Atkurkime LIETUVOS LITO galią!

Litas buvo ir yra stipresnis už Eurą.
Gyvenimas Eurozonoje tą pagrindžia ir įrodo, kas yra kas.
Kreipimasis į atsakingus asmenis - atkurkime LITO galią.

Lietuvos Respublikos SEIMUI
LR VYRIAUSYBEI, JOS PIRMININKUI
LR FINANSŲ MINISTERIJAI, ŪKIO MINISTERIJAI
LIETUVOS BANKUI
EUROPOS CENTRINIAM BANKUI

Europos Sąjunga su savo idėja prasidėjo praeitame tūkstantmetyje, gūdžiais 1957 m. Romos sutartimi(s), įkūrus Europos Ekonominę Bendriją. Jau tuomet buvo numatyta apie bendrą Europos šalių rinką, vieningą muitų sistemą ir valstybių suverinitetų eliminavimą...

Visa tai buvo įtvirtinta 1993 m. Mastrichte, Nyderlanduose, kai bendrija tapo EUROPOS SĄJUNGA. Toje sutartyje, kurią pasirašė 15 tuometinių Europos žemyne išsidėsčiusių valstybių (tautų), nustatyti ir numatyti sąlyginiai kriterijai valstybėms, norinčioms prisijungti prie vieningos valiutos - EURO ("Ekiu" tuo metu jis vadinosi)

1999 m. šalys narės pradėjo naudotis nauja valiuta - EURO. 2002 m. Euras pradėjo cirkuliuoti rinkose grynųjų pinigų (monetų ir popierinių banko pranešimų - banknotų) pavidalu...

Naujausias tūkstantmetis:

2002-2005 m. Šalys, įsivedusios Eurą išgyveno krizę. Tiklsiau žmonės išgyveno krizę, Sąjunga - pakilimą...

2003 m. Lietuvos Respublikos piliečiai (paskatinti alaus bonke ir miltelių pakeliu) subalsavo referendume už prisijungimą prie Europos Sąjungos sutarties (tos pačios, kuri buvo sudaryta dar 1993 m. t.y. praeitame tūkstantmetyje). Referendume buvo išreikšta kažkieno valia (nesusivokių žmonių rankomis ir balsais)...
Tokiu būdu, 2004-05-01. Lietuvos Respublika oficialiai prisijungė prie Europos Sąjungos su visomis ir visokiomis iš to prisijungimo išplaukiančiomis pasėkmėmis. Viena iš jų - įsipareigojimas atsisakyti nacionalinės valiutos ir prisijungti prie Eurozonos, t.y. pradėti naudoti Eurą, kaip legalų atsiskaitymo įrankį - priemonę. Litas, buvo pasmerktas išnykti dar 1996 m. kai buvo priimtas Lito įstatymas, t.y. savo sukūrimo dieną jis jau buvo numatytas palikti mūsų erdvę kažkuriuo tai metu...

2008 metais pasaulis išgyveno globalią finansinę krizę, o LITAS buvo viena iš paklausiausių valiutų Lietuvoje - tai iliustruoja tuometinės VILIBOR (angl. Vilnius Interbank Offered Rate - vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis Lietuvos komerciniai bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) buvo 9-10%. Euribor (tas pats, tik norma nustatoma Euro bankų asociacijos) buvo apie 3-4%, t.y. ne itin paklausi valiuta. Nepaisant to, santykis buvo 1EUR=3,4528 LTL . Tie kas gyveno skoloje (bankams) - tiems buvo tikra krizė. Bankams - tikras aukso amžius.

2014 metais pagaliau, po daugiau kaip 20 metų nuo Europos Sąjungos sukūrimo, Lietuva atitiko kriterijus, tad jai buvo suteikta teisė prisijungti prie EUROZONOS, t.y. įsivesti EURĄ kaip savo valiutą. Vienintelę. Santykiu, kuris nesikeitė nuo pat Euro atsiradimo pasaulyje - 1EUR=3,4528 LTL. 2015 m. Mes pradėjom pratintis prie Euro (dar buvo dvi valiutos pradžioje... taip keistai atrodė...)

Atsitiko beveik taip pat, kaip ir su didžiosiomis Europos Sąjungos narėmis 2002 m. Liaudis per porą metų nuskurdo lygiai tiek pat kartų, kiek kartų buvo Litas mažiau vertingas lyginant su Euru jo įvedimo dieną, t.y. 3,5 karto.

