Reikalaujame naikinti Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrojo Plano sprendinius, įteisinančius išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje ties Melnrage!

1 624 PARAŠAI

Kategorija:

Pasirašau šią Peticiją ir reikalauju naikinti Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrojo Plano sprendinius, įteisinančius išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje ties Melnrage!

Parengto ir visuomenei pristatomo Lietuvos teritorijos bendrojo plano (toliau LR BP) sprendiniai galutinai „įteisins“ išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje ties Melnrage (žiūr. LR BP brėžinį „Atsakingai naudojama jūra ir pakrantė“).

Planavimo organizatoriai pripažįsta patys, kad šio projekto pasekmės pajūrio juostai šiauriau Klaipėdos bus NEIGIAMOS, TIESIOGINĖS, ILGALAIKĖS ir REIKŠMINGOS. Krantotvarkos mokslininkų nuomone, dėl planuojamos išorinio uosto konstrukcijos bus pertvertos natūralios smėlio pernašos jūroje, paplūdimiai nebebus papildomi natūraliai, ir suaktyvėję litodinaminiai bei erozijos procesai sąlygos paplūdimių būklės sistemingą blogėjimą ir praradimą Melnragėje, Giruliuose, Karklėje, Nemirzatėje, Palangoje, Kunigiškiuose, Monciškėse, Šventojoje ir Būtingėje. Viso Lietuvos pajūrio į Šiaurę nuo Klaipėdos turizmo ir rekreacijos industrija patirs praradimus, kurie, kartu su žalos gamtinei aplinkai atstatymo kaštais, bus didesni už tikėtiną išorinio uosto naudą šaliai.

Klaipėdos jūrų uosto kompanijų vadovai ir tarptautiniai logistikos ekspertai tvirtina, kad visame Skandinavijos-Baltijos regione jokių naujų krovinių srautų, kuriems apdoroti vystomas išorinio uosto projektas Melnragėje, nėra ir nebus, o pats projektas jokio ekonominio pagrindimo neturi, realaus poreikio jam nėra.
Klaipėdos miesto, viso pajūrio bendruomenės ir darnaus Lietuvos vystymo siekianti visuomenė nedviprasmiškai pasisako prieš išorinio giliavandenio uosto projektą, kuriuo šiandienos poreikius skatinti ekonomiką per infrastruktūros vystymą (šiuo atveju - netgi neužtikrinant investicijų grąžos) ir darbo vietų kūrimą statybose Lietuva tenkins mūsų vaikų ir ateities kartų gyvenimo kokybės, sveikatos ir gamtinio karkaso sunaikinimo sąskaita. Tai yra akivaizdus viešojo intereso pažeidimas, darnaus vystymo principų laužymas, kas pažangiai ir šiuolaikiškai visuomenei yra nepriimtina.

LR BP programuojama pajūrio ekologinė katastrofa – tai ir visos Lietuvos ekologinė katastrofa. LR BP planavimo organizatorius Aplinkos ministerija tai gerai žino, todėl Lietuvos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose yra nurodyta, jog „atsižvelgiant į galimus klimato kaitos pokyčius ir krantų erozijos intensyvėjimą užtikrinti nuolatinę jūros paplūdimių ir apsauginio kopagūbrio priežiūrą bei krantosaugos priemonių taikymą, sudarant galimybę paplūdimius atkurti naudojant jūroje esančius smėlio šaltinius ir uostuose iškasamą švarų gruntą. Inžinerines krantotvarkos priemones taikyti tik iškilus ekstremalioms grėsmėms gyventojų saugumui“ (LR BP sprendiniai „Teritorinių elementų vystymas“, 580 p.).

Tai reiškia, kad pajūrio krantų erozija bus neišvengiama, o „inžinerinė krantotvarka“ bus taikoma tik tada, kai jūros vanduo pradės veržtis pro kopas į Klaipėdos, ar Palangos miestus, kai atsiras ne šiaip „grėsmės gyventojų saugumui“, o „ekstremalios grėsmės“. Nei pliažų, nei kopų tuo metu jau seniai nebebus. Beje, „inžinerinės krantotvarkos“ priemonių įrengimo kaštus planavimo organizatoriai į savo projekto investicijų planus įtraukti atsisako, nežiūrint į visuomenės reikalavimus.

