Šauksmas dėl Gojaus girios išgelbėjimo

146 PARAŠAI

Kategorija:

Šalia Elektrėnų ošia vertinga ir mitologinė Gojaus giria. Didesnė šio girios dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir įvardijama kaip „Gojaus miškas“, kita girios dalis privatinė nuosavybė. Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą.
Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, - kita kaimo dalis buvo užpilta Elektrėnų marių vandeniu. Gana simboliška, kad žaibais besisvaidančio Perkūno vardo kaimo vietoje buvo pastatyta elektrinė.
Profesorius archeologas Vykintas Vaitkevičius mano, kad Perkūnkiemis ir Gojaus giria prieš šimtmečius galėjo sudaryti vientisą baltų kulto erdvę, kurioje tikėtina buvo ir šventykla, ir šventa Gojaus giria... Gojaus gira, vietinių žmonių įsitikinimu, Lietuvos kultūrai svarbių pagoniškų ritualų vieta.
Ir štai, 2020 m. liepos pabaigoje paskelbta, kad „Į kultūros vertybių registrą įtrauktas Gojaus miškas, esantis šalia Elektrėnų miesto, bus kertamas. Valstybinė miškų urėdija, vykdydama ūkinę veiklą, nusprendė, kad 8,6 ha miško ploto, kuris šiandien saugo 3 kultūriškai svarbius pilkapynus, bus iškirsta.“. Tenka pastebėti, kad Valstybinė miškų urėdija jau vykdo Gojaus miške paruošiamuosius darbus to miško plynam iškirtimui. Panašu, kad miškas jau netrukus bus pradėtas kirsti nepaliekant nei vieno brandaus medžio... Valstybinių miškų urėdijos atstovai teigia, kad „Gojaus miškas – tai ūkinis objektas, kurio mediena skirta pramonei.“... Dalį Gojaus girios nuosavybės teise valdantis Algimantas mano, kad „miškininkams svarbu iškirsti brandų mišką, jį parduoti, o paveldosauga jiems esą nerūpi“.
Kiekvienas pajautą gamtai ir gamtos jėgoms turintis asmuo gali įsitikinti, kad Gojaus giria tikrai ypatinga vieta, - joje vaikštant ir rymojant tarsi sustoja laikas, jame esant randasi šviesesnės mintys, atsiranda vidinė rimtis ir pusiausvyra. Tai viena iš Lietuvos jėgos vietų. Naikinant jėgos vietas, naikinama ir pati Lietuvos valstybė.
Gojaus miškas gana brandus, - jame gausu šimto ir daugiau metų amžiau medžių. Taigi kieno paliepimu ir sprendimu nespręsta plynai iškirsti šventą Gojaus mišką? Tikėtina, kad tas sprendimas patvirtintas valdant žaliesiems valstiečiams, - Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Akivaizdu, kad tokiu sprendimu paminama ir gamtosauga, ir paveldosauga, ir valstybės saugumas.
Todėl kviečiame visus mylinčius gamtą, Lietuvą ir apskritai žmogiškumą susitelkti dėl Gojaus girios išsaugojimo. Tai šauksmas dėl jūsų dėmesio bendromis pastangomis apginti šią Lietuvos jėgos vietą nuo sunaikinimo.
Kokie galimi Gojaus girios išsaugojimo sprendimai? Vienas iš galimų sprendimų tai pakeisti Gojaus miško grupę iš IV, - ūkinis miškas, - į II grupę, - specialios paskirties, rekreacinis miškas. Taip pat Gojaus giria galėtų būti įtraukta į Elektrėnų miesto sudėtį kaip miško parkas. Išsaugokime Gojaus girią, - išgelbėkime ją nuo sunaikinimo!

VšĮ „Taurus Siekis“

# Vardas Komentaras
1 Neskelbiama (Vilnius)
2020-11-06 / 14:49
Viską kertant taip ir nieko nebeliks. Aš sakau NE.
2 Edvinas
2020-11-04 / 11:14
Gamta ir mūsų plaučiai-miškai yra DAUGGG svarbesni už kažkokius tai pinigus? Dar iškirsto Labanoro maža?
3 Jolanta (Anykščiai)
2020-10-31 / 20:13
Ne viskas matuojama pinigais, todėl mūsų protėvių vietos turi būti išsaugotos. Nejau savi Nepriklausomoj Lietuvoj padarys tai, ko ir okupantai neišdrįso?
4 Augustas
2020-10-31 / 11:02
Gamta turi išlikti aukščiau žmogaus , tik dėl jos mes esame gyvi, miškai mūsų Lietuvių šaknys ,ryšys su protėviais.
5 Akvilė (Vilnius)
2020-10-30 / 08:41
Pritariu, išsaugokim Gojaus girią - Lietuvos turtą.
6 Karolina (Vilnius)
2020-10-29 / 12:58
Gelbėkime girią bent jau parašais, nes tuoj turėsim ne miškus, o kelmus. Godumą reikia stabdyti, kitaip, ko patys esam verti?
7 Birutė (Šiauliai)
2020-10-28 / 11:00
Reikia saugoti kiekviena medi kuris auga tik taip išsaugosime mūsų visų planetą
8 Birutė (Šiauliai)
2020-10-28 / 10:42
Reikia saugoti kiekviena medi kuris auga tik taip išsaugosime mūsų visų planetą

