Reikalaujame naikinti Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrojo Plano sprendinius, įteisinančius išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje ties Melnrage!

1 601 PARAŠAI

Kategorija:

Pasirašau šią Peticiją ir reikalauju naikinti Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrojo Plano sprendinius, įteisinančius išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje ties Melnrage!

Parengto ir visuomenei pristatomo Lietuvos teritorijos bendrojo plano (toliau LR BP) sprendiniai galutinai „įteisins“ išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje ties Melnrage (žiūr. LR BP brėžinį „Atsakingai naudojama jūra ir pakrantė“).

Planavimo organizatoriai pripažįsta patys, kad šio projekto pasekmės pajūrio juostai šiauriau Klaipėdos bus NEIGIAMOS, TIESIOGINĖS, ILGALAIKĖS ir REIKŠMINGOS. Krantotvarkos mokslininkų nuomone, dėl planuojamos išorinio uosto konstrukcijos bus pertvertos natūralios smėlio pernašos jūroje, paplūdimiai nebebus papildomi natūraliai, ir suaktyvėję litodinaminiai bei erozijos procesai sąlygos paplūdimių būklės sistemingą blogėjimą ir praradimą Melnragėje, Giruliuose, Karklėje, Nemirzatėje, Palangoje, Kunigiškiuose, Monciškėse, Šventojoje ir Būtingėje. Viso Lietuvos pajūrio į Šiaurę nuo Klaipėdos turizmo ir rekreacijos industrija patirs praradimus, kurie, kartu su žalos gamtinei aplinkai atstatymo kaštais, bus didesni už tikėtiną išorinio uosto naudą šaliai.

Klaipėdos jūrų uosto kompanijų vadovai ir tarptautiniai logistikos ekspertai tvirtina, kad visame Skandinavijos-Baltijos regione jokių naujų krovinių srautų, kuriems apdoroti vystomas išorinio uosto projektas Melnragėje, nėra ir nebus, o pats projektas jokio ekonominio pagrindimo neturi, realaus poreikio jam nėra.
Klaipėdos miesto, viso pajūrio bendruomenės ir darnaus Lietuvos vystymo siekianti visuomenė nedviprasmiškai pasisako prieš išorinio giliavandenio uosto projektą, kuriuo šiandienos poreikius skatinti ekonomiką per infrastruktūros vystymą (šiuo atveju - netgi neužtikrinant investicijų grąžos) ir darbo vietų kūrimą statybose Lietuva tenkins mūsų vaikų ir ateities kartų gyvenimo kokybės, sveikatos ir gamtinio karkaso sunaikinimo sąskaita. Tai yra akivaizdus viešojo intereso pažeidimas, darnaus vystymo principų laužymas, kas pažangiai ir šiuolaikiškai visuomenei yra nepriimtina.

LR BP programuojama pajūrio ekologinė katastrofa – tai ir visos Lietuvos ekologinė katastrofa. LR BP planavimo organizatorius Aplinkos ministerija tai gerai žino, todėl Lietuvos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose yra nurodyta, jog „atsižvelgiant į galimus klimato kaitos pokyčius ir krantų erozijos intensyvėjimą užtikrinti nuolatinę jūros paplūdimių ir apsauginio kopagūbrio priežiūrą bei krantosaugos priemonių taikymą, sudarant galimybę paplūdimius atkurti naudojant jūroje esančius smėlio šaltinius ir uostuose iškasamą švarų gruntą. Inžinerines krantotvarkos priemones taikyti tik iškilus ekstremalioms grėsmėms gyventojų saugumui“ (LR BP sprendiniai „Teritorinių elementų vystymas“, 580 p.).

Tai reiškia, kad pajūrio krantų erozija bus neišvengiama, o „inžinerinė krantotvarka“ bus taikoma tik tada, kai jūros vanduo pradės veržtis pro kopas į Klaipėdos, ar Palangos miestus, kai atsiras ne šiaip „grėsmės gyventojų saugumui“, o „ekstremalios grėsmės“. Nei pliažų, nei kopų tuo metu jau seniai nebebus. Beje, „inžinerinės krantotvarkos“ priemonių įrengimo kaštus planavimo organizatoriai į savo projekto investicijų planus įtraukti atsisako, nežiūrint į visuomenės reikalavimus.

