NE - medžių kirtimams Raudonės pilies parko teritorijoje

2 PARAŠAI

Kategorija:

Jurbarko rajono, Raudonės miestelio gyventojai sulaukė to laikotarpio, kuomet net karantino metu nesinori išeiti pasivaikščioti į parką, nes kertamų medžių trenksmas labiau virpina širdį, nei noras įkvėpti gryno oro.
Gaila, bet ši opi Lietuvos medžių tregedija pasiekė ir nuostabų Panemunės pilių "perlą".
Iš Europos sąjungos remiamų fondų buvo nuspręsta atlikti konservacinį projektą, tačiau pagal darbus drąsiai jį galime pavadinti REKONKSTUKCINIU.
Žinomas Lietuvoje alboristikos specialistas F. Stankevičius, įvertinęs projektą teigia: "Medžių ir krūmų atasakaita yra paruošta atmestinai, panaši į susipažinusio su sumedėjusiais augalais lengvas aprašymas, tiesiog kaip žemo lygio diplominis darbas".

Šiuo metu didelių diskusijų kertamas parkas sulaukė tiek miestelio gyventojų tarpe, tiek Jurbarko rajono savivaldybėje. Dėl kilusių nepasitenkinimo skundų buvo kalbintas Jurbarko meras S. Mockevičius ir Raudonės miestelio seniūnas Č. Meškauskas.
https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/meras-del-daugybes-ispjautu-medziu-norime-misko-ar-parko-998141
Čia "juodai ant balto" pasipila melas, pažadai ir viskas vardan ramaus darbo kertant medžius.
Dienraščiui "Diena.lt" Jurbarko meras S. Mockevičius teigia: " Raudonės pilies parkas yra istorinis ir stengiamasi atkurti buvusį vaizdą". " MEDŽIŲ PASODINTI PLANUOJAMA DAUGIAU, NEI IŠKIRSTI".
Tai visiška NETIESA! Arba ponas meras nėra susipažinęs su techniniu planu, kas būtų tiesiog neįtikėtina! Arba meras tiesiog užsimerkia ir meluoja. ( žiūrėti pirmą nuotrauką, Dok. 03.SP) https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_docs.asp?PID=491696
Techniniame plane yra aiškiai parašyta ir detaliai išdėstyta, jog I, II, III etapų metu bus iškirsti beveik 1000 įvairių rūšių ir įvairaus amžiaus medžių. ( 3, 4, 5 nuotraukos, Dokumentas: 03_SP) Pasodinti PLANUOJAMA 41 medis.
TARP KERTAMŲ 1000 medžių yra 109 MEDŽIAI KURIEMS YRA 100 - 150 metų.
Tačiau Panemunių regioninio parko direktorius pritaria Jurbarko merui, ramina gyventojus ir teigia: " tikrai nebuvo kirsti senesni nei 70 metų medžiai, bet jaunesnius, kurie, pavyzdžiui, darkė senąsias alėjas, užstojo pilies vaizdą, teko."
https://www.mlaikas.lt/naujiena/aktualijos/kuo-vertingas-raudones-pilies-parkas-ir-kaip-jis-tvarkomas?fbclid=IwAR1045Klp4PLf0OV-vhtQpoPxTfs48ES9m4bhcVcu9KUFxNde-tEQcOo98s
Panemunių regioninio parko direktorius akivaizdžiai nežino projekto plano ir nesidomi esama situacija. Jo žiniai, buvo ar bus iškirsta daugiau kaip 109 medžiai senoliai.

Abu pašnekovai tiesiogiai yra atsakingi už Raudonės pilies objektą. Tad aš norėčiau užduoti kelis klausimus.
Pone mere, jei teigiate kad yra siekiama atkurti buvusį vaizdą, tuomet parodykite man 16 - 18 amžiaus statinį - pilį, dvarą su betono ar trinkelių takais. Ar jos dera su architektūra ir su atkuriamu laikotarpiu? Neturi jokios sąsajos kultūriniu požiūriu, pilies parkas praras autentiškumą ir tikrai bus pasiekta žala kultūrinei vertei.
Deja apie kultūrinę vertę yra mažai galvojama ir dar mažiau dėl jos yra stengiamasi, kadangi vietinės valdžios pastangos yra "pakelti" objekto piniginę vertę, kad pilis būtų įdomi ateities investuotojams ir pateisintų galimų pinigų viziją. Valdžios ateities planuose pilyje yra restoranas, o gal būt ir viešbutis.

