Dėl atvėrimo visuomenei nuotolinės prieigos prie skaitmenintų valstybės archyvų išteklių

Džiugu, kad 2021-ieji LR Seimo buvo paskelbti Archyvų metais. Tikimės, kad šia proga didesnis dėmesys bus skirtas ne tik archyvų sistemos viešiesiems ryšiams, bet ir įsisenėjusių problemų sprendimui.
Viena tokių problemų ypač aktuali dabar pandemijos metu yra nuotolinė prieiga prie valstybės archyvų serveriuose jau esančių skaitmenintų dokumentų ir duomenų bazių.

Karantino metu daugelis Europos ir net Rusijos valstybinių archyvų, priversti uždaryti archyvų skaityklas,turimus skaitmenintus išteklius atvėrė internetinėje erdvėje. Gražų pavyzdį parodė Vilniaus universiteto biblioteka nuo šių metų tūkstančiams bibliotekos suskaitmenintų dokumentų suteikdama viešo naudojimo statusą ir nuotolinę prieigą.
Tikėjomės, kad taip pat bus ir su mūsų archyvais, ypač šiais 2021-aisiais Archyvų metais. Tai būtų geriausia , mūsų nuomone, dovana Lietuvos visuomenei, nes susidomėjimas genealogija, paveldu, istorija kasmet didėja. Turime pripažinti, kad Lietuvos valstybės istorijos archyve skaitmenizuotų dokumentų skaičius pastaraisiais metais išaugo, nors jokiu būdu yra nepakankamas..Mus taip pat džiugina Centrinio valstybės bei Kauno apygardos archyvų sukurtos ir tebeplečiamos duomenų bazės. Tačiau jie visi prieinami tik iš archyvo kompiuterių, kurių yra nepakankamas kiekis. Archyvų skaityklos jau prieš pandemiją dažnai būdavo perpildytos, pasenusi technika veikdavo lėtai, darbo vietų trūkdavo, duomenų bazės strigdavo.

Žinome, kad šiems 2021-iesiems metams archyvų sistemai valstybė skyrė didesnį finansavimą. Tačiau ar šie mokesčių mokėtojų pinigai bus tinkamai išnaudoti visuomenės labui, kokios yra, ir ar iš viso yra, numatytos priemonės ir planai didinti archyvuose sukauptų dokumentų viešą prieigą, nežinome. Akivaizdu, kad šioje srityje trūksta skaidrumo. Didelė dalis archyvų naudotojų yra nusivylusi ir savo nepasitenkinimą, kaip dabar įprasta, išlieja istorijos, istorijos, genealogijos, paveldo ir pan. profilio interesų socialinių tinklų grupėse.(pav.Facebook’o grupė “Domiuosi genealogija” su beveik 10 000 narių ir kt.)
Šiuo metu, kai siaučia pandemija ir archyvų skaityklos uždarytos, daugelio tyrėjų darbai sustojo. Kiek tokia padėtis gali užsitęsti niekas nežino. Matome vienintelę išeitį - kuo greičiau įdiegti nuotolinę prieigą prie archyvo skaitmeninių išteklių ir duomenų bazių.
Mes, plačios Lietuvos genealogijos mylėtojų ir istorijos entuziastų bendruomenės nariai savo ir visos plačios genealoginės visuomenės visame pasaulyje vardu jaučiame savo pilietinę pareigą atkreipti dėmesį į šias problemas ir prašyti Jūsų ieškoti neatidėliotinų būdų jas spręsti.

Ta proga norėtumėme žinoti, ar yra ieškoma galimybės, kaip į valstybės biudžetą surinktas lėšas už įvairias archyvų paslaugas, nukreipti finansuojant archyvų serverių pajėgumo padidinimą ir tobulesnės programinės ir skaitmeninimo įrangos įsigijimą? Arba prisijungti prie europinių, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kitų žinybų kuruojamų investicinių fondų ar Kultūros tarybos atitinkamo profilio projektų? Jei tam trukdo netobuli įstatymai, prašome inicijuoti jų pataisas.