Mes, kaip aktyvi pilietiška visuomenė, privalome išsireikalauti atsakingo valdininkų ir valstybės institucijų požiūrio į strateginių valstybės svarbos projektų planavimą nepažeidžiant viešojo intereso ir mūsų šalyje privalomo darnaus vystymo principo, kuris draudžia šiandienos poreikius tenkinti ateities kartų sąskaita.

Mes, mylintys savo kraštą, savo Lietuvą ir savo pajūrį Lietuvos piliečiai, nesutinkame su tokiais parengto ir visuomenei susipažinimui pateikto Lietuvos teritorijos Bendrojo Plano sprendiniais, kurie įteisins pražūtingą Lietuvos pajūriui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrą su išorinio giliavandenio uosto statyba Baltijos jūroje ties Melnrage ir reiklaujame šiuos LR BP sprendinius naikinti.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Valdas (Ignalina)
2020-10-28 / 14:14
Betikslis, gamtą niokojantis ir keletai lobistų naudingas planas kaip ir dujų terminalas
2 Edita (Kaunas)
2020-10-22 / 11:38
Esu prieš išorinį giluminį uostą ir miškų kirtimą
3 Ingrida
2020-10-12 / 23:09
Sutinku su peticijoje išreikštomis mintimis ir noriu padėti išsaugoti pajūrio gamtą
4 Jolita (Klaipėda)
2020-10-10 / 17:34
Prieš uosto plėtrą. Poveikis bus neigiamas, ilgalaikis ir negrįžtamas, nuostoliai milžiniški!
5 Laura (Vilnius)
2020-10-10 / 15:53
Esu prieš išorinį giluminį uostą ir miškų kirtimą.
6 Aistė (Vilnius)
2020-10-10 / 14:58
Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.
7 Neskelbiama
2020-10-10 / 09:41
Prasau neniokokime savo krasto. Saugokime ka turime. Myliu Melnerage. Ji turtinga grazia gamta. Tausokime tai!!!
8 Julius
2020-10-09 / 13:54
Esu prieš išorinį giluminį uostą ir miškų kirtimą.
9 Neskelbiama (Vilnius)
2020-10-09 / 13:27
Prieštarauju Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projektui, su išorinio giliavandenio uosto statyba Baltijos jūroje ties Melnrage
10 Lina (Klaipėda)
2020-10-09 / 11:38
Esu PRIEŠ išorinio giliavandenio uosto plėtros planą ir statybą Melnragėje ir Girulių miško kirtimą!
11 Faustas (Vilnius)
2020-10-09 / 11:19
Prieštarauju Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projektui, su išorinio giliavandenio uosto statyba Baltijos jūroje ties Melnrage
12 Matas (Panevėžys)
2020-10-09 / 11:12
Prieštarauju Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projektui, su išorinio giliavandenio uosto statyba Baltijos jūroje ties Melnrage
