LIETUVA NETURI VALSTYBINĖS RELIGIJOS

94 PARAŠAI

Kategorija:

Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Konstitucijos priimtos Lietuvos Respublikos piliečių 1992 m. spalio 25 d. referendume 43 straipsnio paskutinę dalį, kurioje teigiama, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos reikalaujame:

1. Atšaukti bendrojo lavinimo mokyklose tikybos pamokas. Norintys jas lankyti gali tai daryti savo religinių bendruomenių susirinkimų vietose. Nors Lietuvoje nėra valstybinės religijos, tačiau bendrojo lavinimo mokyklose nepagrįstai įvestas išskirtinai vienos religijos - krikščionybės mokymas, pavadintas tikybos pamokomis. Jokių kitų religijų mokymo ši disciplina neapima. Kadangi ši disciplina įvesta vaikams , nesulaukusiems pilnametystės, kai vaikai savo religinių įsitikinimų dar neturi susiformavę, tai prilygintina Lietuvos moksleivių laisvo apsisprendimo teisės pažeidimams.

2. Iš LRT tarybos atšaukti narį - Katalikų Bažnyčios atstovą.

3. Visoms religinėms bendruomenėms panaikinti dabar suteikiamas mokestines lengvatas. Religinės bendruomenės gauna pajamas iš komercinės nekilnojamojo turto nuomos, daro rinkliavas, kurios neapmokestinamos. Religinės bendruomenės, kaip ir kiti juridiniai asmenys Lietuvos Respublikoje, privalo mokėti mokesčius valstybei.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 saulius N... Šis dokumentas turi būti kuo plačiau išviešitas. Žmogus turi žinoti tiesą. Dėkoju Aivarui už suteiktą galimybę Vilnius 2019-02-14 / 19:38
2 Laima G... Visos religijos yra žmonių mulkinimas ir galimybė juos pavergti. 2018-07-27 / 12:19
3 Vilmantas P... Svetimos religijos propagavimas ir kišimas į mokymo įstaigas, mano giliu įsitikinimu, yra nusikaltimas. 2018-07-24 / 20:23
4 Raimondas R... Tegul tie satanistas dingsta šalin su savo iki alkūnių kruvinom rankom nuo mūsų vaikų!!! 2018-07-24 / 18:23
5 Vaidas Ž... Visoms religinėms bendruomenėms panaikinti dabar suteikiamas mokestines lengvatas.

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.