DĖL NĖŠČIŲJŲ PRISKYRIMO PADIDINTOS RIZIKOS ASMENŲ GRUPEI KARANTINO LAIKOTARPIU

Šiuo metu padidintos rizikos grupėms priskiriami asmenys, vyresni nei 60metų ir sergantys lėtinėmis ligomis, nurodytomis įsakyme Nr.V-483. Nėštumas nenorodytas kaip rizikingas veiksnys, nėščiosios karantino laikotarpiu prie padidintos rizikos asmenų nepriskiriamos. Kreipiamės su prašymu pakeisti įsigaliojusią tvarką ir apsaugoti besilaukiančias moteris.
Nėštumas – ne liga, tačiau, pasak gydytojų, besilaukiančios moterys turėtų labiau nei kiti žmonės saugotis koronaviruso plitimo laikotarpiu, kadangi infekcija sunkiau perserga žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi. Nėštumo metu fiziologiškai imuninė sistema tampa silpnesnė, užsikrėtus gali išsivystyti sunkesnė koronaviruso infekcijos eiga, kilti grėsmė tolimesniam nėštumo vystymuisi, moters ir vaisiaus sveikatai bei gyvybei. Juo labiau, kad komplikavusis koronaviruso infekcijai, gali prireikti medikamentų ar gydymo būdų, kurie yra kontraindikuotini nėštumo metu.
Dėl nusilpusio imuniteto nėščiosios dažniau serga kitomis kvėpavimo sistemos ligomis, sukeltomis tos pačios šeimos virusų (SARS-CoV), kaip ir naujasis koronavirusas, ar gripu, joms ir naujagimiams yra padidėjusi sunkios pneumonijos rizika. Aukšta temperatūra, karščiavimas yra chromosominių anomalijų rizikos veiksnys, gali paveikti nervinės sistemos vystymąsi pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Vėlesniu laiku, jei nėščiajai būtų taikoma plaučių ventiliacija ar dėl koronaviruso kamuotų dusulys, trūktų oro, tokiu atveju, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas gali veikti lėtinę vaisiaus hipoksiją (nepakankamą vaisiaus aprūpinimą deguonimi).Todėl platesniu požiūriu, nėščios moterys priklauso COVID-19 rizikos grupei.
Infekcija yra nauja, todėl trūksta patikimų duomenų apie infekcijos plitimą, pasireiškimą, gydymą, pasveikimą ir galimybę užsikrėsti pakartotinai. Juolab trūksta duomenų apie ligą nėštumo ar gimdymo metu, laktacijos periodu ir galimybę užkrėsti vaisių ar naujagimį, todėl reikėtų nerizikuoti, neeksperimentuoti, o apsaugoti nėščiąsias ir jų gimsiančius kūdikius, priskiriant besilaukiančias moteris padidintos rizikos grupei, kad jos kaip ir kiti padidintos rizikos asmenys, galėtų nevesti vaikų į darželį, juos prižiūrėti namuose karantino laikotarpiu, gauti nedarbingumo išmoką vaiko priežiūrai ar prastovas arba galimybę dirbti nuotoliniu būdu.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Neskelbiama (Kaunas)
2020-04-30 / 23:34
Tikrai nėra teisinga, jog nėščiosios turi rizikuoti savo ir vaikelio sveikata, ir nėra prilyginamos aukštos rizikos grupei .
2 Jurgita (Klaipėda)
2020-04-30 / 00:30
Labai pikta ir sunku, kai nepriima nėsčiuju ... Nors ju priežiūra būtina, labai svarbūs echoskopai 13 ir 19 savaičiu... Apie kuriuos visai užmiršo, jau nešneku apie apžiūra ir kitus tyrimus. Kas atsakytu, jei kažkas nutiktu vaikeliui... Šios apžiūros neturi būti nutraukiamos !! Su apsaugos priemonėm saugiai norim būti priimamos ir suprastos, nes to streso tikrai dadeda!

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (1565)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Už teisę būti GAMTOJE! (1667)

Linas. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai

LAISVĘ JUDĖJIMUI Į GAMTĄ TARP SAVIVALDYBIŲ! Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Vidaus reikalų ministeriją, ragindami imtis veiksmų dėl Lietuvos gyventojų psichinės bei fizinės sveikatos ir prašome sušvelninti judėjimo tarp atskirų savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti ir žvejoti gamtoje. Psichologai, psichiatrai perspėja, kad jau beveik metus besitęsianti pandemija gali palikti ryškių pėdsakų visuomenės psichinėje sveikatoje. Europos trauminio streso tyrimų asociacijos tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip Covid-19 pandemija paveikė žmonių psichologinę savijautą per pirmąjį karantiną, parodė, kad pandemija padarė stiprų neigiamą poveikį Lietuvos žmonių emocinei sveikatai: 51 % žmonių patyrė stipresnį nerimą, 38 % – liūdesį, 29 % jautėsi vidutiniškai ar labai vieniši. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad net 46 % apklaustųjų psichinė savijauta buvo prasta. Lapkričio 27 d. vykusioje 5-ojoje tarptautinėje savižudybės intervencijos metodų konferencijoje akcentuotas augantis nerimo lygis, depresyvios mintys, kylanti savižudybių kreivė. Priverstinis užsidarymas namuose lėmė ir išaugusį smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių – daugėjo smurto tiek prieš vaikus, tiek prieš moteris. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad buvimas gamtoje, sportas, fizinis aktyvumas teigiamai veikia kraujotaką, kuri aprūpina visą organizmą didesniu deguonies ir kitų maisto medžiagų kiekiu, buvimas lauke stiprina imuninę sistemą, padeda sumažinti su depresija susijusias nuotaikas, nes sportuojant, aktyviai leidžiant laiką gamtoje gerėja seratonino apytaka, todėl mažėja nerimo lygis. Todėl, siekiant sumažinti neigiamą psichologinį ir fizinį karantino apribojimų efektą, prašome kuo greičiau sušvelninti judėjimo tarp atskirų savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti parkuose, pažintiniuose takuose ir žvejoti prie vandens telkinių, kurie yra nutolę nuo savivaldybės, kurioje jie gyvena.

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (446)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (127)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.