Psichologų atlyginimas Lietuvos švietimo sektoriuje

35 PARAŠAI

Kategorija:

Psichologų atlyginimai švietimo įstaigose apgailėtinai maži. Baigę psichologijos bakalauro ir magistro studijas, 6 metų universitetines studijas specialistai įvertinami 550 € per mėnesį (prieš mokesčius, bruto), kai pedagogų, dirbančių tose pačiose įstaigose, atlyginimai šiai dienai jau beveik dvigubai didesni, nors pedagogams išsilavinimo reikalavimai žymiai mažesni. Psichologo paslaugų poreikis yra milžiniškas, didėja specialiųjų poreikių mokinių skaičiai, identifikuojama daugiau emocinių sunkumų turinčių mokinių. Tai ypač atsiskleidė priėmus sisteminius pokyčius - patyčių ir smurto apibrėžimas, prevencinių veiklų užtikrinimas visiems ugdymo įstaigos mokiniams. Psichologų darbo krūvis didelis - vienas turi aptarnauti iki 1000 mokinių.

Reikalaujame:
1. Jeigu norime užtikrinti profesionalią, aukštos kompetencijos psichologų pagalbą ugdymo įstaigose, turime didinti psichologų atlyginimo koeficientus.
2. Kaip ir kiti pagalbos mokiniui specialistai, psichologai dirba su specialiųjų poreikių mokiniais. Kartais jiems tenka net intensyviausias pagalbos teikimo krūvis. Reikalaujame, kaip ir kitiems specialistams mokama, skirtii psichologams priedus už darbą su specialiųjų poreikių mokiniais.
3. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo
įstatymą nuo 2017 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. XIII-198, 2 straipsnio 1 dalę a) papunktį „A1
lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su
magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu“. Taigi, mokykloje dirbančio
psichologo pareigybės lygis – A1, todėl pagal šio įstatymo 7 straipsnio 6 dalį „A1 lygio
pareigybėms pagal darbo apmokėjimo sistemoje (šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis) nustatytus
dydžius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas 20 procentų.“ Prašome užtikrinti, kad psichologams ugdymo įstaigose būtų mokamas atlyginimas pagal A1 lygį. Didelė dalis ugdymo įstaigų nusižengia ir šią nuostatą ignoruoja.
4. Dalis psichologų neturi ugdymo įstaigose išskirtų patalpų darbui, kai kuriems siūloma darbo priemones įsigyti patiems - reikalaujame užtikrinti psichologų darbo sąlygas ugdymo įstaigose.
5. Jeigu valstybė nori, kad psichologinė pagalba švietimo sektoriuje būtų efektyvi ir paliestų kiekvieną mokinį, turime mažinti psichologų darbo krūvį. Reikalaujame jį sumažinti nuo 1000 iki 500 mokinių.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Neskelbiamas asmuo Psichologu sunkus ir sudėtingas darbas ir jie turi gauti atitinkama atlygi už savo darba. Kaunas 2019-03-25 / 21:51
2 Neskelbiamas asmuo Psichologų dirbančių mokyklose atlyginimai turi didėti. Panevėžys 2018-11-22 / 18:55
3 Neskelbiamas asmuo Pritariu! Tikrai turėtų būti gerinamos psichologų darbo sąlygos, kad būtų galima teigti kokybiškas paslaugas. Kaunas 2018-11-22 / 18:54
4 Eglė ... Tiek darbas, tiek jį dirbantis žmogus turi būti vertinamas, o dabar atlyginimai yra tiesiog juokingai maži ir už tokius pinigus pragyventi neįmanoma. Kaunas 2018-11-22 / 18:53
5 Neskelbiamas asmuo Atlyginimas graudus. Islaidos nuolatiniam tobulinimuisi, podiplominems studijoms, supervizijoms ir tt. yra neadekvačios gaunamoms pajamoms. Klaipėda 2018-11-22 / 18:43
6 Giedrė P... Nors mūsų nedaug (o turėtų būti daugiau!), norime būti išgirsti ir atsispirti nuo atlyginimo, panašaus į minimalią algą. Privalomos 6m studijos! Atestacija net Sppc (ne vietinė)! Sudėtingų patirčių ir poreikių vaikai, tėvai! Neužsiveriančios durys! Klaipėda 2018-11-22 / 18:41

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.