Anot mero S. Mockevičiaus, pilis nebuvo pritaikyta turizmui, nes neturėjo stovėjimo aikštelės. Pirmiausia reiktų prisiminti jog viena aikštelė yra įrengta prie kelio Jurbarkas - Kaunas. Antra - pilis yra nedideliame miestelyje ir automobilių spūsčių čia niekada nebuvo.
Meras S. Mockevičius klaidina skaitytojus ir miestelio gyventojus teigdamas: "Neaukojame žalių zonų parkavimo labui, nes parkas yra 26 ha ploto". https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/meras-del-daugybes-ispjautu-medziu-norime-misko-ar-parko-998141
Čia aš nesuvedu logikos vien mero teiginyje. O detalusis planas vėl rodo visai kitą situaciją. Aikštelės įrengimui yra numatyta ~ 14 arų žemės, kuri yra paaukojama dalies parko kaina. Tačiau tai dar ne viskas. Dėl šios aikštelės bus iškirsta virš 40 medžių, nuo 5 iki 100 cm diametro skersmens. Dokumentas: 03_SP https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_docs.asp?PID=491696
Reikia paminėti, jog stovėjimo aikštelei nepritarė miestelio gyventojai, buvo surinkti ~ 30% miestelio gyventojų parašų. Gyventojai baiminasi dėl automobilių keliamos taršos, triukšmo.
Pažeidžiamas miestelio gyventojų privatumas, kadangi norint nuvykti į aikštelę reikės pervažiuoti kone visą miestelį esantį prie pilies.
Kodėl nėra atsižvelgiama į gyventojų raštu rašomus prašymus, surinktus parašus ir nepritarimą?
Kodėl dėl 14 arų aikštelės iškertama daug reikšmingų gamtai medžių ir nėra stengiamasi medžius įkomponuoti į aikštelę? Tas sėkmingai yra taikoma visame pasaulyje. Iškelkite sau klausimą - kur norite statyti vasaros kaitrią dieną automobilį? Žinoma glaudžiamės prie medžių.

Prisiminus mero S. Mockevičiaus teisiginius, jog pilies parkas yra net 26 ha ploto, reikia paminėti, jog pilies parkas, su alėjų takais, retais medžiais ir tvenkiniais užima vos 1,5 - 2 ha plotą. Likusi teritorija visada buvo savaime atsinaujinantis miškas, KURĮ ŠIUO METU KETINA SUNIOKOTI.
Atkreipkite dėmesį į "Medynų priežiūra" dokumentą ( 03 SP, 10 lapas) jame teigiama, jog ir ateityje PRIVALOMA iškirtsti 3-5 % esamų medžių. Ne genėti, ne sergančius medžius atrinkti, bet iškirsti iš esamų! Čia priskiriama prie parko išsaugojimo?

Remiantis seniausiu Raudonės pilies atvaizdu galime teigti, jog 19 amžiaus pilis buvo tankiai apaugusi medžiais ir arti su gamta. https://de.wikipedia.org/wiki/Raudon%C4%97#/media/Datei:Castle_of_Raudone_in_19c.jpg
Matome greta pilies įvairių rūšių medžių, tad pastangos padaryti pilį pliką yra neapgalvotos ir žalingos.

Jurbarko meras S. Mockevičius dar kartą klysta teigdamas, jog dėl parko nepriežiūros prastėjo želdinių būklė. Tačiau analizuojant projektą matome, jog medžių būklė yra įvertinta gera. Mes puikiai žinome, jog parkas buvo nuolat prižiūrimas ir nebuvo apleistas. Pilies parke daugelį metų vyko pasauliniu mastu žinomas renginys " Panemunių žiedai". https://www.delfi.lt/pilietis/naujienos/i-raudones-pili-kviete-jubiliejine-pilies-svente-panemuniu-ziedai.d?id=46147285
Daugiau nei 10 metų sėkmingas renginys, sutraukdavęs 15 - 20 tūkstančių žiūrovų ir turistų "paskendo" Jurbarko savivaldybės politikoje, neveiksnume ir apatijoje. Tad turite suvokti, jog turistai žavėjosi unikalumu, gamta, žalia aplinka. Cemento plotus ir plynus laukus mes galime pamatyti bet kur.
Tad ponas mere, pilis pradėjo "merdėti" kuomet buvo atimta iš miestelio gyventojų ir tapo Jurbarko savivaldybės nuosavybe!

