Prieštaraujame elektros tarifo didinimui, kai įstatymas numatęs teisę į lengvatinį tarifą

Kodėl elektros tarifai kyla, jei pagal priimtą įstatymą jie turėtų mažėti?

Aiškėja, kad kitąmet elektra bus brangiausia per penkerius metus – gyventojai nuo naujųjų už elektrą mokės 15 proc. didesnius tarifus. Gamtinės dujos jiems brangs 15–20 proc. Spaudoje gyventojai morališkai ruošiami, kad gruodis yra paskutinis mėnuo, kai bus galima atsiskaityti šiemetiniais tarifais, ir skatinami deklaruoti visą suvartotą energiją. Verslui tenka dar didesnė našta – jiems elektros kaina jau pabrango beveik 40 proc., dujos – penktadaliu. Galutinius tarifus tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), o „Lietuvos energijos“ valdomos bendrovės šiuo metu juos ruošia. Tarifai turi paaiškėti lapkričio pabaigoje.

Tačiau nesidomintys priimtais įstatymais gyventojai nežino, kad jie gali turėti įstatymo numatytą teisę į lengvatinį tarifą. Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, priimtą 2011 m. gegužės 12 d., teisė į lengvatinį elektros tarifą buvo numatyta šilumos siurblių vartotojams. Tačiau nei vienam šilumos siurblio vartotojui lengvatinis tarifas iki šiol nėra taikomas.

Mažesnius tarifus buvo priskirta nustatyti tai pačiai Valstybinei kainų ir energetikos komisijai (VKEKK). Paradoksalu, bet kainai kelti kliūčių nėra, ir VKEKK elektros tarifus dar šiemet patvirtins, tačiau vartotojams, kurie turi teisę į lengvatinį tarifą, kainos sumažinti nepavyksta 7 metus. Iš VKEKK buvo gautas atsakymas, jog tam, kad Komisija galėtų patvirtinti lengvatinius tarifus, turi būti patvirtinti šie dokumentai – Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa bei Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltinių naudojimo tvarka. Komisija pažymi, kad minėti dokumentai iki šiol nėra patvirtinti, o jų nesant ir nežinant, kiek būtų skirta lėšų lengvatinio tarifo taikymui, Komisija neturi pagrįstų duomenų, kuriais remdamasi galėtų nustatyti lengvatinį tarifą.

4 metai – kapų tyla iš Energetikos ministerijos?

Komisija 2013 m. liepos mėn. ir 2014 m. kovo mėn. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją,su prašymu pateikti informaciją, kada numatoma patvirtinti Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programą ir Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltinių naudojimo tvarką, ir 2014 m. balandžio 24 d. gavo Energetikos ministerijos raštą Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos lėšų naudojimo tvarka bus rengiama ir tvirtinama Vyriausybei patvirtinus Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą. Tačiau Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa iki šiol nėra patvirtinta.

Pasak Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovės, teisės aktai nenumato kitų alternatyvų Komisijai nustatyti lengvatinius elektros energijos tarifus Šilumos siurblių vartotojams, todėl lengvatinius elektros energijos tarifus nustatys tik tuomet, kai Vyriausybė patvirtins lėšų šaltinių apimtį (konkretų paramos fondą), skirtą lengvatiniams tarifams kompensuoti, bei Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltinių naudojimo tvarką.

Kviečiame visus oras-oras, oras-vanduo ir gruntas-vanduo šilumos siurblių vartotojus pasirašyti šią peticiją ir gauti lengvatinį tarifą. Jūs pasirinkote aplinkai draugišką šildymo būdą ir tai Jūsų asmeninis indėlis klimato kaitai stabdyti ir CO2 emisijai sumažinti. Įstatyme numatytas lengvatinis tarifas privalo būti taikomas, o kliūtys įstatymui taikyti turi būti panaikintos.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Vilma
2019-04-18 / 23:19
Gal jau sustokite su brangimais,juk lietuviai ir taip vos išgyvena.
2 Gediminas
2018-12-01 / 16:57
Sildomes oras-vanduo, visas namas valdomas elektra.
3 aida
2018-11-23 / 17:47
nemokėkim už elektrą naujais tarifais, visi mokėkim senais

Atšaukti privalomą saviizoliaciją jūreiviams po reiso (615)

Pavardenis. Adresuota: Sveikatos apsaugos ministerija

Jūreiviai, grįžę iš reiso, kur išbuvo neturėdami kontaktų virš 2 savaičių neturėtų būti verčiami saviizoliuotis grįžę namo! Jūreivių gyvenimas sustojo kovo mėnesį, nes nuo tada vienas šeimos narys visuomet turi arba dirbti arba izoliuotis nuo šeimos, nuo kitų žmonių. Daugelyje ES šalių jūreiviai iš darbdavio gauna pažymą apie darbą laive, ir jiems neprivaloma saviizoliuotis. Prašome peržiūrėti saviizoliacijos tvarką jūreiviams, grįžusiems iš reiso.

