DĖL AMALIŲ GELEŽINKELIO STOTELĖS KAUNE SUGRĄŽINIMO


Dar 2016 m. rugpjūčio mėn. Vyriausybės nutarimu buvo panaikinta Amalių stotelė Kauno mieste. Toks Vyriausybės sprendimas nebuvo aptartas su Kauno miesto gyventojais. Tai skaudžiai palietė Petrašiūnų, Amalių, Sodų mikrorajonų gyventojus, kuriems ši stotelė buvo labai patogi, tai paskutinė stotelė prieš Kauno geležinkelio stotį. Daugelis gyventojų iš čia rytais vykdavo į darbą ne tik į Kauno centrą, bet ir į Vilnių - vieni kasdien, kiti rečiau. Šioje stotelėje įlipančių ir išlipančių keleivių būdavo gana daug. Kitose šalyse miestuose traukiniai stoja visose stotelėse, dabar atkarpoje nuo Kauno iki Palemono vis tiek traukiniams nėra galimybių pasiekti didelį greitį, todėl jie tikrai galėtų sustoti Amaliuose. Žmonėms ši stotelė labai patogi, nereikia ieškoti kito transporto nuvykti iki pagrindinės stoties. Praėjusių metų pradžioje kreipėmės į Seimo narį Kazį Starkevičių dėl Petrašiūnų gyventojams kylančių problemų tiesiant europinės vėžės geležinkelį Rail Baltica. Seimo nario organizuotame susitikime su Susisiekimo ministerijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovais be papildomų triukšmo slopinimo sienelių įrengimo bei geležinkelio sukeliamos vibracijos sumažinimo, kėlėme ir Amalių stotelės sugrąžinimo klausimą, tačiau pažado atkurti Amalių stotelę negavome. "Lietuvos geležinkelių" atstovų teigimu, kasmet Amalių stotele naudodavosi beveik 8 tūkst. keleivių. Panaikinus ją, AB „Lietuvos geležinkeliai“ sulaukia daug skundų. Bendrovės atstovai patikino, kad bus tariamasi su Kauno miesto savivaldybe dėl naujo autobuso maršruto nuo Amalių į miesto centrą.

Manome, kad tai nebūtų patogu visiems tos teritorijos gyventojams. Tai bus ir didesnė tarša ir neekonomiška, ta pačia kryptimi važiuos ir traukinys ir autobusas. Dabar, kai vis aštriau keliamas klimato kaitos klausimas, į pirmą vietą iškyla taršos mažinimo, atsinaujinančios, žaliosios energetikos klausimas. Manome, kad AB „Lietuvos geležinkeliai ir Kauno miesto savivaldybė to nesupranta.