Karių, atliekančių privalomąją karinę tarnybą, paleidimas namo savaitgaliais ir švenčių dienomis. (807)

B.. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kariai, atliekantys privalomąją karinę tarnybą, dėl karantino Lietuvoje nėra išleidžiami net savaitgaliais namo, ir taip jau ketvirtas mėnuo. Kariams jau darosi psichologiškai sunku be namų ir artimųjų. Peticijos tikslas iškovoti, kad kariai savaitgaliais ir šventinėmis dienomis būtų išleisti namo.

Jurbarko smurtautojui - REALIĄ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ! (137)

Centro. Adresuota: Generalinė prokuratūra | Lietuvos Respublikos prokuratūra

Jurbarko prievartautojas negavo realios laisvės atėmimo bausmės, padarius tokį sunkų nusikaltimą prieš merginą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už mažesnius nusižengimus žmogui gręsia realus laisvės atėmimas. Sulaikius M.I., jam buvo nustatytas 1,12 promilės girtumas. Tai taip pat sunkinanti aplinkybė. Atsiprašyti taip pat neatsiprašė asmeniškai, tai padarė per savo advokatą ir tai pasak tėvų neatrodė įtikinamai. Raginame Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros kreiptis į Aukščiausią Teismą dėl teisingo nuosprendžio skiriant realią laisvės atėmimo bausmę.

Dėl apšviestų šaligatvių įrengimo Nemėžyje (24)

Indrė. Adresuota: Vilniaus rajono savivaldybė

Mes Nemėžio rajono gyventojai, labai prašome įrengti apšviestą šaligatvi- pesčiųjų- dviratininkų taką Nemėžyje (Baltarusių g - Sirokomlės g) ir pesčiųjų perėjas, kad aplinkiniai gyventojai galėtu saugiai keliauti iki viešojo transporto stotelių, o vaikai iki mokyklos. Nesutvarkyti kelkraščiai verčia pėsčiuosius pažeidinėti eismo taisykles, bei apsunkina eismą vairuotojams. Vaikai - keliaujantys į mokyklą dviračiais, paspirtukais ir pėsčiomis - turi eiti šalikele.

Vilniaus Naujamiesčio rajono žalios zonos išsaugojimas (29)

Tatjana. Adresuota: A.Vivulskio g., Vilnius

Prašome panaikinti šiuo metu patvirtintą 506-osios bendrijos projektą sumažinti kiemą, kuriuo dalijasi namų Muitinės g. 34, A. Vivulskio g. 31 ir 35, Savanorių pr. 6A gyventojai. 506-osios bendrijos nariai didelį kiemą nori sumažinti beveik trečdaliu – medžiais, krūmais apaugusią jaukią kiemo vietą paversti privačia automobilių stovėjimo aikštele. Nepaisant to, kad bendrijos sprendimas yra legalus, mes, bendro kiemo kaimynai, manome, kad jis yra prieštaraujantis mūsų sveikatai ir gerovei. Šis kiemas pritraukia daugybę įvairių žmonių. Šiltuoju metų sezonu ant suoliukų pilna bendraujančių senjorų, vasaros stovyklų vaikų, mažylius prižiūrinčių tėvų, žaidyvietėje ir ant žolės nuolat dūksta vaikai, paaugliai žaidžia futbolą, kiemas atviras, gyvas, bendraujantis, jungiantis. Mūsų kvartalo senjorai ir neįgalieji praleidžia nemažai laiko šiame kieme, nes neturi galimybės nueiti iki Vingio parko. Aplinkinių kiemų aikštelės uždaros, rakinamos, betonuotos, todėl čia suplūsta daugybė naujamiestiečių. Vis daugiau Europos miestų mažina automobilių kiekį, kuria žalias erdves gyventojams, didina parkų, žaidyviečių plotus. Norint pagerinti daugiabučių gyventojų fizinę ir psichinę sveikatą, kiemuose įrengiamos sporto aikštelės, suoliukai, sodinami krūmai ir augalai. Džiaugdamiesi jūsų moderniu projektu ,,Mažiau ratų-daugiau batų!“, tikimės palaikymo ir prašome apsaugoti mūsų kiemo žalią erdvę – neleisti jos dalies paversti automobilių stovėjimo aikštele.