Dėl nepilnamečiams vaikams mokamų alimentų panaikinimo

0 PARAŠAI

Kategorija:

Manau, kad šeimos institucija Lietuvoje šiuo metu yra naikinama. Lietuvoje šiuo metu išsiskiria kas antra pora, 20-30 procentų šeimų gyvendamos poroje yra nelaimingos arba gyvena atskirtai nesiryždamos nutraukti santuokos arba laukdamos kol vaikai suaugs.
Vienas iš faktorių, kuris griauna Lietuvos šeimas, tai alimentų mokamų vaikams politika. Dėl šios politikos kenčia ne tik patys piliečiai, bet valdininkai (teismai, antstoliai ir t.t.), o svarbiausia kenčia vaikai.
Tikiu, kad mūsų piliečiai bus protingi ir supratingi, o taip pat patys sugebės susitarti dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Kodėl būtina panaikinti nepilnamečiams vaikams mokamus alimentus?
1. Alimentų mokėjimo praktika didina skyrybų skaičių, o taip pat pažeidžiama vaikų teisė į pilną šeimą.
2. Barbariška praktika dėl alimentų neigiamai veikia demografinę situaciją Lietuvoje ir psichologinę būseną šeimoje.
3. Valstybė nesugeba kontroliuoti asmenų, kurie nemoka alimentų. Šiuo metu alimentų nemoka 84 tūkstančiai asmenų ir šis skaičius nemažėja. Į Vaikų išlaikymo fondą per 8 metus kreiptasi dėl daugiau negu 50 tūkstančių vaikų.
4. Išsiskyręs vyras arba išsiskyrusi moteris, kurie gauna alimentus pagal teismo nuosprendį dažnai neleidžia matytis tėvui ar motinai su vaiku. O išsireikalauti matytis su vaiku per teismą yra pakankamai sudėtinga.
Atsisakius alimentų bus naudinga:

1. Skyrybų skaičius valstybėje sumažės.
2. Valstybės nesikišimas į šeimyninius santykius pagerins demografinę situaciją, nes pilnose šeimose gimsta daugiau vaikų.
3. Bus sumažinta darbo valstybės institucijoms, kuris sprendžia šiuos klausimus, kurios turėtų būti sprendžiamos šeimos viduje. Tarnautojai galės užsiiminėti svarbesniais socialiniais reikalais. Alimentų nemokėjimas dekriminalizuos straipsnį dėl jų nemokėjimo.
4. Išsiskyrusiai šeimai reikės taikiai spręsti problemas ir negalima bus manipuliuoti vaikais. Todėl vaikų teisės bus labiau apsaugotos.

Pasirašyti peticiją

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.