PUNIOS ŠILAS - PADĖKITE GELBĖTI!

15 133 PARAŠAI

Kategorija:

LR Vyriausybei
Gedimino pr. 11,
LT-01103 Vilnius

PETICIJA
Dėl Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją
2019 m. rugpjūčio 1 d., Vilnius

Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalų Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija LR Peticijų įstatymo nustatyta tvarka.
2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. D18-29 Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pateikė pavedimą Valstybinei saugojamų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo gamtinį rezervatą ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinį apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją.
2019 m. liepos 18 d. Valstybinės saugojamų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-97 įgyvendino 2019 m. liepos 12 d. aplinkos ministro pavedimą, nesiūlant ir nenustatant jokių alternatyvių aplinkos apsaugos priemonių.
Tai padarius ir nepasiūlius jokių alternatyvių ir ilgalaikių apsaugos sprendimų, Valstybinė miškų urėdija čia ir toliau bus įpareigota vykdyti miškų kirtimus bei organizuoti komercines medžiokles arba šiuos medžioklės plotus parduoti aukcione privačiam medžioklės būreliui. Tiek miško kirtimo darbai, tiek medžioklės Punios šile ekonominiu požiūriu nėra naudingos, tačiau gamtos išsaugojimo požiūriu daroma didelė žala, o visuomenė vietoj vertingos sengirės mato kirtimų suniokotus medynus, rąstų rietuves ir medžiotojų išgąsdintų žvėrių pėdsakus.
Nemuno vingyje esantis Punios šilas gamtiniu požiūriu yra vienas vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų. Čia iki šiol išlikęs kraštovaizdis su pirmykščių Lietuvos girių bruožais, senoliai medžiai dar mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus – kai kurie ąžuolai augo dar vykstant Žalgirio mūšiui. Čia sutinkama daugiau nei 100 į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių, daugiau nei 100 saugotinų kertinių miško buveinių, net 78 Europos Bendrijos svarbos natūralios miško buveinės. Mokslininkų vertinimu Punios šilas gamtiniu požiūriu dėl didžiausiame plote išlikusios mažai liestos sengirės ir saugomų rūšių gausos turi išskirtinę vertę tarp kitų Lietuvoje saugomų miško masyvų.
Iki aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos 2019 m. liepos 12 d. pavedimo stabdyti Punios šilo rezervato teritorijos plėtrą, jau buvo ankstesnio aplinkos ministro pavedimu, parengti planavimo dokumentai dėl Punios šilo gamtinio rezervato plėtros, kurio plane yra numatyta, jog aplinkinių gyvenviečių gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, uogauti ir grybauti teritorijoje, visuomenės lankymasis labiausiai tam tinkamose teritorijose taip pat galimas. Planas numato įrengti papildomą infrastruktūrą, netgi pagerinančią sąlygas lankytis šiame unikaliame gamtos kampelyje. Pagal parengtą planą esama draustinio teritorija virstų pirma Lietuvoje tokio pobūdžio saugoma teritorija, kurioje ribojama visa žmogaus ūkinė veikla, bet leidžiamas lankymas didelėje rezervato dalyje, įskaitant leidimą vietiniams gyventojams rinkti uogas, grybauti.
Punios šilas yra unikalus ir vertingas būtent todėl, kad ten yra išlikusi natūrali sengirė, kurioje gyvena dešimtys retų rūšių ir kur lankytojai gali pamatyti, kaip atrodo tikras miškas (o ne „prižiūrimas“ parkas). Per milijonus metų miškai puikiai išgyveno ir klestėjo žmonių neprižiūrimi. Vienintelė „priežiūra“, kuri reikalinga miškui – palikti jį ramybėje (kur ūkinė veikla ar bet kokie kirtimai galėtų vykti tik ypatingais atvejais, skatinant buveinės atkūrimą ir su stipraus mokslinio komiteto pritarimu). Būtent tokia apsauga būtina tam, kad išsaugotume visus ekosistemos komponentus, sveikas augalų ir gyvūnų populiacijas ir maksimalų atsparumą įvairiems išoriniams poveikiams. Bet kokia fragmentacija, netgi jei ji vadinama sumaniu „sanitarinių kirtimų“ vardu, ardo ekologinį tinklą vesdama link kritinio taško, kai visa sistema žlunga. Išvirtę medžiai, įrantys stuobriai yra esminė tokios ekosistemos dalis. Tokios įvairovės išsaugojimas yra ypač svarbus šiuo intensyvios klimato kaitos metu, kai visas genetinis potencialas būtinas, kad rūšys ir ištisa ekosistema turėtų galimybę prisitaikyti.
Raginame visuomenę būti aktyviai ir išreikšti principingą poziciją ginant viešąjį interesą ir neįkainuojamą Lietuvos gamtos vertybę – Punios šilą, pasirašant šią peticiją, kuria visi bendrai reikalaujame LR Aplinkos ministeriją, ir atsakingą ministrą Kęstutį Mažeiką:
- Atnaujinti ir užbaigti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo (specialiojo planavimo) procesą, pradėtą Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo) koregavimo ir planavimo darbų patvirtinimo“;
- Įgyvendinti Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją.