Pasirašyti peticiją

Peticija gali būti panaudota politinėje ar partijų veikloje, teikiant siūlymus valstybinėms institucijoms.
# Vardas Komentaras
1 Dainius (Vilnius)
2021-02-27 / 16:36
Tai visos TAUTOS turtas ir turi būti jai prieinamas
2 Romanas (Vilnius)
2021-02-27 / 16:35
Taip pat labai domintu KGB agentų, neteisėtai užsislaptinusių 75 metams paviešinimas.
3 Neskelbiama (Panevėžys)
2021-02-26 / 23:22
Už skaitmeninių archyvų išteklių nuotolinį prieinamumą.
4 Alma (Kalvarija)
2021-02-26 / 21:23
Dėl atvėrimo visuomenei nuotolinės prieigos prie skaitmenintų valstybės archyvų išteklių.
5 Romualdas
2021-02-25 / 20:08
Už skaitmeninių archyvų išteklių nuotolinį prieinamumą.
6 Arvydas (Kaunas)
2021-02-21 / 20:28
Už skaitmeninių archyvų išteklių nuotolinį prieinamumą.
7 Neskelbiama
2021-02-21 / 13:16
Pritariu platesniam archyvų atvėrimui, nes skatina domėtis istorija ,savo gimines genealogija.
8 Jolita (Šiauliai)
2021-02-20 / 19:54
Dėl atvėrimo visuomenei nuotolinės prieigos prie skaitmenintų valstybės archyvų išteklių.
9 Vaida (Utena)
2021-02-19 / 18:15
Palaikau peticijos autorius. Laisva duomenų prieiga internetu ne tik palengvintų istorikų darbą, bet paskatintų visuomenės susidomėjimą istoriją.
10 Zita
2021-02-19 / 14:48
Labai reikalinga žmonėms, kuriems sunku pasiekti archyvus sostinėje
11 Anton (Kaunas)
2021-02-19 / 14:28
Už skaitmeninių archyvų išteklių nuotolinį prieinamumą.
12 Neskelbiama
2021-02-19 / 13:01
Už skaitmeninių archyvų išteklių nuotolinį prieinamumą bei skaityklų įrangos atnaujinimą
13 Ernestas (Joniškis)
2021-02-19 / 04:45
Taip, daug dokumentų skaitmeninta, tačiau jie neprieinami
14 Neskelbiama (Vilnius)
2021-02-18 / 17:27
Už skaitmeninių archyvų išteklių nuotolinį prieinamumą bei skaityklų įrangos atnaujinimą.
15 Neskelbiama
2021-02-18 / 14:58
Leiskit nors prieš mirtį susižinoti savo šaknis, nes į Vilnių atvažiuoti- misija neįmanoma
16 Jurate
2021-02-18 / 10:00
Dėl atvėrimo visuomenei nuotolinės prieigos prie skaitmenintų valstybės archyvų išteklių
17 Donatas (Šiauliai)
2021-02-18 / 03:11
Palaikau peticijos autorius. Laisva duomenų prieiga internetu ne tik palengvintų istorikų darbą, bet paskatintų visuomenės susidomėjimą istoriją.
18 Neskelbiama (Palanga)
2021-02-16 / 21:50
Už skaitmeninių archyvų išteklių nuotolinį prieinamumą.
19 Neskelbiama
2021-02-16 / 09:14
Už skaitmeninių archyvų išteklių nuotolinį prieinamumą.
20 Neskelbiama
2021-02-16 / 08:53
Už skaitmeninių archyvų išteklių nuotolinį prieinamumą.
21 Alina
2021-02-15 / 21:37
Dėl atvėrimo visuomenei nuotolinės prieigos prie skaitmenintų valstybės archyvų išteklių
22 Viktor (Klaipėda)
2021-02-15 / 21:35
Reikalauju LR archyvų medžiagos prieinamumo visuomenei didinimo.
23 Rima
2021-02-15 / 21:07
Už skaitmeninių archyvų išteklių nuotolinį prieinamumą.
24 Neskelbiama (Šiauliai)
2021-02-15 / 20:41
Už skaitmeninių archyvų išteklių nuotolinį prieinamumą.
25 Sigita (Marijampolė)
2021-02-15 / 20:06
Už skaitmeninių archyvų išteklių nuotolinį prieinamumą.
26 Laima
2021-02-15 / 19:28
Manau , kad turetu buti supaprastintas priėjimas prie duomenu baziu ir patobulinta skaitmeninimo iranga.
27 Neskelbiama
2021-02-15 / 18:33
Už skaitmeninių archyvų išteklių nuotolinį prieinamumą.
28 Neskelbiama (Vilnius)
2021-02-15 / 18:32
Reiki duomenų dėl giminės genealoginio medžio sudarymo pagal epaveldas.lt suskaitmenintas bažnytines gimimo -mirimo metrikas XIX-XXa.
29 Valentina (Vilnius)
2021-02-15 / 18:27
Už skaitmeninių archyvų išteklių nuotolinį prieinamumą.
30 Aistė
2021-02-15 / 17:52
Už skaitmeninių archyvų išteklių nuotolinį prieinamumą.

