Prašome rengti Vilniaus bendrąjį planą pagal paprastų gyventojų ir jų bendruomenių prašymus, o ne pataikaujant statybų magnatų interesams

5 PARAŠAI

Kategorija:

PETICIJA
DĖL BENDROJO PLANO RENGIMO PAGAL GYVENTOJŲ IR JŲ BENDRUOMENIŲ SIŪLYMUS, O NE STATYTOJŲ INTERESUS


Prašome Vilniaus bendrąjį planą (toliau – BP) rengti teikiant prioritetą ir atsižvelgiant pirmiausia į bendruomenių ir jų gyventojų pateiktus siūlymus, o ne statybų magnatų interesus. Šiuo metu turime tokią situacija, kad Vilniaus miesto bendruomenės (Šnipiškių, Žvėryno, Užupio, Senamiesčio ir t.t.) teikė gausybę siūlymų 2015-2018 metais Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – VMS) ir Vilniaus bendrojo plano rengėjams.

Bendruomenių pasiūlymai buvo pateikti dar pora mėnesių anksčiau nei pvz. „Libeskindo“ dangoraižio projektas, tačiau gavosi taip, tarsi VMS ir VMS Miesto Plėtros Departamento (toliau – MPD) vadovas M. Pakalnis dirbtų tik viena kryptimi – aukštingumo didinimo projektas jau yra ir tarybos patvirtintas, kai tuo tarpų bendruomenių prašymai – sumažinti aukštingumą, saugoti ir restauruoti paveldą, restauruoti istorinius grindinius, įrengti šaligatvius ir žaliąsias erdvės – nukeliauja tarsi į „šiukšlių dėžę“. Tai ypač pastebima dėl bendruomenių ir gyventojų pasiūlymų istorinių Vilniaus miesto priemiesčių teritorijoms (Šnipiškių „Šiaudinės“ trikampio, Žvėryne ir t.t.) – čia MPD rengdamas BP sprendinius neįsiklauso ne tik, kad gyventojų ir bendruomenių pasiūlymus, bet ignoruoja net ir pačių tarybos narių iš valdančiosios daugumos prašymus atsižvelgti iš į bendruomenės siūlymus. Tarybos, kurią juos atstovauti daugiausia išrinko būtent paprasti miesto žmonės – juk ne statybų bendrovės renka Vilniaus miesto tarybą.

Be to MPD visiškai ignoruoja ne tik bendruomenes, bet net ir VMS visuomenines komisijas - per 2017-03-08 vykusį Vilniaus miesto visuomenių komisijų pirmininkų posėdį su M. Pakalniu, kitais MPD atstovais, bei VMS tarybos nariais, kuriame atstovavau Kraštovaizdžio architektūros visuomeninę komisiją, net patys tarybos nariai M. Pakalniui liepė ieškoti kompromiso su bendruomenėmis, spręsti aukštingumo klausimus, o Šnipiškių Šiaudinę daryti pavyzdine planavimo teritorija su didesniu masteliu (bene 1:2000, o ne standartinio 1:10000). Deja, nei vieno iš šių pasiūlymų M. Pakalnis ir MPD taip ir neišgirdo – iš 2018-05-02 „PU-PA.EU“ pateiktos BP prezentacijoje Šnipiškėms, Žvėrynui ir kitiems miesto rajonams, akivaizdu, kad M. Pakalnis naująjį bendrąjį planą parengė tik pagal statytojų pageidavimus („InReal“ atstovai BP pristatyme tą net ir patvirtino, kad „jiems viskas tinka“). Bet tokiems statytojams lygiai taip pat „tiktų“ ir vietoje Gedimino pilies pastatyti „svečių namus“, o skelbimuose pristatytų kaip „gyvenamuosius butus, su vaizdu į Nerį“.

Miesto ateitis po 50 ar 100 metų, jo identiteto išlaikymas ir paveldo svarba daugeliui statytojų nueina net ne į 2-ą, bet į 6-ą planą, nes visko esmė statytojams yra „parduoti kuo daugiau pseudo-gyvenamųjų butų“. Statytojai tiesiog paskubomis pastato statinį, parduoda butus, ir palieka problemas “spręstis savaime”, o nuo šių užprogramuotų problemų vėliau kenčia gyventojų bendruomenėms, įskaitant ir tuos pačius naujakurius – juk jau turime PAMINKLĄ LAUKINIAM KAPITALIZMUI - PERKŪNKIEMĮ, tad nedarykime dar vieno iš Šnipiškių ir kitų miesto rajonų.

Todėl, remdamiesi visais šiais argumentais, prašome rengti Vilniaus bendrąjį planą pagal paprastų gyventojų ir jų bendruomenių siūlymus, o ne pataikaujant statybų magnatams.

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.