13 Neskelbiama (Palanga)
2020-10-09 / 10:10
Siulau visiem pasirasantiems balsuoti uz Centro partija nes jie taip pat pasisako pries sita nesamone
14 Vilma
2020-10-08 / 23:37
Nesurtinku dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros su išorinio giliavandenio uosto statyba Baltijos jūroje ties Melnrage
15 Vida (Klaipėda)
2020-10-07 / 21:06
Tai miesto,plaučiai nenaikinkit to , ko nesodinot
16 Neskelbiama (Klaipėda)
2020-10-07 / 09:24
Gėda visiems esamiems ir būsimiems valdžiažmogiams! Jei dėl pinigų galima paaukoti net savo vaikų ateitį, aš geriau balsuosiu už Rokį Balboa...
17 Rita
2020-10-05 / 14:03
Saugokim gamta ir priimkim sprendima Logiska. O tikrai galimybiu yra.
18 Nerijus (Klaipėda)
2020-10-05 / 13:50
Esu prieš išorinį giluminį uostą ir miškų kirtimą!!!!!!
19 Neskelbiama
2020-10-05 / 13:07
Atsižvelgiant į pasaulinę klimato padėtį, pajūrio gamtos naikinimas yra trumparegiškas ir neapgalvotas sprendimas.
20 Ieva (Vilnius)
2020-10-05 / 11:49
Gamta didesnė vertybė už verslo, ekonomikos ir kapitalo plėtrą!
21 Gerda (Neringa)
2020-10-05 / 09:22
Konstitucijos 53 str. : Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. 54 straipsnis Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.
22 EGLĖ
2020-10-05 / 07:24
Esu prieš išorinį giluminį uostą ir miškų kirtimą
23 Vaida
2020-10-04 / 15:56
Gelbėti pajūrį. Nužmogėjimas visiškas tų Lietuvos valdžiažmogių. Vertybių nė kruopelytės nelikę.
24 Neskelbiama (Klaipėda)
2020-10-04 / 11:23
Reikalauju naikinti LR teritorijos Bendro plano sprendinius, įteisinančius statyti išorinį uostą ties Melnrage.
25 Tomas
2020-10-03 / 13:19
Manau projektas nėra prasmingas, reikia platesnių diskusijų.
26 Gabija (Vilnius)
2020-10-02 / 23:42
Sprendimas vykdyti uosto plėtros darbus žinant, kokias žalingas pasekmes jie turės, yra trumparegiškas pelno siekimas varantis gamtą, o kartu ir mus visus į pražutį
27 Neskelbiama (Klaipėda)
2020-10-02 / 21:57
Palikite pajūrį žmonėms, neužgožkite Klaipėdos!
28 Neskelbiama (Kaunas)
2020-10-02 / 21:16
Esu prieš išorinį giluminį uostą ir miškų kirtimą
29 Kazimiera (Klaipėda)
2020-10-02 / 21:07
Esu prieš išorinį giluminį uostą ir miškų kirtimą
30 Rasa (Klaipėda)
2020-10-02 / 21:04
Esu prieš išorinį giluminį uostą ir miškų kirtimą!

