Visi suprantame – iškovota Laisvė ir Nepriklausomybė didžiausia vertybė, kurią šiandien turime, kad dar ne taip seniai mūsų tėvai ir seneliai tik tylomis ir su baime galėjo apie tai pasvajoti. Gaila, bet šiandien esame dar labai pažeidžiami, dar nespėjom užgydyti visų savo žaizdų, dar gyva atminty ir tragiška, bei sudėtinga mūsų istorijos patirtis. Ir nors kiekvienas labai asmeniškai išgyvenam šį istorinį momentą – šimtas metų įpareigoja dar ir dar kartą prisiminti - kas mus vienija, ką turime brangiausio, ką sugebėjom išsaugoti ir ką paliksime mūsų ateities kartoms. Su didžiuliu pakilimu visi rinkome Lietuvos šimtmečio dainą, artėja svarbiausios valstybinės šventės – Vasario 16-oji ir Kovo 11 -toji, o šimtmečio iškilmes vainikuos "Dainų šventė“. Ta proga prisiminkime ir „Dainų dainelę“, vaikų ir moksleivių TV konkursą, kuris eteryje jau daugiau nei keturiasdešimt metų.
„Dainų dainelė“ – tai bendras Lietuvos televizijos kartu su Švietimo ir mokslo ministerija vykdomas projektas nuo 1974 metų. Konkursas pergyveno ne vieną laiko išbandymą, išvengė ir nepasidavė greitai kintančių, dažnai vienadienių muzikinių madų įtakai. Nuo pradžių pradžios ,,Dainų dainelė“ ištikimai tarnauja konkurso sumanytojų pagrindiniam tikslui – tai talentų paieška, akademinis dainavimas, lietuvių liaudies dainos propagavimas ir nacionalinio repertuaro plėtimas.
Prezidentė D.Grybauskaitė prieš dvejus metus laureatų koncerte Nacionaliniame operos ir baleto teatre ,,Dainų dainelę“ pavadino dainuojančia Lietuva. Nuolat šį konkursą palydi žodžiai – unikalus ir vienintelis toks.
Ne paslaptis ir tai, jog šiandien didžiosios Lietuvos scenos tiesiog neįsivaizduojamos be dainininkų, buvusių ,,Dainų dainelės“ laureatų, dalyvių – ar tai būtų Eurovizija, ar Operos teatras, koncertai, ar kiti įvairūs muzikiniai projektai. „Lietuva be „Dainų dainelės“ – ne Lietuva“, kažkada naiviai interviu pasakė jauna konkurso dalyvė iš Plungės, bet suaugę visuomet abejoja...
Mes taip dažnai žavimės užsienietiškais produktais, kad kartais jau ir pamirštame ką turime sukūrę patys. Tai džiaugtis ar liūdėti, kad jau 22 kartą kelia sparnus naujam skrydžiui vaikų ir moksleivių TV konkursas? Šis klausimas neduoda ramybės daugybei Lietuvos mokytojų ir didelei daliai muzikinės bendruomenės. Neseniai muzikos mokytojus ir konkurso dalyvius bei jų tėvus pasiekė nemaloni žinia, kad visuomeninis transliuotojas LRT nusprendė išimti ,,Dainų dainelę“ iš pirmojo kanalo ir perkelti į antrąjį Kultūros kanalą, kurio žiūrimumas kol kas dar yra stipriai mažesnis.
Nesuprantame šio sprendimo motyvo ir labai apgailestaujame, kad tai įvyko būtent šiais, labai reikšmingais mūsų valstybei, jubiliejiniais metais. Negi „Dainų dainelė“ jau neverta būti šalia kitų šimtmečiui skirtų didelių renginių pirmąjame LRT kanale, kuris skirtas ir platesniam žiūrovų ratui, ir įprastas jau susiklosčiusiai žiūrovų auditorijai, paprasčiau pasiekiamas ir prieinamas kiekvienam eiliniam žmogui kažkur tolimam Lietuvos pakrašty, ar net vienkiemyje.
Tikėtina, kad nacionalinis transliuotojas lenktynėse su komerciniais kanalais dėl reitingų nutarė pakeisti nusistovėjusią tvarką pirmojp kanalo eterio tinklelyje. Manome, kad nacionalinio transliuotojo misija ir atsakomybė žmonėms yra kita.
Mes, Lietuvos muzikos mokytojai bei „Dainų dainelės“ dalyvių tėvai, prašome rasti galimybę TV konkursą „Dainų dainelė“ transliuoti pirmuoju kanalu.

Pasirašyti peticiją

Nuteisti Pavela Volodka iki gyvos galvos už 17-metės nužudymą (562)

ED. Adresuota: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas

Pasipiktinusi visuomenė nori, kad būtų skirta reali bausmė didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusioje byloje, kurioje Pavelas Volodka or kiti ipjovė merginos kūna 37 kartus ir sudavė ne mažiau kaip 24 smūgius rankomis į galvą, krūtinę ir kojas. Už tai, kad itin žiauriai ir kankindamas nužudė septyniolikmetę merginą anksčiau tris kartus teistas 22 metų P. Volodka buvo nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Tuo metu su juo prieš septyniolikmetę visą naktį kartu smurtavusi, nužudyti grasinusi, o galop nužudymą slėpusi 20 metų Julija Samoilenko buvo nuteista vos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams. Nubausti šį asmenį reikia iki gyvos galvos kaip ir kitus žmones prisidėjusiu prie šio kraupaus įvykio.

PRIEŠ tepalų fabriko statymą Klaipėdos raj. Mickų km. (240)

Jūratė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Klaipėdos rajono savivaldybė

Prieštaraujama planuojamos tepalų fabriko statybos Klaipėdos raj. Mickų km.