Verslas prisitaikė, ypač smulkusis - kainas (paslaugų ir kai kurių prekių) patrigubino. Meistrai, individualių veiklų vykdytojai - adaptavosi, o kas ne - emigravo.

Valdžia aukščiausia (Seimas, Ministrų kabinetas, teismai) kaip gyveno ne per blogiausiai, taip ir toliau gyvena.

O biudžetinių įstaigų, statutinių pareigūnų (policija, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba), netgi valstybinių įmonių tarnautojai, darbuotojai, ir, beveik svarbiausia, Mokytojai - šiandiena beveik neišgyvena.

Dar praeitame tūkstantmetyje (jei ne raeitoje sąjungoje) sukurta atlyginimų indeksavimo sistema, praeitame tūkstantmetyje sukurtos stojimo į Sąjungą sąlygos - TIKRAI NĖRA ADEKVAČIOS mūsų realybei !

Nori nenori, tai yra didžioji mūsų tautos dalis, kartais net ir šviesioji jos pusė. Ir mes dar 2003 m. (už alaus bonkę) nubalsavom juos nuskurdinti...

Neteisinga, neadekvatu, neprotinga, negarbinga!

Ši peticija yra už tai, kad perindeksuoti biudžetininkų, valstybininkų, statutininkų, valstybės pareigūnų ir kitų socialinę tvarką ir darną užtikrinančių žmonių atlyginimus, pritaikant Lito ir Euro santykį - 1LTL=1EUR. Taip pat pakeliant minimalaus atlyginimo ribą kelis kartus (samdomiems ir išnaudojamiems darbuotojams).

Pakilus atlyginimams, mūsų tauta irgi pakils - pamatysit.


Pasirašo Tautos atstovai, piliečiai, žmonės, kuriems rūpi mūsų visų darnus, sveikas ir laimingas gyvenimas

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Vanda
2018-11-25 / 20:51
Kol buvo litai, tai buvo zymiai lengviau pragyventi is pernsijos, o kai ivede eura pensija somazejo 3,4 karto, o kainos jau pralenke kainas litais tai kodel taip yra?

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (766)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (439)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (126)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.

Dėl Juodkrantės oficialaus nudistų paplūdimio įteisinimo (72)

Lietuvos. Adresuota: Neringos miesto savivaldybei

Neringos miesto savivaldybės prašome įteisinti Juodkrantės nudistų paplūdimį, nes: 1. Atižvelgiant į Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detalųjį planą (patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. Vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-48 „Dėl Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“) nudistų paplūdimys nurodomas konkrečioje vietoje (pietinėje Juodkrantės paplūdimio dalyje), 200 m. Ilgio. Atkreipiame dėmesį, kad iš viso Juodkrantė turi net 2470 m. ilgio paplūdimio zoną; 2. Vasarą Juodkrantėje nudistai poilsiauja Naglių gamtos rezervato teritorijoje, tai tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Poilsiautojai įsikuria už apsauginio kopagūbrio esančiame paplūdimyje, taip šiurkščiai pažeidinėja rezervato režimą (https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/rezervata-neringoje-uzpludo-nuogaliai-1641035/). Įteisinus Juodkrantės nudistų paplūdimį, nudistai nebesilankytų Naglių gamtos rezervato teritorijoje ir taip būtų apsaugotas rezervatas nuo poilsiautojų; 3. Norint išvengti nesusipratimų dėl saugomų teritorijų pažeidinėjimų, būtina įrengti oficialų Juodkrantės nudistų papludimį, nes žmonėms to reikia ir ne kartą buvo jau išreišktas poreikis; 4. Juodkrantės, kai kurie gyventojai ir turistai, nesant įteisinto nudistų paplūdimio ir neinantys į rezervato teritoriją, važiuoja į Nidos nudistų paplūdimį, pirmyn ir atgal, nuvažiuodami 64 km ir taip transportu teršdami Kuršių Neriją; 5. 2020 m. Neringos lankytojų apklausos rezultatais patraukliausi paplūdimiai yra Nidos nudistų paplūdimys ir Juodkrantės nudistų paplūdimys. Saugiausi paplūdimiai yra Juodkrantės nudistų paplūdimys ir Juodkrantės centrinis paplūdimys. Juodkrantės nudistų paplūdimys tapo patraukliausias ir saugiausias Neringos paplūdimys, tačiau jis nėra įteisintas; 6. Lietuvoje nudistų vis daugėja, tai įrodo ir Vilniuje 2020 m. birželio 1 d. oficialiai atidarytas Valakampių nudistų paplūdimys, kuriame vasarą ilsėjosi daugybė žmonių.