Reikalaujame atsistatydinti Raseinių rajono Mera Andrių Bautronį (54)

Erikas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas

Meras privalo atsistatydinti ,nes nesusitvarko su jam pavestomis kaip vadovo funkcijomis. Raseinių rajonas grimsta į depresija ir nežinomybe.Nepriimti laiku ir vietoje sprendimai galintys įtakoti nesuvaržytus žmonių gyvenimus.Meras Andrius Bautronis galutinai prarado žmonių pasitikėjimą.

Šauksmas dėl Gojaus girios išgelbėjimo (8)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas

Šalia Elektrėnų ošia vertinga ir mitologinė Gojaus giria. Didesnė šio girios dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir įvardijama kaip „Gojaus miškas“, kita girios dalis privatinė nuosavybė. Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, - kita kaimo dalis buvo užpilta Elektrėnų marių vandeniu. Gana simboliška, kad žaibais besisvaidančio Perkūno vardo kaimo vietoje buvo pastatyta elektrinė. Profesorius archeologas Vykintas Vaitkevičius mano, kad Perkūnkiemis ir Gojaus giria prieš šimtmečius galėjo sudaryti vientisą baltų kulto erdvę, kurioje tikėtina buvo ir šventykla, ir šventa Gojaus giria... Gojaus gira, vietinių žmonių įsitikinimu, Lietuvos kultūrai svarbių pagoniškų ritualų vieta. Ir štai, 2020 m. liepos pabaigoje paskelbta, kad „Į kultūros vertybių registrą įtrauktas Gojaus miškas, esantis šalia Elektrėnų miesto, bus kertamas. Valstybinė miškų urėdija, vykdydama ūkinę veiklą, nusprendė, kad 8,6 ha miško ploto, kuris šiandien saugo 3 kultūriškai svarbius pilkapynus, bus iškirsta.“. Tenka pastebėti, kad Valstybinė miškų urėdija jau vykdo Gojaus miške paruošiamuosius darbus to miško plynam iškirtimui. Panašu, kad miškas jau netrukus bus pradėtas kirsti nepaliekant nei vieno brandaus medžio... Valstybinių miškų urėdijos atstovai teigia, kad „Gojaus miškas – tai ūkinis objektas, kurio mediena skirta pramonei.“... Dalį Gojaus girios nuosavybės teise valdantis Algimantas mano, kad „miškininkams svarbu iškirsti brandų mišką, jį parduoti, o paveldosauga jiems esą nerūpi“. Kiekvienas pajautą gamtai ir gamtos jėgoms turintis asmuo gali įsitikinti, kad Gojaus giria tikrai ypatinga vieta, - joje vaikštant ir rymojant tarsi sustoja laikas, jame esant randasi šviesesnės mintys, atsiranda vidinė rimtis ir pusiausvyra. Tai viena iš Lietuvos jėgos vietų. Naikinant jėgos vietas, naikinama ir pati Lietuvos valstybė. Gojaus miškas gana brandus, - jame gausu šimto ir daugiau metų amžiau medžių. Taigi kieno paliepimu ir sprendimu nespręsta plynai iškirsti šventą Gojaus mišką? Tikėtina, kad tas sprendimas patvirtintas valdant žaliesiems valstiečiams, - Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Akivaizdu, kad tokiu sprendimu paminama ir gamtosauga, ir paveldosauga, ir valstybės saugumas. Todėl kviečiame visus mylinčius gamtą, Lietuvą ir apskritai žmogiškumą susitelkti dėl Gojaus girios išsaugojimo. Tai šauksmas dėl jūsų dėmesio bendromis pastangomis apginti šią Lietuvos jėgos vietą nuo sunaikinimo. Kokie galimi Gojaus girios išsaugojimo sprendimai? Vienas iš galimų sprendimų tai pakeisti Gojaus miško grupę iš IV, - ūkinis miškas, - į II grupę, - specialios paskirties, rekreacinis miškas. Taip pat Gojaus giria galėtų būti įtraukta į Elektrėnų miesto sudėtį kaip miško parkas. Išsaugokime Gojaus girią, - išgelbėkime ją nuo sunaikinimo! VšĮ „Taurus Siekis“

Reikalavimas leisti Šeimoms išsiskyrus, likti draugais (11)

R.Zienius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas , Lietuvos Respublikos apygardos teismas

Mes čia, pasirašę žmonės, reikalaujame, kad sutuoktiniams skyrybų metu: Atsižvelgti į tai kiek tėvas, ar mama skyrė finansų vaikų išlaikymui ne skyrybų metu, bet santuokos metu, priskiriant vaikų gyvenamąją vietą, palikti galimybę vaikais rūpintis abiem tėvams, taip, kaip daugumoje vakarų Europos valstybėse. Atsižvelgti į tai, kiek laisvo laiko gali su vaikais praleisti dirbdamas tėvas, ar mama. Atsižvelgti į tai, jai vaikai mokinasi, gyvena kitame mieste, abu tėvai turi vienodas galimybes jais rūpintis, padėti jiems. Užgyventą turtą dalinti nustatant kas, kiek santuokos metu prisidėjo prie to. Šeima turi būti vertybė, šeimoje turi būti atsakomybė. Įstatymai turi būti kuriami, kad abudu sutuoktiniai išsiskyrę turėtų praradimų, bet ne taip, kad plečiamas barakudų verslas. Tik abudu tėvai gali suteikti pilnavertį vaikų ugdymą. Vaikai turi įgimtus pomėgius abiejų tėvų. Pvz: vaikams patinka žirgai, bet turi domėtis choru, nes mamai nepatinka žirgai, bet patinka menas. Vaikai turi išlikti gyvenimo tikslu, hobiu, o ne pasipelnymo šaltiniu. Kas Įstatymų daroma atvirkščiai.