Mes, kaip aktyvi pilietiška visuomenė, privalome išsireikalauti atsakingo valdininkų ir valstybės institucijų požiūrio į strateginių valstybės svarbos projektų planavimą nepažeidžiant viešojo intereso ir mūsų šalyje privalomo darnaus vystymo principo, kuris draudžia šiandienos poreikius tenkinti ateities kartų sąskaita.

Mes, mylintys savo kraštą, savo Lietuvą ir savo pajūrį Lietuvos piliečiai, nesutinkame su tokiais parengto ir visuomenei susipažinimui pateikto Lietuvos teritorijos Bendrojo Plano sprendiniais, kurie įteisins pražūtingą Lietuvos pajūriui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrą su išorinio giliavandenio uosto statyba Baltijos jūroje ties Melnrage ir reiklaujame šiuos LR BP sprendinius naikinti.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Jovita (Klaipėda)
2020-11-26 / 21:46
Klaipėdos paplūdimiai ir pajūrio gyvenvietės turi tapti kurortinės - rekreacinės zonos
2 Bronislovas (Klaipėda)
2020-11-25 / 12:04
negalima atiduot lt pajurio suniokojimui.ir tai darys kitaicai.kas buvot kinijos uostuose matet kas ten dedasi vanduo baisesnis uz shuda.ne jokiam uostui melnrageje.
3 Valdas (Ignalina)
2020-10-28 / 14:14
Betikslis, gamtą niokojantis ir keletai lobistų naudingas planas kaip ir dujų terminalas
4 Edita (Kaunas)
2020-10-22 / 11:38
Esu prieš išorinį giluminį uostą ir miškų kirtimą
5 Ingrida
2020-10-12 / 23:09
Sutinku su peticijoje išreikštomis mintimis ir noriu padėti išsaugoti pajūrio gamtą
6 Jolita (Klaipėda)
2020-10-10 / 17:34
Prieš uosto plėtrą. Poveikis bus neigiamas, ilgalaikis ir negrįžtamas, nuostoliai milžiniški!
7 Laura (Vilnius)
2020-10-10 / 15:53
Esu prieš išorinį giluminį uostą ir miškų kirtimą.
8 Aistė (Vilnius)
2020-10-10 / 14:58
Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.
9 Neskelbiama
2020-10-10 / 09:41
Prasau neniokokime savo krasto. Saugokime ka turime. Myliu Melnerage. Ji turtinga grazia gamta. Tausokime tai!!!
10 Julius
2020-10-09 / 13:54
Esu prieš išorinį giluminį uostą ir miškų kirtimą.
11 Neskelbiama (Vilnius)
2020-10-09 / 13:27
Prieštarauju Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projektui, su išorinio giliavandenio uosto statyba Baltijos jūroje ties Melnrage
12 Lina (Klaipėda)
2020-10-09 / 11:38
Esu PRIEŠ išorinio giliavandenio uosto plėtros planą ir statybą Melnragėje ir Girulių miško kirtimą!
13 Faustas (Vilnius)
2020-10-09 / 11:19
Prieštarauju Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projektui, su išorinio giliavandenio uosto statyba Baltijos jūroje ties Melnrage
14 Matas (Panevėžys)
2020-10-09 / 11:12
Prieštarauju Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projektui, su išorinio giliavandenio uosto statyba Baltijos jūroje ties Melnrage
15 Neskelbiama (Palanga)
2020-10-09 / 10:10
Siulau visiem pasirasantiems balsuoti uz Centro partija nes jie taip pat pasisako pries sita nesamone
16 Vilma
2020-10-08 / 23:37
Nesurtinku dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros su išorinio giliavandenio uosto statyba Baltijos jūroje ties Melnrage
17 Vida (Klaipėda)
2020-10-07 / 21:06
Tai miesto,plaučiai nenaikinkit to , ko nesodinot
18 Neskelbiama (Klaipėda)
2020-10-07 / 09:24
Gėda visiems esamiems ir būsimiems valdžiažmogiams! Jei dėl pinigų galima paaukoti net savo vaikų ateitį, aš geriau balsuosiu už Rokį Balboa...
19 Rita
2020-10-05 / 14:03
Saugokim gamta ir priimkim sprendima Logiska. O tikrai galimybiu yra.
20 Nerijus (Klaipėda)
2020-10-05 / 13:50
Esu prieš išorinį giluminį uostą ir miškų kirtimą!!!!!!
21 Neskelbiama
2020-10-05 / 13:07
Atsižvelgiant į pasaulinę klimato padėtį, pajūrio gamtos naikinimas yra trumparegiškas ir neapgalvotas sprendimas.
22 Ieva (Vilnius)
2020-10-05 / 11:49
Gamta didesnė vertybė už verslo, ekonomikos ir kapitalo plėtrą!
23 Gerda (Neringa)
2020-10-05 / 09:22
Konstitucijos 53 str. : Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. 54 straipsnis Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.
24 EGLĖ
2020-10-05 / 07:24
Esu prieš išorinį giluminį uostą ir miškų kirtimą
25 Vaida
2020-10-04 / 15:56
Gelbėti pajūrį. Nužmogėjimas visiškas tų Lietuvos valdžiažmogių. Vertybių nė kruopelytės nelikę.
26 Neskelbiama (Klaipėda)
2020-10-04 / 11:23
Reikalauju naikinti LR teritorijos Bendro plano sprendinius, įteisinančius statyti išorinį uostą ties Melnrage.
27 Tomas
2020-10-03 / 13:19
Manau projektas nėra prasmingas, reikia platesnių diskusijų.
28 Gabija (Vilnius)
2020-10-02 / 23:42
Sprendimas vykdyti uosto plėtros darbus žinant, kokias žalingas pasekmes jie turės, yra trumparegiškas pelno siekimas varantis gamtą, o kartu ir mus visus į pražutį
29 Neskelbiama (Klaipėda)
2020-10-02 / 21:57
Palikite pajūrį žmonėms, neužgožkite Klaipėdos!
30 Neskelbiama (Kaunas)
2020-10-02 / 21:16
Esu prieš išorinį giluminį uostą ir miškų kirtimą