Grįžtant prie pagrindinės mūsų problemos, norėčiau užduoti klausimus kiekvienam asmeniškai prisidėjusiam prie šio projekto suplanavimo, rengimo ir įgyvendinimo.: Koks asmuo gali prisiimti ASMENINĘ atsakomybę už galimai jau padarytą žalą:
1. Prasidėjusią eroziją prie pietinio bokšto.
2. Planuojamų dviejų kalnų "apnuoginimą" ir galimą kalno eroziją, šlaitų slinkimo tikimybę. ( reikia pastebėti, jog projekte nėra numatyta speciali žolė stiprinti kalnų šlaitams)
3. Kas atsakys už galimą alėjų sunykimą vėjų ir vėtrų metu? ( Alėjos buvo apsaugotos kitais medžiais)
4. Kas atsakys už kultūrinę ir vaizdinę žalą pilies aplinkai?

Paklausk TU savęs ar gali savo finansais atsakyti už tai ką suplanavai ir pasirašei? Savo asmeniniais finansais, ne biudžeto!

Laima Kazukauskyte Misiuniene
867172805

Prašau pasidalinkite, jei esate neabejingi gamtai, kultūrai, ateities kartoms

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Edmundas (Kaunas)
2020-12-05 / 19:12
NAIKINIMAS NUOSTABAUS PARKO,ISTORIJOS, NUSIKALTIMAS TAUTAI IR LIETUVAI

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (752)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (431)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (125)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.

Dėl Juodkrantės oficialaus nudistų paplūdimio įteisinimo (71)

Lietuvos. Adresuota: Neringos miesto savivaldybei

Neringos miesto savivaldybės prašome įteisinti Juodkrantės nudistų paplūdimį, nes: 1. Atižvelgiant į Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detalųjį planą (patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. Vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-48 „Dėl Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“) nudistų paplūdimys nurodomas konkrečioje vietoje (pietinėje Juodkrantės paplūdimio dalyje), 200 m. Ilgio. Atkreipiame dėmesį, kad iš viso Juodkrantė turi net 2470 m. ilgio paplūdimio zoną; 2. Vasarą Juodkrantėje nudistai poilsiauja Naglių gamtos rezervato teritorijoje, tai tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Poilsiautojai įsikuria už apsauginio kopagūbrio esančiame paplūdimyje, taip šiurkščiai pažeidinėja rezervato režimą (https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/rezervata-neringoje-uzpludo-nuogaliai-1641035/). Įteisinus Juodkrantės nudistų paplūdimį, nudistai nebesilankytų Naglių gamtos rezervato teritorijoje ir taip būtų apsaugotas rezervatas nuo poilsiautojų; 3. Norint išvengti nesusipratimų dėl saugomų teritorijų pažeidinėjimų, būtina įrengti oficialų Juodkrantės nudistų papludimį, nes žmonėms to reikia ir ne kartą buvo jau išreišktas poreikis; 4. Juodkrantės, kai kurie gyventojai ir turistai, nesant įteisinto nudistų paplūdimio ir neinantys į rezervato teritoriją, važiuoja į Nidos nudistų paplūdimį, pirmyn ir atgal, nuvažiuodami 64 km ir taip transportu teršdami Kuršių Neriją; 5. 2020 m. Neringos lankytojų apklausos rezultatais patraukliausi paplūdimiai yra Nidos nudistų paplūdimys ir Juodkrantės nudistų paplūdimys. Saugiausi paplūdimiai yra Juodkrantės nudistų paplūdimys ir Juodkrantės centrinis paplūdimys. Juodkrantės nudistų paplūdimys tapo patraukliausias ir saugiausias Neringos paplūdimys, tačiau jis nėra įteisintas; 6. Lietuvoje nudistų vis daugėja, tai įrodo ir Vilniuje 2020 m. birželio 1 d. oficialiai atidarytas Valakampių nudistų paplūdimys, kuriame vasarą ilsėjosi daugybė žmonių.