Švediška COVID19 pandemijos valdymo strategija (9)

M.Baliukonis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Peticija už Švedijoje taikomos COVID19 pandemijos valdymo strategijos įvedimą Lietuvoje. Švediškos COVID19 pandemijos valdymo strategijos punktai: * Karantino nebuvimas * Veido kaukė nerekomenduotina * Rekomendacijos dirbti iš namų * Rekomendacijos laikytis saugaus atstumo * Rekomendacijos mažinti nebūtinų kelionių skaičių. Remdamasi šiais punktais, Švedija šiai 2020-10-21 turi 1206 susirgimus. Švedijos populiacija 10,23 milijono. Tai yra 3 kartus daugiau nei Lietuvoje. Statistiškai atsižvelgiant į populiacijos skirtumą, susirgimų kiekis yra lygus dabartiniam susirgimų kiekiui Lietuvoje. Šaltiniai: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/apa.15582 https://covid19.who.int/region/euro/country/se Argumentai ir priežastys: 1) Emocinė visuomenės būklė. Karantinas, nuolatiniai straipsniai apie pandemiją, draudimai, gąsdinimai baudomis, susirgusių žmonių patirtis susirgus COVID19, smukdo visuomenės emocinę būklę. Šaltiniai: https://china-cee.eu/2020/05/06/lithuania-social-briefing-the-coronavirus-stirs-up-the-negative-emotions-in-the-society-under-quarantine/ https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kita-karantino-puse-naujausias-tyrimas-rodo-kardinalius-lietuviu-savijautos-pokycius.d?id=83977807 2) Nestabilumas ekonomikoje. Kiekvieną savaitę besikeičiant reikalavimas, tiek žmogui, tiek verslo subjektams sunku prognozuoti ir įvertinti finansines galimybes bei trumpalaikius lūkesčius. Švediškas modelis leistų lengviau gaivinti ir kelti ekonomiką. Šaltiniai: https://www.lb.lt/lt/naujienos/apklausa-dabar-pagrindine-rizika-lietuvos-finansu-sistemai-covid-19-pandemijos-neigiamos-pasekmes 3) Neskaidrūs viešieji pirkimai. Greitųjų testų pirkimo skandalas bei vakcinos, kurios dar nėra, užsakymo pateikimas. Šaltiniai: https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrimai/5/1217763/lrt-tyrimas-greitieji-testai-uz-6-milijonus-uz-skandalingo-pirkimo-smezuoja-skvernelio-komanda https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/vakcina-nuo-koronaviruso-kada-ji-pasieks-lietuva 4) Be pagrindo nutraukiamos planinės medicinos procedūros. Dėl COVID19 susirgimų ribojama kitomis ligomis sergančių žmonių teisės. Šaltiniai: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/veryga-daugejant-hospitalizuotu-covid-19-pacientu-bus-ribojamos-planines-paslaugos.d?id=85563435 5) Nepasvertos skolinimosi galimybės. Skolinimasis padėjo Lietuvai atsigauti po pandemijos supurtymo, tačiau skolintos sumos yra neproporcingai didelės ir 2021 metais planuojama skolintis 5,141 mlrd. eurų ir skola sieks 50% Lietuvos BVP. Valstybė neteikia jokios statistikos, kur ir kaip tiksliai šie pinigai buvo ir bus panaudoti. https://kreditai.info/straipsniai/333-jei-ne-6-milijardu-euru-paskola-lietuva-butu-bankrutavusi https://kreditai.info/straipsniai/1369-lietuvos-skola-kitais-metais-sieks-50-proc-bvp 6) Konstitucijos ir kitų įstatymų pažeidimai. Konstitucijos 53 straipsnis. Šio straipsnio pažeidimas - susijęs su 4) argumentu, piliečiui yra apribojamos galimybės susirgus gydytis. Šaltiniai: https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm Pandeminės ir epideminės situacijos įvedimas. Pagrindinis epidemijos rodiklis 100 atvejų 10 tūkst gyventojų. COVID19 nepasiekęs tokios statistinės reikšmės. Šaltiniai: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f6ffbdd1aa0311e9aab6d8dd69c6da66