Atiduokite Monroe ir Tali GRAŽINAI ? (1658)

Gražina. Adresuota: Aplinkos Apsaugos Departamento prie Aplinkos Ministerijos Klaipėdos valdyba

Katėms Monroe ir Talismanui reikalinga globa ir priežiūra, kuria gali pasirūpinti tik šeimininkė. Monroe reikalingas gydymas ir vaistai. Spec. Maistas. Visi dokumentai laikymui ir gyvenamosios sąlygos bus suteiktos 100% tad , prašau atsižvelgti į prašymus, ( parašus) juos sugrąžint, Gražinai Asipauskaitei. Neleiskite jas parduoti, tiems kas jas ruošiasi atimti! ....

Ar vienuolis kapucinas tėvas Stanislovas Dobrovolskis turėtų būti paskelbtas šventuoju? Taip. Jis to vertas. (367)

Valdas. Adresuota: Kauno arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui

Tėvas Stanislovas - visų, esančiųjų bėdoje brolis. Atoki Paberžės kaimo parapija, į kurią tėvas Stanislovas buvo paskirtas grįžęs iš tremties, netrukus virto krizėje atsidūrusiųjų priebėga, kur jie buvo laukiami, išklausomi, šiltai priimami, taip pat ir dvasinės traukos centru. Jo asmenybės šilumą, tikrą neturtą ir asketizmą, išmintį pamena visi jį pažinojusieji. Tėvas Stanislovas vertas būti paskelbtas šventuoju.

PETICIJA – PRIEŠ LYČIAI NEUTRALIOS PARTNERYSTĖS ĮTEISINIMĄ (183)