Pareiškėjas

Žymantas Morkvėnas
gamtosaugininkas
Tel. Nr. +370 (614) 72 597
El. p.: [email protected]

Gintaras Varnas
teatro režisierius
[email protected]
Tel.Nr. +370 (698) 81 730

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Eglė (Vilnius)
2020-12-15 / 15:12
Saugokime. Tai vertybės, kurias praradę , nebeatkursime.
2 Eglė (Mažeikiai)
2020-09-10 / 17:11
Punios šilas – pats vertingiausias miškas biologinės įvairovės požiūriu Lietuvoje.
3 Marius
2020-04-13 / 09:05
Antivalstybininkai! O jūs galvojat kad neliksit nubausti naikindami mūsų šaly?
4 Zita (Panevėžys)
2020-02-28 / 17:15
Gamta - mūsų namai , kodėl norime juos sugriauti ?
5 Neskelbiama (Vilnius)
2020-02-16 / 13:37
Lietuvoje turi būti bent viena dzūkiška sengirė.Medkirčiai - šalin rankas nuo Punios šilo!
6 Tomas (Vilnius)
2020-02-14 / 12:53
Medžiai mums teikia deguonį, jie valo mūsų orą. Trečdalis visų problemų, susijusiu su klimato kaita, būtų išspręstos, jei mes pagaliau pradėtume puoselėti gamtą.
7 Viktorija (Vilnius)
2020-02-07 / 13:18
Prieš Mažeikos prieštaraujančią aplinkosaugai politiką ir už sengirę ir visus, kurie gyvena joje.
8 Mantė
2020-01-22 / 17:14
Savaime suprantamiems dalykams peticijos nereikalingos! Punios šilas privalo būti išsaugotas!
9 Neskelbiama (Ukmergė)
2019-12-22 / 19:09
Dzūkai ir aukštaičiai! Į bendrą kovą prieš Lietuvos miškų naikinimą!
10 Arina (Vilnius)
2019-12-19 / 12:38
Miskai tai musu proteviu paveldas. Privalome juos apginti.
11 Aistė (Vilnius)
2019-12-17 / 15:54
Turi ateiti galas senų girių kirtėjams, medžiotojams ir debilams seime.
12 Renaldas (Klaipėda)
2019-10-15 / 02:53
Man keista, kad tokiam logiškam sprendimui seimui dar peticijos reikia!? Maniau ten visi proto turi!
13 Klaudijus (Panevėžys)
2019-10-05 / 14:45
Dzūkai ir aukštaičiai! Į bendrą kovą prieš Lietuvos miškų naikinimą!
14 Daiva (Vilnius)
2019-09-22 / 21:58
Pastaruoju metu vykdomas senų medžių genocidas... Buvo idėja iškirsti Sapiegų parko senus medžius ir įveiti baroko stiliaus parką... Visa laimė,kad aktyvi Antakalnio bendruomenė šį reikalą sustabdė. Labai tikiuosi, kad ir čia pavyks atkreipti tinkamą dėmesį ir bus atsižvelgta į ekspertų kompetetingą nuomonę.
15 Olga (Vilnius)
2019-09-22 / 00:20
Punios šilas turi būti išsaugotas ateities kartoms!
16 Juozas
2019-09-20 / 16:29
Butina issaugoti Gamta norint tureti savo ir Vaiku Ateiti!
