Peticija dėl kontraceptikų įtraukimo į kompensuojamų vaistų sąrašus
Kontraceptinės priemonės mūsų šalyje nėra kompensuojami vaistai. Jų įsigijimo kaštai neproporcingai tenka moterims. Didesnes pajamas gaunančios moterys tiesiog su tuo susitaiko, o tos, kurioms neplanuotas nėštumas tik dar labiau apsunkintų ir taip sudėtingas gyvenimo aplinkybes, taip pat jaunos studentės, moksleivės, lieka labiausiai pažeidžiamos. Artėja kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena. Prašom vyrų (ir vienos kitų) šiemet ne tulpes dovanoti, o pasirašyti peticiją dėl kontraceptinių priemonių įtraukimo į kompensuojamų vaistų sąrašus.
Pasirašyti peticiją
| # | Vardas | Komentaras |
|---|---|---|
| 1 |
V.Staugaitytė |
Reikėtų nepamiršti, jog kontraceptinės tabletės padeda ne tik nuo neplanuoti nėštumo, bet taip pat padeda su hormonų disbalansu(man), o pvz. mano pažįstamai lėtina vėžinių cistų augimą. |
| 2 |
Dovydas |
Ne tik vaistai, bet ir visos esamos kontracepcijos priemonės turėtų būti kompensuojamos |
PRIEŠ NAUJO POLIGONO STEIGIMĄ VAKARŲ LIETUVOJE (506)
Brangūs Lietuvos žmonės, kraštiečiai, VIENYKIMĖS ! Greit visa Lietuva taps vienu dideliu poligonu ! LR Krašto apsaugos ministerija Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrajame plane (Lietuva 2030m.) numatė galimybes steigti naują poligoną Vakarų Lietuvoje : Akmenės r., Telšių r., Mažeikių r. ir Šiaulių r. teritorijose. Pasak viceministro E. Misiūno „Geopolitinė situacija mūsų regione išlieka nepakitusi, yra stiprinama mūsų kariuomenė, į pratybas atvyksta NATO sąjungininkai, todėl tinkamam karių rengimui reikalingos papildomos teritorijos treniruotėms“. Mūsų manymu, jau pakanka esamų poligonų Lietuvoje ! Planuose numatomos kelios galimos teritorijos poligono steigimui. Valstybės poreikiams bus nusavinami ūkininkų dirbamų žemių plotai, privačia nuosavybe valdomų miškų plotai, kurie bus ir kertami, gyvenami namai, kurie bus griaunami. Neatmetama galimybė, kad ateityje poligoną gali plėsti. Mes prieštaraujame tokiam galimam poligono steigimui mūsų krašte ! Todėl mes ginsime savo teises, savo protėvių žemes, atsiminimus, mes norime gyventi savo žemėse, jas dirbti, kurti, auginti vaikus ir čia mirti. Mes norime būti saugūs ir ramūs savo namuose! Mes čia gyvename, čia mūsų namai !
