Vilnius - Nemenčinė dviračio tako renovacija

0 PARAŠAI

Kategorija:

Visi mes mėgstame važinėti dviračiu, ir be abejonės dviratis yra ateities transportas.
Jeigu sulyginti jūsų pirma dviratį su dabartiniu pastarasis be jokios abejonės yra geresnis !
Vilniaus rajono gyventojai važinėjantis viešoju transportu iš Nemenčinės į Vilnių žino, kad taip vadinami mikriukas dažniausiai būna perkrauti keleivių, tenka stovėti.. bet taj tik viena medalio pusė, net baisu pagalvoti kas nutiktų jeigu įvyktų eismo įvykis!
Dauguma žmonių vaziuoja į miestą nuosavu automobiliu, apie 90% ir būna labai nepatenkinti jeigu pajaučia bent vieną duobė kelyje.
Pats plentas buvo remontuojamas nuolat, vyresni gali tai patvirtinti, tačiau dviračio takas nebuvo taisytas nei karto nuo sovietmečiu laikų! Klausimas kodėl ?
Lietuvoje niekas nieko nedaro be iniciatyvos, kam reikia jį taisyti jeigu 90% gyventojų vaziuoja automobilių, 9% viešuoju transportu ir tik 1% dviračiu, bet kaip minejau būtent dviratis yra ateities transportas, ir jokiu būdu ne automobilis kuris teršia aplinką.
Noriu pabrėžti kad kalba eina apie atkarpa tarp Miškonių ir Veržuvos, kokia prasmė taisyti gabalais juk likusia dalimi važiuoti yra tesiog neįmanoma šaknis, duobės, balos, purvas, po mėnesio kelionių tokių takų net pats tvirčiausias dviratis tesiog subires. Reikia važiuoti maksimum 5km per valandą greičiu.
Manau kad visi bus patenkinti jeigu iš Nemenčinės į Vilnių galima bus navykti dviračiu per 40 minučių, kas yra labai realu net ne patyrusiam dviratininkui.

Pasirašyti peticiją

Įspėjamieji ženklai prieš trikojus

A.Maceina. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, žymimi kelio ženklu „Automatinė greičio kontrolė“. Policija naudoja kilnojamus greičio matuoklius apie kuriuos nėra jokių įspėjamūjų ženklų, visoje europos sąjungoje apie tokius "radarus" įspėja ženklai. Taigi iškyla toks klausimas: - Jei jau esame europos sąjungoje ar neturėtų ir įstatymai buti vienodi? Pvz.: iš kur kitų ES šalių gyventojams žinoti apie tokią tvarką Lietuvoje? Ir kas atsakys jei koks kitos ES šalies pilietis važiuojantis tamsiuoju paros metu bus apakintas blykstės ir padarys auto įvykį? Jis nebus įspėtas apie jokius greičio matuoklius. Taigi nestatydami įspėjamūjų ženklų jūs netik nesilaikot KET (nes trikojus jūs taippat įrenginėjat trumpalaikiui naudojimui, sujungiat viską, sutveriat, nebūna juk taip,kad išimat iš bagažines patstatot ir veikia) bet ir keliat avaringas situacijas tamsiuoju paros metu.

Uz vilkes Lunos grazinima seimininkei

Gabriele Mylinti Gyvunus. Adresuota: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Augino šunį, o užaugino vilką. Panevėžietė turėjo šuns patelę, rūpinosi ja pustrečių metų, o vėliau planuodama išvykti į užsienį ją atidavė prieglaudos globai ir paaiškėjo, kad ji pusiau vilkė. Pasikeitus planams moteris dabar nori susigrąžinti augintinę, tačiau aplinkosaugininkai beda į įstatymus ir žada gyvūną vežti į Vokietiją. Dėl vilkės likimo jau kovoja ir gyvūnų globėjai. Moteris ją augino lauko voljere, priglaudė visai mažutėlę iš vyriškio, kuris įsiūlė pamiškėje surastą šuniuką. Dabar vos išgirdusi pažįstamą balsą, keturkojė kaipmat pralinksmėja – Luna leidžiasi glostoma ir net mėgaujasi, kai šeimininkė kaso jai šoną. „Labai myliu, labai“, – sako „vilkės“ šeimininkė Silva Budrė. Moteris sako, kad gyvūnas draugiškas ir nieko nėra nuskriaudęs, labiausiai esą prisirišęs prie jos ir sūnaus. Augdama priminė vokiečių aviganės mišrūnę, populiariai dar vadinamą vilkšunę. Deja, apsaugos ministerija pasiule Luna arba uzmigdyti, atiduoti moksliniams tyrimams arba isgabenti uz Lietuvos ribu. Visos seimininkes pastangos susigrazinti Luna iki siol liko bevaises. Tad ir as visus neabejingus piliecius kvieciu jungtis ir kovoti uz Luna!! Te nugali zmogiskumas o ne valdininku savivale. Tuo labiau net ir Lietuvoje turime Vilku parka!