Peticija dėl privačių miškų savininkų veiklos nepagrįsto ir perteklinio ribojimo

112 PARAŠAI

Kategorija:

1. Nuo 2015 m. privatūs miško savininkai privalo mokėti papildomą 5 proc. dydžio mokestį nuo parduotos žaliavinės medienos vertės. Toks apyvartos mokestis nėra taikomas jokioje kitoje ES valstybėje, bei pramonės šakoje, todėl turėtų būti nedelsiant atšauktas.
2. Nuo 2020 m. įsigaliosiančiuose teisės aktų pakeitimuose numatyti kirtimų ribojimai Europos Bendrijos svarbos gamtinėse buveinėse. Minėti teisės aktų pakeitimai nebuvo derinti su privačių miškų savininkais, o buveinės išskirtos privačiose valdose savininkų net neinformuojant. Šios buveinės užima apie 10% visų privačių miškų plotų, bei į jas dažniausiai patenka didžiausią ekonominę vertę turintys medynai. Tokie kirtimų ribojimai turėtų atsirasti tik juos suderinus su privačių miškų savininkais, išmokant sąžiningą kompensaciją, pagal kirstinos medienos rinkos kainas. Taip pat kyla daug abejonių dėl buveinių nustatymo kriterijų ir pagrįstumo.
3. Nuo 2020 m. įsigaliosiančiuose teisės aktų pakeitimuose nustatytas ribojimas privačių miškų savininkams bendrai valdomam miško plotui iki 1500 ha, nors Lietuvos mokslininkai ne kartą yra pasisakę, kad didžioji dalis Lietuvos privačių miškų valdų yra per mažos efektyviam, konkurencingam ir ekonomiškai gyvybingam ūkininkavimui. Šis ribojimas neabejotinai mažins privataus miškų ūkio efektyvumą, tuo sukeldamas neigiamas pasekmes kaimiškųjų vietovių gyventojų užimtumui ir regionų plėtrai. Be to, tokie sprendimai menkina mūsų valstybės, kaip stabilios ir civilizuotos ES šalies, įvaizdį. Šis ribojimas nustatytas ženkliai per mažam plotui (pvz. valstybinių miškų regioninis valdymo padalinys- užima apie 40 tūkst. ha.), todėl turėtų būti nedelsiant peržiūrėtas.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 NERIJUS (Jurbarkas)
2019-11-04 / 00:43
Mokesčių Lietuvoje tiek daug, kad dauguma nepajėgūs juos mokėti. Tokiu būdu ir yra sukuriama šešėlinė ekonomika. Tie, kurie "tampo virveles" ir "žaidžia" žmonių gyvenimais tiek jovalo privirė ir tiek užsmaugė nepasiturinčius piliečius, kad net lietuviu pasidarė būti nesmagu, nejauku ir gėda..DAUGIAU JOKIŲ NAUJŲ MOKESČIŲ IR MAŽINKITE ESAMUS MOKESČIUS. Po velnių, ar aš čia sau sakau???
2 Povilas (Kaunas)
2019-10-31 / 12:41
Prieš priimant sprendimus turėtu būti diskutuojama su visimos pusėmis ir atsižvelgema į specialistų nuomonę ir miško savininkus o netik ambicijomis pagautus populistus.
3 Alfridas (Panevėžys)
2019-10-31 / 10:00
Prašymas neiti lengviausiais keliais, nes tai kenkia valstybei.
4 Monika (Kupiškis)
2019-10-29 / 12:37
Visi sprendimai priimami skubotai, nekreipiant dėmesio į gresiančias neigiamas pasekmes tiek visam ūkininkavimui, tiek verslo subjektams, tiek valstybei. Tai, kad įstatymų/projektų rengėjai žiūri tik iš vienos barikadų pusės yra parodomas pats didžiausias nekompetencijos lygis. Miškų ūkis apmokestinamas labiausiai iš visų sektorių, kodėl?
5 Algimantas (Alytus)
2019-10-29 / 10:59
Jei taip ir toliau valdžia kaišios verslui pagalius i ratus tai miškininkai kurie paėmė europos paramą tecnikai įsigyti neįvykdys įsipareigojimu reiks gražint darbinius arklius europai o like be darbo operatoriai eis i sodra išmaldos prašyt .
6 Egidijus
2019-10-28 / 18:00
Sutinku,kad laikas veikti,kiek gali mus murdyti???? 5% nuo apyvartos nelegalus mokestis,ar nereikėtų valstybę paduoti į Strasbūro teismą???? kokios dar Europinės buveinės???tegu nusiperka tuos miškus ne už rinkos kainą o už tokią kainą kurią mokėjom(čia blogiausias variantas)kaip galima privačiam verslui ar miško savininkui nurodinėti Europos dūdelės muziką?????girdėjau,kad prie Europinių buveinių projekto dirba 60žmonių, 350000ha yra planuojama paversti Europinėmis buveinėmis,protu nesuvokiama
7 Povilas (Kupiškis)
2019-10-28 / 16:29
Sutinkame su viskuo, ir dar pridėti : kodėl miškininkystė išskirta iš kitų veiklos ūkininkavimo sričių: nėra lengvatų kurui įsigyti, nes darbai nesibaigia tuo, kad iškerti mišką ir pasibaigia darbas, mišką juk reikia atsodinti, ugdyti, auklėti, retinti ir atlikti kt. darbus. ir taip 40-80 metų.