17 Laima
2019-09-20 / 13:07
Neliks medžių-neliks gyvos faunos-mūsų protėvių palikimas irgi išnyks
18 Jolanta (Šiauliai)
2019-09-19 / 20:19
Reikia būtinai išsaugoti šį Punios Šilą. Aš už gamtos išsaugojimą!!!
19 Elena
2019-09-19 / 18:40
Punios šilas turi būtinai išsaugotas ! Ponai ,nejaugi j8s pinigais kv4puosite ,ar juos valgysite ! Atsibuskite ! Atverkite akis ! Pažiūrėkite į dangų !
20 Guoda (Druskininkai)
2019-09-13 / 22:00
Punios šilas turi būti išsaugotas ir man nesvarbu gaus kiti pinigū ar ne
21 Neskelbiama (Klaipėda)
2019-09-12 / 23:01
Būtina išsaugoti šį unikalų gamtos kampelį ateities kartoms.
22 Neskelbiama (Vilnius)
2019-09-09 / 13:37
Senieji medžiai - Lietuvos plaučiai, iškirtus juos - dusim
23 Ernestas
2019-09-04 / 22:28
Kokius išsirenkam tautos atstovus tokios ir pasekmės.
24 Edita
2019-09-02 / 14:11
Negi tikrai neberūpi senas miškas ir jo gyventojai? Priartinsime ekologinę katastrofą, jei manysime, kad žmogus turi teisę "tvarkyti gamtą" be jokios pagarbos gyvybei.
25 Edgaras (Vilnius)
2019-09-01 / 15:58
Atsipeikėkite, pagailėkine bent sengirių. Varėnos rajone baisu žiūrėt, kaip miškus kerta plikai, suardo miško paklotę, palikdami tik smėlio dykynę...
26 Raimonda (Klaipėda)
2019-09-01 / 11:01
Būkite aktyvūs!!! Tik taip galime išsaugoti tai kas liko....
27 Mykolas (Klaipėda)
2019-09-01 / 10:56
Palikit gamta ramybeje!!! Pinigai jum oro tikrai neisvalys!!!
28 Lina
2019-08-31 / 10:32
Butina išsaugoti tai, ka paveldėjome ir ka privalome palikti kitom kartom.
29 Mindaugas
2019-08-31 / 08:48
Kaip mes stipriai naikiname savo gamtą.... Gyvenu švedijoje ir tokių anomalijų nematau, kas vyksta su miškais lietuvoje...
30 Neskelbiama
2019-08-30 / 13:40
Atsodinti miskai nesuteiks to,ka turime.Pauksciai gali nesugryzti.,ir visa kita.Neniokokim gamtos kurinio!

Atiduokite Monroe ir Tali GRAŽINAI ? (1184)

Gražina. Adresuota: Aplinkos Apsaugos Departamento prie Aplinkos Ministerijos Klaipėdos valdyba

Katėms Monroe ir Talismanui reikalinga globa ir priežiūra, kuria gali pasirūpinti tik šeimininkė. Monroe reikalingas gydymas ir vaistai. Spec. Maistas. Visi dokumentai laikymui ir gyvenamosios sąlygos bus suteiktos 100% tad , prašau atsižvelgti į prašymus, ( parašus) juos sugrąžint, Gražinai Asipauskaitei. Neleiskite jas parduoti, tiems kas jas ruošiasi atimti! ....