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (1560)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Už teisę būti GAMTOJE! (1614)

Linas. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai

LAISVĘ JUDĖJIMUI Į GAMTĄ TARP SAVIVALDYBIŲ! Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Vidaus reikalų ministeriją, ragindami imtis veiksmų dėl Lietuvos gyventojų psichinės bei fizinės sveikatos ir prašome sušvelninti judėjimo tarp atskirų savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti ir žvejoti gamtoje. Psichologai, psichiatrai perspėja, kad jau beveik metus besitęsianti pandemija gali palikti ryškių pėdsakų visuomenės psichinėje sveikatoje. Europos trauminio streso tyrimų asociacijos tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip Covid-19 pandemija paveikė žmonių psichologinę savijautą per pirmąjį karantiną, parodė, kad pandemija padarė stiprų neigiamą poveikį Lietuvos žmonių emocinei sveikatai: 51 % žmonių patyrė stipresnį nerimą, 38 % – liūdesį, 29 % jautėsi vidutiniškai ar labai vieniši. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad net 46 % apklaustųjų psichinė savijauta buvo prasta. Lapkričio 27 d. vykusioje 5-ojoje tarptautinėje savižudybės intervencijos metodų konferencijoje akcentuotas augantis nerimo lygis, depresyvios mintys, kylanti savižudybių kreivė. Priverstinis užsidarymas namuose lėmė ir išaugusį smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių – daugėjo smurto tiek prieš vaikus, tiek prieš moteris. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad buvimas gamtoje, sportas, fizinis aktyvumas teigiamai veikia kraujotaką, kuri aprūpina visą organizmą didesniu deguonies ir kitų maisto medžiagų kiekiu, buvimas lauke stiprina imuninę sistemą, padeda sumažinti su depresija susijusias nuotaikas, nes sportuojant, aktyviai leidžiant laiką gamtoje gerėja seratonino apytaka, todėl mažėja nerimo lygis. Todėl, siekiant sumažinti neigiamą psichologinį ir fizinį karantino apribojimų efektą, prašome kuo greičiau sušvelninti judėjimo tarp atskirų savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti parkuose, pažintiniuose takuose ir žvejoti prie vandens telkinių, kurie yra nutolę nuo savivaldybės, kurioje jie gyvena.

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (446)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (127)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.