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (1483)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (445)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (127)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.

Dėl Juodkrantės oficialaus nudistų paplūdimio įteisinimo (72)

Lietuvos. Adresuota: Neringos miesto savivaldybei

Neringos miesto savivaldybės prašome įteisinti Juodkrantės nudistų paplūdimį, nes: 1. Atižvelgiant į Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detalųjį planą (patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. Vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-48 „Dėl Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“) nudistų paplūdimys nurodomas konkrečioje vietoje (pietinėje Juodkrantės paplūdimio dalyje), 200 m. Ilgio. Atkreipiame dėmesį, kad iš viso Juodkrantė turi net 2470 m. ilgio paplūdimio zoną; 2. Vasarą Juodkrantėje nudistai poilsiauja Naglių gamtos rezervato teritorijoje, tai tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Poilsiautojai įsikuria už apsauginio kopagūbrio esančiame paplūdimyje, taip šiurkščiai pažeidinėja rezervato režimą (https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/rezervata-neringoje-uzpludo-nuogaliai-1641035/). Įteisinus Juodkrantės nudistų paplūdimį, nudistai nebesilankytų Naglių gamtos rezervato teritorijoje ir taip būtų apsaugotas rezervatas nuo poilsiautojų; 3. Norint išvengti nesusipratimų dėl saugomų teritorijų pažeidinėjimų, būtina įrengti oficialų Juodkrantės nudistų papludimį, nes žmonėms to reikia ir ne kartą buvo jau išreišktas poreikis; 4. Juodkrantės, kai kurie gyventojai ir turistai, nesant įteisinto nudistų paplūdimio ir neinantys į rezervato teritoriją, važiuoja į Nidos nudistų paplūdimį, pirmyn ir atgal, nuvažiuodami 64 km ir taip transportu teršdami Kuršių Neriją; 5. 2020 m. Neringos lankytojų apklausos rezultatais patraukliausi paplūdimiai yra Nidos nudistų paplūdimys ir Juodkrantės nudistų paplūdimys. Saugiausi paplūdimiai yra Juodkrantės nudistų paplūdimys ir Juodkrantės centrinis paplūdimys. Juodkrantės nudistų paplūdimys tapo patraukliausias ir saugiausias Neringos paplūdimys, tačiau jis nėra įteisintas; 6. Lietuvoje nudistų vis daugėja, tai įrodo ir Vilniuje 2020 m. birželio 1 d. oficialiai atidarytas Valakampių nudistų paplūdimys, kuriame vasarą ilsėjosi daugybė žmonių.