Todėl kreipiamės į Susisiekimo ministrą p. Jaroslav Narkevič ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinį direktorių Mantą Bartašką, prašydami inicijuoti Vyriausybės Nutarimo pakeitimą, kad būtų atstatyta Amalių geležinkelio stotelė.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Eglė
2020-09-04 / 09:54
Manau kaip ir su bet kuriuo kitu viešuoju transportu turėtų būti "Express" ir ne express maršrutai. Taip nenukentėtų būsime greitieji traukiniai, nes važiuotų express maršrutu, tiek Amalių gyventojai.
2 Neskelbiama (Vilnius)
2020-08-18 / 12:54
Naudojuosi geležinkelio stotele, manau abiems miestams būtų ryškus praradimas mažinant stotelių skaičių kelyje Vilnius - Kaunas.
3 Neskelbiama (Kaunas)
2020-08-10 / 13:15
reikia senosios stoteles. Ji buvo reikalinga kiek preštai tiek ir dabar
4 Jonas
2020-08-08 / 13:12
Važiuojant į Vilnių susitaupo 2val., Amalių stotelė buvo netoli namų.
5 Justė (Kaunas)
2020-08-04 / 12:58
Amalių pervažos sustojimas svarbus ir reikalingas daugybei žmonių.
6 Egidijus (Kaunas)
2020-08-04 / 11:33
Amalių pervažos sustojimas svarbus ir reikalinga daugybei žmonių.
7 Elena (Kaunas)
2020-08-04 / 10:59
Amalių pervažos sustojimas svarbus ir reikalinga daugybei žmonių!!!
8 Neskelbiama
2020-08-01 / 12:52
Laikas yra labai brangus. O Amalių stotelė man jo sutaupydavo beveik po valandą kasdien. Ir galėjau jį išnaudoti prasmingiau, nei važiuodama autobusu. Liūdna, kad stotelės neliko.
9 Neskelbiama (Kaunas)
2020-08-01 / 12:44
Ši stotelė labai reikalinga gyventojams kurie dirba rajonuose aplink Kauną
10 Neskelbiama (Kaunas)
2020-07-30 / 11:35
Ši stotelė gyvenantiems netoliese tikrai labai reikalinga :-)
11 Eugenijus (Kaunas)
2020-07-29 / 21:39
Čia yra pažeistas viešasis interesas, todėl būtina atkurti panaikintą labai reikalinga sustojimą (arba teks kreiptis į prokurotūrą). Yra požeminė perėja, iš jos nesunku padaryti nuožulnų tunelį į sustojimo aikštelę, kuri turėtų būti tarp pimosios ir antrosios geležinkelio juostos. Investicija būtų visai nedidelė, o nauda didžiulė.
12 Akvilė (Kaunas)
2020-07-28 / 20:50
Esu Petrašiunų gyventoja. Naudojausi šia stotele ir toliau norėčiau naudotis. Jei yra galimybė būtų šaunu, kad grįžtų galimybė traukiniu išvykti iš Amalių.
13 Ernestas
2020-07-28 / 17:47
Buvo labai geras sustojimas. Labai patogu kas gyvena ne mieste. Sustojimas Palemone yra prasta stotele. Iš tenai tiktai vienas autobusas ir labai retai. Amaliu sustojimas buvo tobulas. Varo daug autobusu, nulipus nuo kalno Petrašiūnai iš kur dar daugiau troleibusu ir autobusu.
14 Irena
2020-07-28 / 16:37
Taip, prasau sugrąžinti Amaliose buvusia stotele.
15 Egle
2020-07-28 / 16:32
Taip, prašau sugrąžinti Amaliuose buvusia traukiniu stotele. Aciu!
16 Neskelbiama
2020-07-28 / 15:53
Stotele reikalinga siekiant skatinti visuomeninio transporta naudojima
17 Rokas (Kaunas)
2020-07-28 / 14:02
Labai patogi stotelė buvo ir esu uz jos sugražinima
18 Arūnas
2020-07-27 / 10:32
Stotelė reikalinga ne tik gyventomams, bet ir Kauno miesto plėtrai ir perspektyvai, palaipsniui atgaivintų visą rytinį miesto rajoną.
19 Žaimantas (Kaunas)
2020-07-24 / 07:55
Esu už Amalių geležinkelio stotelės grąžinimą.Ji labai svarbi Kauno gyventojams.
20 Eva
2020-07-23 / 22:54
Būtina grąžinti.Esam pensininkai,nepatogu parsivežti daržoves iš sodų,reikia daryti persėdimus..kaip sunku tampyti krepšius
21 Lina (Klaipėda)
2020-07-23 / 16:40
Pasirašau už Amalių geležinkelio stotelės grąžinimą.
22 Zenonas
2020-07-22 / 17:24
Labai reikalinga geležinkelio stotelė Amaliai daugeliui kauniečiu

PRIEŠ NAUJO POLIGONO STEIGIMĄ VAKARŲ LIETUVOJE (506)

Jurgita. Adresuota: Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR seimas,

Brangūs Lietuvos žmonės, kraštiečiai, VIENYKIMĖS ! Greit visa Lietuva taps vienu dideliu poligonu ! LR Krašto apsaugos ministerija Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrajame plane (Lietuva 2030m.) numatė galimybes steigti naują poligoną Vakarų Lietuvoje : Akmenės r., Telšių r., Mažeikių r. ir Šiaulių r. teritorijose. Pasak viceministro E. Misiūno „Geopolitinė situacija mūsų regione išlieka nepakitusi, yra stiprinama mūsų kariuomenė, į pratybas atvyksta NATO sąjungininkai, todėl tinkamam karių rengimui reikalingos papildomos teritorijos treniruotėms“. Mūsų manymu, jau pakanka esamų poligonų Lietuvoje ! Planuose numatomos kelios galimos teritorijos poligono steigimui. Valstybės poreikiams bus nusavinami ūkininkų dirbamų žemių plotai, privačia nuosavybe valdomų miškų plotai, kurie bus ir kertami, gyvenami namai, kurie bus griaunami. Neatmetama galimybė, kad ateityje poligoną gali plėsti. Mes prieštaraujame tokiam galimam poligono steigimui mūsų krašte ! Todėl mes ginsime savo teises, savo protėvių žemes, atsiminimus, mes norime gyventi savo žemėse, jas dirbti, kurti, auginti vaikus ir čia mirti. Mes norime būti saugūs ir ramūs savo namuose! Mes čia gyvename, čia mūsų namai !