Vienai žemaičių tautai - viena vėliava! (413)
Vienai žemaičių tautai – viena vėliava! Nuo senų senovės žemaičių tauta pasižymėjo užsispyrimu, karingumu bei vienybe. Šimtus metų trukę nuolatiniai kryžiuočių puldinėjimai nualino Žemaitiją. Per žudymus, kankinimus, apgaules ir išdavinėjimus 1413 metais Žemaitija buvo pakrikštyta. Einant laikui, vienybė iš mūsų buvo atimta, mūsų tauta susiskaldė. Konkretus to pavyzdys - daugybė įvairių Žemaitijos vėliavų rūšių. Esame viena tauta, o turime bent septynias skirtingas vėliavas. Pats žodis vėliava reiškia - vėlių valia. Nešdami vėliavą žemaičiai suprasdavo, kad protėvių vėlės eina kartu ir jausdavo jų palaikymą. O šiandien pasižiūrėjus į įvairias naudojamas vėliavas su svetimomis simbolikomis, kažin ar protėviai palaikytų. Stengdamiesi susigrąžinti atimtą vienybę, nusprendėme, kad laikas žemaičių tautai išsirinkti vieną vėliavą, kurią naudotų visa Žemaitija ir visi pasaulio žemaičiai. 1999 m. liepos 22 d. Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva vėliava buvo atnaujinta. Deja, šis naujadaras sukėlė dar didesnį susiskaldymą tarp žemaičių, netgi pasipiktinimą, kad Žemaitijos vėliavoje yra lotyniškas užrašas „Patria Una“, taip pat uždėta svetima karūna, o vienas iš skydo laikytojų - tikrai ne žemaičių karys. Pasirašydami šią peticiją reikalaujame, kad žemaičių tauta turėtų vieną bendrą vėliavą, kurią išsirinks visa tauta, padedama nepriklausomų istorikų ir heraldikos žinovų. Vėliavos rinkimai bus skelbiami vėliau. Taip pat pasirašydami šią peticiją, mes reikalaujame, kad 1999 metais Žemaičių kultūros draugijos (ŽKD) sukurta vėliava būtų pakeista į visos žemaičių tautos išrinktą vėliavą arba nuo ŽKD vėliavos būtų nuimta svetimų kultūrų simbolika (Lotyniškas užrašas "Patria Una", skydo laikytojai, karūna ir meškos apykaklė). Vėinā žemaitiu tautā – vėina vieliava! Nu senū senuovės žemaitiu tauta pasižimiėjė užsėspirėmu, karingomu ėr vėinībė. Šīmtus mētu trokė nolatėnē križiuočiu puldiniejėmā išsekėna Žemaitėjė. Per apgaulės, ėšdaviniejėmus, žudīmus, konkėnėmus 1413 metās Žemaitėjė bova pakrėkštīta. Enont laikou, vėinībė ėš mūsa bova atīmta, mūsa tauta susėskāldė. Konkretus tuo pavizdīs – daugybė ivairių Žemaitėjės vieliavu rušiū. Esām vėina tauta, o torēm bėnt septīnės skėrtīngas vieliavas. Pats žuodis vieliava reišk - vieliū valia. Nešdamė vieliava žemaitē suprāsdava, ka pruotieviu vielės ēn kartu ėr jausdava palaikīma. O šindėina pažiuriejus i Žemaitėjuo nauduojamas ivairės vieliavas su svetėmuom simbuolikuom, kažėn a pruotėvē palaikītu. Stėngamies susėgražīntė atīmta vėinībė, tudiel nusprėndiem, ka laiks žemaitēms ėšsėrīnktė vėina vieliava, katron nauduos vėsa Žemaitėjė ėr vėsė pasaulė žemaitē. 1999 m. lėipas 22 d. Žemaitiu kultūras draugėjės iniciatīva, vieliava bova atnaujīnta. Gaila, bet šėts naujadārs sukielė dar dėdēsni susėskaldīma tarp žemaitiu, net pasipėktėnėma, ka Žemaitėjės vieliavuo īr lotīnėšks ūžrašus „Patria Una“, tēp pat uždieta svetėma karūna, o vėins ėš skīda laikītuoju - tėkrā ne žemaitiu karīs. Pasėrašīdamė šīn peticijė reikalaujēm, ka žemaitiu tauta turietu tik vėina bėndra vieliava, katron ėšrīnks vėsa žemaitiu tauta, padedama nepriklausuomu ėstuoriku ėr herāldikas žėnuovu. Vieliavas rinkėmā būs skēlbamis vėliau. Pasėrašīdamė šīn peticijė, mes reikalaujēm, ka 1999 m. Žemaitiu kultūras draugėjės (ŽKD) sukorta vieliava būtu pakeista i vieliava katron išrīnks žemaitiu tauta arba nu ŽKD vieliavas būtu nuīmta svetėmū kultūru simbuolika (Lotīnėšks ūžrašus "Patria Una", skīda laikītojē, karūna ėr meškuos apīkaklė).