Prieš Plungės rajono ligoninės, vaikų skyriaus uždarymą. (377)

Viktorija. Adresuota: Plunges rajono savivaldybes merui Audriui Klišoniui

Plungės savivaldybė uždaro Plungės rajono ligoninės, vaikų skyrių. Plungės rajone yra daug vaikų, todėl norime turėti savo rajono ligoninėje vaikų skyrių, kad nereiktu važiuoti į kitų miestų ligonines.

Sprendimo paversti bendrabutį socialiniu būstu Bukiškio k. stabdymas (127)

Artūras. Adresuota: Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos seimas, Finansų Ministerija, LR Vyriausybė, Vyriausioji Tarnybinės Etikos komisija

Turto bankas nemokamai perduoda Bukiškio bendrabutį, unikalus Nr. 4198-5068-1012, 1N5/p, bendras plotas 2370,31 kv. m), esantį Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Bukiškio k., Mokyklos g. 6. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai. Dabar jame planuojama įrengti 38 socialinius būstus. Žmonių, kurie patiria socialines problemas, negalima segreguoti sukišant į vieną daugiabutį. Problema yra ne soc. būsto atsiradime, bet būstų koncentracijoje. Vilniuje yra ne vienas rajonas (pvz. Pilaitė), kuriame akivaizdu, kad didelė koncentracija žmonių, kurie turi tam tikrų socialinių problemų, nesprendžia problemų, netgi atvirkščiai - jas didina bei sukelia socialinę atskirtį. Tai yra pagrindinis integracijos trūkumas. Prašome, kad VRSA (Vilniaus rajono savivaldybės administracija) nedelsiant stabdytų sprendimo priėmimą ir inicijuotų viešą klausimo svarstymą. Taip pat prieš priimant sprendimus šiuo klausimu - jų detales derintų su Bukiškio bendruomene. Šis pastatas reikalingas bendruomenės veikloms, apie jo likimą nebuvo diskutuojama su bendruomene ar bent jau kaimynais. Mes jaučiamės nesaugūs, kai neturime jokios informacijos apie tai, kas vyksta aplink.

NE ORO UOSTUI LR Bendrajame Plane (119)

Vaida. Adresuota: LR Vyriausybė, LR Seimas, LR Aplinkos ministerija

Pasirašau šią peticiją ir reikalauju panaikinti Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrojo plano sprendinius, įteisinančius nacionalinio oro uosto statybas. Nacionalinis oro uostas įtrauktas į LR Bendrojo Plano sprendinius 2030 m., tačiau aviacijos ekspertai išsako rimtas abejones. Simonas Bartkus teigia, kad šiuo metu itin sudėtinga prognozuoti, kada aviacija atsigaus po krizės, o Arūnas Stankevičius aviacijos krizę apibūdina žodžiu „koma“, reiškiančiu kritinę būseną. Susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič teigia, kad naujas oro uostas kainuotų apie 1,5 milijardo, o esamieji oro uostai būtų uždaryti. Kadangi valstybės pagalba šiuo atveju yra draudžiama, o ES parama taip pat negalima, projekto finansavimo šaltiniai lieka neaiškūs. Bendrojo Plano rengėjai nėra atlikę galimybių studijų ir neturi pagrįstų argumentų, kad esami oro uostai artimiausiu metu viršys maksimalius krūvius. Šiemet esami oro uostai yra gavę 85 milijonų finansavimą plėtrai. Vilnius pajėgumai padidės dvigubai (nuo 3,5 mln iki 7,8 mln). Numatoma vieta - tarp Vilniaus ir Kauno (Kaišiadorių rajone). Mes, aktyvūs Lietuvos piliečiai, reikalaujame pašalinti nacionalinio oro uosto sprendinius iš LR Bendrojo Plano, nes toks projektas pasaulinės pandemijos akivaizdoje yra neracionalus ir žalingas Lietuvai. 2018 m. Lietuvos oro uostai samdė Nyderlandų bendrovę „InterVistas Consulting“, kuri nagrinėjo naujo oro uosto statybos galimybes bei analizavo oro uostų koncesijos modelį už didesnę nei 2 milijonai eurų sumą, tačiau studijos išvados nėra viešai paskelbtos. Taip pat nėra skelbiama, kad vieni iš „InterVistas Consulting“ partnerių turi akivaizdžių sąsajų su viena iš Lietuvos verslo lobistų organizacijų. Siūlome, nepriimti sprendinių dėl naujojo oro uosto kol: • nėra atliktos nepriklausomos ir aktualios būsimų keleivių srautų prognozės; • neatlikta nepriklausoma naujojo oro uosto naudos ir kaštų analizė; • nuo visuomenės slepiamos už viešuosius finansus užsakytos studijos; • viešai nebus išnagrinėtos esamos studijos autorių sąsajas su verslo lobistinėmis organizacijomis.