Vienai žemaičių tautai - viena vėliava! (413)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos heraldikos komisija ir Žemaičių kultūros draugija

Vienai žemaičių tautai – viena vėliava! Nuo senų senovės žemaičių tauta pasižymėjo užsispyrimu, karingumu bei vienybe. Šimtus metų trukę nuolatiniai kryžiuočių puldinėjimai nualino Žemaitiją. Per žudymus, kankinimus, apgaules ir išdavinėjimus 1413 metais Žemaitija buvo pakrikštyta. Einant laikui, vienybė iš mūsų buvo atimta, mūsų tauta susiskaldė. Konkretus to pavyzdys - daugybė įvairių Žemaitijos vėliavų rūšių. Esame viena tauta, o turime bent septynias skirtingas vėliavas. Pats žodis vėliava reiškia - vėlių valia. Nešdami vėliavą žemaičiai suprasdavo, kad protėvių vėlės eina kartu ir jausdavo jų palaikymą. O šiandien pasižiūrėjus į įvairias naudojamas vėliavas su svetimomis simbolikomis, kažin ar protėviai palaikytų. Stengdamiesi susigrąžinti atimtą vienybę, nusprendėme, kad laikas žemaičių tautai išsirinkti vieną vėliavą, kurią naudotų visa Žemaitija ir visi pasaulio žemaičiai. 1999 m. liepos 22 d. Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva vėliava buvo atnaujinta. Deja, šis naujadaras sukėlė dar didesnį susiskaldymą tarp žemaičių, netgi pasipiktinimą, kad Žemaitijos vėliavoje yra lotyniškas užrašas „Patria Una“, taip pat uždėta svetima karūna, o vienas iš skydo laikytojų - tikrai ne žemaičių karys. Pasirašydami šią peticiją reikalaujame, kad žemaičių tauta turėtų vieną bendrą vėliavą, kurią išsirinks visa tauta, padedama nepriklausomų istorikų ir heraldikos žinovų. Vėliavos rinkimai bus skelbiami vėliau. Taip pat pasirašydami šią peticiją, mes reikalaujame, kad 1999 metais Žemaičių kultūros draugijos (ŽKD) sukurta vėliava būtų pakeista į visos žemaičių tautos išrinktą vėliavą arba nuo ŽKD vėliavos būtų nuimta svetimų kultūrų simbolika (Lotyniškas užrašas "Patria Una", skydo laikytojai, karūna ir meškos apykaklė). Vėinā žemaitiu tautā – vėina vieliava! Nu senū senuovės žemaitiu tauta pasižimiėjė užsėspirėmu, karingomu ėr vėinībė. Šīmtus mētu trokė nolatėnē križiuočiu puldiniejėmā išsekėna Žemaitėjė. Per apgaulės, ėšdaviniejėmus, žudīmus, konkėnėmus 1413 metās Žemaitėjė bova pakrėkštīta. Enont laikou, vėinībė ėš mūsa bova atīmta, mūsa tauta susėskāldė. Konkretus tuo pavizdīs – daugybė ivairių Žemaitėjės vieliavu rušiū. Esām vėina tauta, o torēm bėnt septīnės skėrtīngas vieliavas. Pats žuodis vieliava reišk - vieliū valia. Nešdamė vieliava žemaitē suprāsdava, ka pruotieviu vielės ēn kartu ėr jausdava palaikīma. O šindėina pažiuriejus i Žemaitėjuo nauduojamas ivairės vieliavas su svetėmuom simbuolikuom, kažėn a pruotėvē palaikītu. Stėngamies susėgražīntė atīmta vėinībė, tudiel nusprėndiem, ka laiks žemaitēms ėšsėrīnktė vėina vieliava, katron nauduos vėsa Žemaitėjė ėr vėsė pasaulė žemaitē. 1999 m. lėipas 22 d. Žemaitiu kultūras draugėjės iniciatīva, vieliava bova atnaujīnta. Gaila, bet šėts naujadārs sukielė dar dėdēsni susėskaldīma tarp žemaitiu, net pasipėktėnėma, ka Žemaitėjės vieliavuo īr lotīnėšks ūžrašus „Patria Una“, tēp pat uždieta svetėma karūna, o vėins ėš skīda laikītuoju - tėkrā ne žemaitiu karīs. Pasėrašīdamė šīn peticijė reikalaujēm, ka žemaitiu tauta turietu tik vėina bėndra vieliava, katron ėšrīnks vėsa žemaitiu tauta, padedama nepriklausuomu ėstuoriku ėr herāldikas žėnuovu. Vieliavas rinkėmā būs skēlbamis vėliau. Pasėrašīdamė šīn peticijė, mes reikalaujēm, ka 1999 m. Žemaitiu kultūras draugėjės (ŽKD) sukorta vieliava būtu pakeista i vieliava katron išrīnks žemaitiu tauta arba nu ŽKD vieliavas būtu nuīmta svetėmū kultūru simbuolika (Lotīnėšks ūžrašus "Patria Una", skīda laikītojē, karūna ėr meškuos apīkaklė).