Ar vienuolis kapucinas tėvas Stanislovas Dobrovolskis turėtų būti paskelbtas šventuoju? Taip. Jis to vertas. (350)

Valdas. Adresuota: Kauno arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui

Tėvas Stanislovas - visų, esančiųjų bėdoje brolis. Atoki Paberžės kaimo parapija, į kurią tėvas Stanislovas buvo paskirtas grįžęs iš tremties, netrukus virto krizėje atsidūrusiųjų priebėga, kur jie buvo laukiami, išklausomi, šiltai priimami, taip pat ir dvasinės traukos centru. Jo asmenybės šilumą, tikrą neturtą ir asketizmą, išmintį pamena visi jį pažinojusieji. Tėvas Stanislovas vertas būti paskelbtas šventuoju.

Dėl Grigiškių seniūno Leonard Klimovič (ne)atliekamų pareigų (172)

Grigiškių. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės merui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui

P E T I C I J A Dėl Grigiškių seniūno Leonard Klimovič (ne)atliekamų pareigų 2021 m. vasario 10 d., Seniūnijų vaidmuo yra susijęs su savivaldybės administracinių ir viešųjų paslaugų priartinimu prie žmogaus, jų prieinamumo vietos bendruomenei didinimu. Seniūnija, būdama arčiausiai gyventojų, atlieka tarpininkės vaidmenį tarp savivaldybės ir vietos bendruomenės, taip priartindama vietos valdžią prie gyventojų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, seniūnas turi spręsti vietos gyventojų problemas, nagrinėti jų prašymus, skundus, telkti bendruomenę, supažindinti vietos gyventojus su strateginiu ir seniūnijos metiniu veiklos planu, ūkiškai tvarkyti seniūnijai skirtus asignavimus ir pan., tačiau viso šito Grigiškių m. gyventojai pasigenda. Grigiškių seniūnas neatsižvelgia į miesto bendruomenės, seniūnaičių nuomonę, prašymus, nevyksta dialogas su gyventojais. Seniūnas pasižymi vienasmeniu, galima sakyti autokratišku valdymo metodu, kuris netenkina Grigiškių m. gyventojų. Seniūnijoje nėra informacijos sklaidos, visuomenei nepristatomi strateginiai ir seniūnijos metiniai veiklos planai, nėra veiklos tęstinumo bei veiklos ataskaitų pristatymo gyventojams, skiriami asignavimai, galimai, naudojami neefektyviai, neracionaliai ir neskaidriai, tikėtina seniūnas tinkamai nevykdo valstybės tarnautojo pareigų, neinformavo valstybinių institucijų apie Vokės upės ir Grigiškių tvenkinio apgailėtiną situaciją. Nėra tinkamo grįžtamojo ryšio ir kompetentingų bei konkrečių atsakymų į gyventojų paklausimus, tikėtina, kad seniūnija nesilaiko Lietuvos Respublikos teisės aktais patvirtintų dokumentų rengimo taisyklių, t.y. seniūnijai (seniūnui) pateikiami raštai/skundai/prašymai nėra registruojami, vengiama į juos atsakyti Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytais terminais. Gyventojai kantriai (jau daugiau nei 20 metų) laukia Grigiškių m. kelių, gatvių, šaligatvių ir kiemų sutvarkymo, neapsemtų pravažiavimų, apšvietimo, senų griuvėsių ir teritorijų sutvarkymo, viešųjų erdvių gerbūvio gerinimo (poilsio zonos ir Grigiškių tvenkinys), pagarbaus seniūno elgesio ir bendravimo su gyventojais. Grigiškių m. bendruomenė ilgai laukė ir nusipelnė kokybiškų sprendimų dabar. Mes, žemiau pasirašiusieji, reikalaujame atsižvelgti į išsakytas pastabas ir nuogąstavimus, siūlome peržvelgti Grigiškių m. seniūno Leonard Klimovič per eilę metų (ne)atliktus darbus, įvertinti jo kompetenciją ir atitikimą valstybės tarnautojui bei pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti keliamiems reikalavimams, galimus įgaliojimų viršijimus bei svarstyti galimybę atleisti seniūną iš užimamų pareigų. П E T И Ц И Я Относительно (не)выполняемых обязанностей старoстой Григишкес Леонардом Климовичем 2021 г. февраль Роль старoсты связана с приближением административных и государственных служб муниципалитета к человеку, повышая их доступность для местной общины (населения). Старoста действует как посредник между муниципалитетом и местной общиной, тем самым приближая местное самоуправление к населению. В соответствии с Законом о местном самоуправлении Литовской Республики, старoста должен решать проблемы местных жителей, рассматривать их просьбы, жалобы, мобилизовать сообщество, знакомить местных жителей со стратегическим и годовым планом деятельности сенюнии, ответственно распоряжаться ассигнованиями, однако все это отсутствует. Старoста Григишкес не учитывает мнение и просьбы жителей, нет диалога с населением. Информация от старосты на территории сенюнии отсутствует, стратегические и годовые планы деятельности не предоставляются общественности, отсутствуют отчеты о деятельности старoсты, ассигнования распределяются, используются возможно неэффективно, нерационально и непрозрачно. Отсутствует обратная связь, грамотные и конкретные ответы на запросы жителей, вероятно, что старoста не соблюдает правила подготовки документов, утвержденные правовыми актами Литовской Республики, т.е. письма/ жалобы/просьбы не регистрируются, ответы на них не предоставляются в сроки, установленные правовыми актами Литовской Республики. Жители терпеливо, более 20 лет, ждали строительства дорог, улиц, тротуаров и дворов, устройства освещения, приведения в порядок старых руин и территорий, улучшения благосостояния общественных пространств (зоны отдыха и пруда в Григишкес), уважительного поведения и общения с жителями. Жители Григишкес долго ждали и заслуживают качественных решений Мы, ниже подписавшиеся, требуем учесть высказанные замечания, предлагаем оценить работу Леонарда Климовича и выполнение прямых обязанностей, которые не выполнялись на протяжении многих лет, оценить его компетентность и соответствие требованиям, предъявляемым к государственному служащему, а также функциям, изложенным в должностной инструкции, и рассмотреть возможность увольнения с занимаемой должности.