Laisvos. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui

Peticija PRIEŠ LYČIAI NEUTRALIOS PARTNERYSTĖS ĮTEISINIMĄ Už demokratiją, už vyro ir moters šeimą, už vaiko teisę augti su tėčiu ir mama Mes, žemiau pasirašiusieji, nesutinkame, kad referendumu neatsiklausus Lietuvos visuomenės būtų įteisinta lyčiai neutrali partnerystė ir taip pakeista šeimos samprata. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas nėra sprendimas dėl eilinio įstatymo. Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas iš esmės keistų šį pagrindą, nes į teisinę šeimos sampratą įtrauktų tos pačios lyties poras. Šeimai skirtame Konstitucijos 38 straipsnyje minima tik santuoka, tėvystė, motinystė ir vaikystė, o kitokių šeimos pagrindų nėra paminėta. Todėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas Seimo priimtu įstatymu reikštų Konstitucijoje įtvirtintos tautos valios paneigimą, sukuriant naujus teisinius šeimos atsiradimo pagrindus. Nors šiandien daug kur skleidžiamas požiūris į šeimą kaip tik emociniais ryšiais grįstą bet kokios lyties žmonių sugyvenimą, Lietuvoje tokį požiūrį palaiko maža dalis visuomenės. Įteisindamas palaikymo visuomenėje neturintį ir Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą – partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų – Seimas grubiai viršytų savo galias ir tautos suteiktą mandatą. Lietuvos Konstitucijos autoriai ir Konstituciją priėmusi tauta suprato, kad yra dvi lytys, jos papildo viena kitą, o vienintelis šeimos modelis yra vieno vyro ir vienos moters sąjunga bei jų vaikai (vieniši tėvai su vaikais patenka į šią šeimos sampratą). Iš vyro ir moters sąjungos, tėvystės ir motinystės kylanti šeima objektyviai skiriasi nuo kitų bendro gyvenimo formų todėl, kad ji užtikrina visuomenės atsinaujinimą ir tęstinumą. Taigi ji tenkina ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą. Visos kitos bendro gyvenimo formos yra skirtos privačių asmenų interesų tenkinimui ir negali pretenduoti į vyro ir moters sąjungai lygiavertį šeimos statusą. Vyro ir moters šeima sukuria natūralias prielaidas vaikams gimti ir augti jiems palankiausioje aplinkoje – kartu su savo tėvais. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas ignoruotų prigimtinį vaiko interesą turėti tėtį ir mamą, nes deklaruotų, kad net šeimos kūrimo etape tai nėra siekiamybė. Toks teisinis reguliavimas valstybės prioritetą suteiktų ne vaikų, bet suaugusiųjų interesams. Valstybė, atsisakydama įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, nepažeistų jokių tarptautinių dokumentų ar žmogaus teisių, nes tokių universalių žmogaus teisių nėra. Kiekviena valstybė yra laisva apibrėžti šeimą pagal savo visuomenės nuostatas. Tai pripažino ir LR Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutarime: „Konvencijoje nenustatyta bendra pareiga valstybėms dalyvėms vidaus teisėje užtikrinti tos pačios lyties asmenims galimybę sudaryti santuoką ar leisti partnerystę; šioje srityje valstybės naudojasi savo vertinimo laisve“. Teisingumo principas reikalauja vienodas situacijas traktuoti vienodai, o skirtingas – skirtingai. Todėl tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas galima spręsti įteisinant ne partnerystę, kuri kurtų šeimos santykius, bet susitarimą dėl bendro gyvenimo, kuris neimplikuotų šeimos teisinių santykių ir todėl nesudarytų pagalbinio apvaisinimo ar įsivaikinimo prielaidų tos pačios lyties poroms. Sprendimui neįteisinti lyčiai neutralios partnerystės įpareigoja pagarba objektyviai žmogaus prigimčiai, visų Lietuvoje gyvenančių tautų tradicijoms, didžiosios dalies piliečių moralinėms nuostatoms, o per tai ir pamatiniam demokratijos principui – piliečių valios atstovavimui. Todėl prašome Lietuvos Respublikos Prezidento ir Seimo narių: – balsuoti prieš bet kokius partnerystės įteisinimo projektus, o priimtus vetuoti; – tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas spręsti, priimant vadinamąjį Susitarimo dėl bendro gyvenimo projektą, kuris bendro gyvenimo santykius reguliuotų per jungtinės veiklos, o ne per šeimos institutą; – Lietuvos žmonių valią atvirai ir sąžiningai pasitikrinti surengiant referendumą dėl šeimos sampratos apibrėžimo tiesiogiai Konstitucijoje. ***PASTABA*** Tai peticija, kuri yra paskelbta Laisvos visuomenės instituto puslapyje. Prašome pasirašyti tik tuos, kurie dar to nepadarėte. Jei to paties asmens parašai dubliuosis, bus skaičiuojamas tik vienas.

NE Druskininkų miesto mokyklų tinklo pertvarkai ! (259)

Diana. Adresuota: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

Kategoriškai NESUTINKAME su Druskininkų mieste planuojama "Saulės" pagrindinės bei "Atgimimo" mokyklų tinklo pertvarkymo reforma, nes tai pažeidžia mūsų pasirinkimo teisę į švietimo įstaigos pasirinkimą pagal gyvenamąją vietą, vaikų saugų savarankiškumą, į jau sukurtą ilgametę saugią aplinką mūsų mokyklose, į pedagogų darbo vietų išsaugojimą, bei daug kitų argumentų faktišką konstatavimą. Pradinėje mokykloje negali būti daugiau nei 400 mokinių. Įvykdžius reformą, pradinė mokykla turėtų apie 700 mokinių. O tai jau blogai. Esame patenkinti ugdymo procesu savo mokyklose ir nenorime, kad būtų suardytos dviejų mokyklų bendruomenės. Nuoroda apie siūlomą reformą : http://www.manodruskininkai.lt/svietimas/pradedamas-rengti-druskininku-savivaldybes-bendrojo-ugdymo-mokyklu-tinklo-pertvarkos-2021-2025-metu-planas/ P.S. AGRESYVŪS IR ĮŽEIDŽIANTYS KOMENTARAI NETOLERUOJAMI ! PRAŠOM GERBTI VIENI KITUS !