Priėmimo reikalavimų į universitetus ir kolegijas suvienodinimui - ne`

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo suvienodinti priėmimo reikalavimus stojantiesiems nuo 2021 metų. Dėl to, tie, kas neišlaiko matematikos, lietuvių egzaminų, negali patekti į universitetą arba kolegiją. Tai yra labai blogai apgalvota idėja, nes:
- Matematiką mokėti yra gerai, bet reikalauti, kad mokinys būtų išlaikęs matematikos VBE, tam, kad galėtų įstoti į filologijos ar kitas humanitarinių, socialinių mokslų studijas, nėra racionalu;
- Tai suvienodina visus mokinius ir įstato juos į rėmus, kas nėra gerai saviraiškai;
- Ne kiekvienas yra gabus matematikai, ne kiekvienai studijų programai jos ir reikia. Kai kurių gamtamokslių, socialinių ir humanitarinių mokslų studijų krypčių programų reikalavimai (ypač kolegijų) gali apsieiti ir be matematikos VBE;
- Taip neatkreipiamas dėmesys į mokinio motyvaciją studijuoti pasirinktą dalyką;
- Teigiama, kad universiteto studentai privalo kritiškai ir logiškai mąstyti, bet gebėjimas spręsti matematinius uždavinius neparodo pilno žmogaus sugebėjimo logiškai priimti sprendimus, nes loginio ir kritinio mąstymo pagrindas - filosofija, bet ne matematika;
- Tokiu sprendimu atimamos galimybės nemažai daliai žmonių studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose skatina emigraciją ir studijas užsienyje. Ar mums, kaip valstybei, reikia dar vienos "protų nutekėjimo" bangos?

Siūlymas: peržiūrėti siūlymą suvienodinti studijų programas ir vietoj to arba siūlyti pritaikyti stojimo reikalavimus kiekvienai studijų programai atitinkamai pagal mokslų kryptį, arba priimti Vakarų šalių požiūrį ir vertinti mokinius pagal jų motyvaciją studijuoti, išlaikant tam tikrus reikalavimus pritaikytus kiekvienai studijų programai, skirtus nustatyti mokinio pasirengimą studijuoti pasirinktą programą.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Neskelbiamas asmuo Motyvacinis laiškas ir rekomendacinis laiškas stojant, kaip ir užsienyje, būtų žingsnis pirmyn! Tik ten žmogus gali atsiskleisti kokios ir kiek patirties jis turi srityje į kurią stoja, arba kaip stipriai yra motyvuotas to išmokti. Taip pat mokytojų rekomendacija tą patvirtintų. O dabar visa veikla išlieka nežinoma ir viskas sprendžiama pagal tik egzaminų rezultatus, kas yra LABAI neteisinga. 2019-06-22 / 11:10
2 Ernanda F... Taip pat nuo matematikos VBE priklauso ir tai ar gausi finansuojamą vietą. Kai kurie studentai negali pretenduoti į tai būtent todėl. Tokią atranką būtų sąžininga daryti su dalykais kurie sieja daugiau profesijų kaip antai anglų arba lietuvių kalba. Kaunas 2019-06-21 / 19:35

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.