NE Druskininkų miesto mokyklų tinklo pertvarkai ! (253)

Diana. Adresuota: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

Kategoriškai NESUTINKAME su Druskininkų mieste planuojama "Saulės" pagrindinės bei "Atgimimo" mokyklų tinklo pertvarkymo reforma, nes tai pažeidžia mūsų pasirinkimo teisę į švietimo įstaigos pasirinkimą pagal gyvenamąją vietą, vaikų saugų savarankiškumą, į jau sukurtą ilgametę saugią aplinką mūsų mokyklose, į pedagogų darbo vietų išsaugojimą, bei daug kitų argumentų faktišką konstatavimą. Pradinėje mokykloje negali būti daugiau nei 400 mokinių. Įvykdžius reformą, pradinė mokykla turėtų apie 700 mokinių. O tai jau blogai. Esame patenkinti ugdymo procesu savo mokyklose ir nenorime, kad būtų suardytos dviejų mokyklų bendruomenės. Nuoroda apie siūlomą reformą : http://www.manodruskininkai.lt/svietimas/pradedamas-rengti-druskininku-savivaldybes-bendrojo-ugdymo-mokyklu-tinklo-pertvarkos-2021-2025-metu-planas/ P.S. AGRESYVŪS IR ĮŽEIDŽIANTYS KOMENTARAI NETOLERUOJAMI ! PRAŠOM GERBTI VIENI KITUS !